Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje (dėl nukentėjusios N. A.), ir skirta jam bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo ir 289 straipsnyje (dėl nukentėjusios N. A.), ir skirta jam bausmė – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

V. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusios G. K.), ir skirta jam bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, 289 straipsnyje (dėl nukentėjusios G. K.), ir skirta jam bausmė – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta V. M. sumažinta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. M. bausmės trukmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš V. M. G. K. naudai priteista 5 730 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, N. A. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu jai mirus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. M. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, siekdamas apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgyti svetimą turtą, 2018 m. liepos 28 d. apie 17.00 val. nenustatytam asmeniui būnant (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, paskambinus N. A. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu, bei melagingai pranešus, kad pas ją pateko netikri pinigai, kuriuos būtina patikrinti, nurodžius, kad jis atvyks patikrinti N. A. pinigus ir netikrus pinigus pakeis, po to 2018 m. liepos 28 d. 17.15 val. jis (V. M.), apsirengęs policijos tarnybinę uniformą, atvyko į N. A. namus (duomenys neskelbtini), prisistatė N. A. policijos pareigūnu bei parodė jai policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą, taip pasisavino viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą ir padarė neteisėtus veiksmus: paprašė N. A. atnešti visus turimus pinigus patikrinimui, taip suklaidino N. A., kuri šių melagingų duomenų paveikta jam perdavė 14 000 Eur, jis (V. M.), paaiškino, kad pinigus reikalinga patikrinti aparatu, pinigus išsinešė ir jų negrąžino, taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo didelės vertės N. A. priklausantį turtą – 14 000 Eur.

1.1. Be to, jis nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, iš anksto susitarę, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą, 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 13.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytam asmeniui būnant Alytaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus G. K. į jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius Vilniaus miesto savivaldybės darbuotoju bei melagingai paaiškinus, kad pas ją (G. K.) pateko netikri pinigai, kuriuos būtina patikrinti, o taip pat nurodžius, kad netrukus atvyks policijos pareigūnas, kuris patikrins G. K. turimus pinigus, po to 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 14.25 val., tiksliau nenustatytu laiku, jis (V. M.) atvyko į G. K. butą, (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistatęs nukentėjusiajai policijos pareigūnu bei parodęs jai nenustatytą dokumentą su nuotrauka, pasakydamas G. K., kad rodo jai policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą, bei nurodė G. K. atnešti visus turimus pinigus patikrinimui, kuri, būdama apgaulės įtakoje, perdavė V. M. turėtus 5730 Eur, o jis gavęs šiuos pinigus iš minėto nukentėjusiosios buto pasišalino, tokiu būdu V. M. apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo G. K. priklausantį turtą – 5 730 Eur.

1.2. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 14.25 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas apgaule įgyti G. K. turtą, t. y. būdamas jos bute (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs nukentėjusiajai policijos pareigūnu bei parodęs jai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dokumentą su nuotrauka, pasakydamas G. K., kad rodo jai policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą, nurodė G. K. atnešti visus turimus pinigus patikrinimui, kuriuos gavęs iš minėto nukentėjusiosios buto pasišalino, tokiu būdu V. M. pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestinas.

9. Analizuojant nuteistojo apeliacinio skundo motyvus matyti, jog V. M. iš esmės neginčija, kad baudžiamojoje byloje nustatytu būdu ir aplinkybėmis apgaule įgijo N. A. priklausantį turtą – pinigus, tačiau nesutinka su apgaule įgytų pinigų sumos dydžiu, teigdamas, jog 14 000 Eur suma nėra įrodyta ir pagrįsta jokiais dokumentais. Tokiu būdu, tai yra nenustačius realios apgaule įgytos pinigų sumos, jo veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Atmesdamas šiuos apelianto argumentus aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš N. A. apgaule įgytos sumos dydžio nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. M. neginčijo. Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pilnai pripažino. Iš naujo įvertinęs byloje surinktus įrodymus dėl nusikalstamos veikos, padarytos N. A. atžvilgiu, apgaule pasisavinant jai priklausančius pinigus, aukštesnysis teismas neturi pagrindo spręsti, kad ši suma nėra pagrįsta ar neįrodyta – N. A. būtent tokią pinigų sumą nurodė tiek nedelsiant ikiteisminio tyrimo institucijai pateiktame pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, tiek vėliau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Be to, pats V. M. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad tie pinigai buvo krūvelėje, nepamena, kaip jie buvo tada supakuoti, storoka buvo pinigų krūvelė. Kadangi apeliaciniame skunde nurodomi nesutikimo su pasisavintos sumos dydžiu argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, apygardos teismo teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti nukentėjusiosios N. A. parodymais. Byloje nebuvo nustatyta, kad nukentėjusioji galėjo siekti nuteistąjį nepagrįstai apkaltinti. Taigi priešingi V. M. argumentai laikytini nepagrįstais, taigi deklaratyviais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo V. M. atliktus nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti kitaip nei tą padarė pirmosios instancijos teismas – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

11. Be esminių bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54, 61 straipsniuose, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.

14. Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas nepagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino nuteistojo prašymo padėti grįžti jam į Lietuvą iš Argentinos, kur tuo metu jis atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tikslu padėti atskleisti nusikalstamas veikas jo atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime. Pastebėtina, kad V. M. grįžęs į Lietuvos Respubliką ir sulaikytas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, apklausiamas savo kaltės nepripažino ir nusikalstamų veikų bei kartu veikusio asmens tapatybės atkleisti nepadėjo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog jis padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, kas turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

15. Taip pat apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio išvada, jog nusikalstamus veiksmus V. M. įvykdė bendrininkaudamas su kitu asmeniu, teigiant, kad šis asmuo nustatytas nebuvo, dėl ko pripažinti jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nėra jokio teisinio pagrindo. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sutikti su šiais apelianto argumentais ir jų pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę, teisinio pagrindo vis tik nėra.

16. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų, pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikoje gali būti daromi skirtingi sprendimai dėl bendrininkavimo požymių, veikiant su teismo nenustatytu asmeniu. Teismo išvada priklauso nuo to, kokia informacija surinkta byloje apie nenustatytus asmenis. Jei bylos nagrinėjimo metu nepavyksta nustatyti kitų asmenų, dalyvavusių darant nusikaltimą, asmenybės, be to, byloje nėra jokių duomenų, apie tų asmenų išvaizdą, galimą amžių, veikimo būdus ir kitus požymius, leidžiančius identifikuoti tuos asmenis, teismas paprastai vengia daryti išvadą dėl bendrininkavimo ir bendrininkų grupės buvimo. Tačiau jei byloje yra duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie kitų asmenų, dalyvavusių, darant nusikaltimą, išorinius bruožus, apytikrį amžių, sąmoningumo laipsnį nusikalstamai veikiant, tokiais atvejais teismas gali padaryti išvadą, kad tarp nuteistojo ir teismo nenustatyto asmens yra ryšys, atitinkantis bendrininkavimo požymius. Nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti susitarimo su kaltinamuoju, veikos ir tyčios bendrumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2011).

19. Iš aptartų V. M. parodymų visumos seka, kad apklausiamas apylinkės teisiamojo posėdžio metu nuteistasis iš esmės pripažino dalyvavęs nusikalstamose veikose, tačiau iškėlė versiją, kad nesuprato, jog jo veiksmai yra nusikalstami, jis tik vykdė pažįstamo K. prašymą, o pasipelnyti nesiekė ir jokios naudos negavo. Vertinant šios nuteistojo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, visų pirma pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/ nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiais atvejais kaltininko parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų baudžiamosios bylos duomenų visumoje.

20. Kaip nustatyta iš 2018 m. liepos 28 d. N. A. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, 2018 m. liepos 28 d. apie 17.00 val. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs vyriškis prisistatė policijos pareigūnu ir nurodė, kad jis mato, jog už jos įvairius mokesčius ir paslaugas buvo atsiskaityta netikrais pinigais ir jis atvyks patikrinti jos pinigų. Jeigu pinigai pasirodys netikri, juos pakeis, kad ji neturėtų nuostolio. Praėjus 15 min. nuo skambučio atvyko vyriškis, apsirengęs policijos tarnybine uniforma bei parodė jai tarnybinį pažymėjimą. Šis vyriškis paprašė atnešti visus pinigus kiek ji turi, nurodęs, kad jis patikrins tuos pinigus. Ji atnešė 14000 eurų ir jam tuos pinigus padavė. Tada jis pasakė, kad jam reikia pajungti aparatą, kad galėtų patikrinti pinigus ir jis juos turi iki jo nusinešti. Pasiėmęs tuos pinigus jis išėjo ir negrįžo. Minėtas vyriškis atrodė apie 40 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, trumpų rusvų plaukų (t. 1, b. l. 56-58).

21. 2018 m. rugpjūčio 10 d. nukentėjusiosios G. K. parodymais nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 13.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino asmuo, kuris prisistatė, kad yra iš Vilniaus miesto savivaldybės. Vėliau sujungė su policija, kur tyrėjas nurodė jai, kad reikia patikslinti jos pinigus, nes jie galimai yra padirbti. Pokalbis vyko visą laiką iki to, kai 14.25 val. pas ją į namus atėjo vyriškis, prisistatęs policijos pareigūnu, kuriam patikslinimui ji padavė 5 730 eurų. Vyriškiui išėjus suprato, kad buvo apgauta. Kaip jai skambinę asmenys sužinojo jos duomenis ir adresą ji nežino (t. 3, b. l. 19).

22. 2019 m. vasario 5 d. nukentėjusiosios G. K. parodymais, 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 13.30 val. ji kalbėjo telefonu su vienu asmeniu, o atvykęs ir prisistatęs pareigūnu buvo kitas. Kol gyvai kalbėjo su vyru, kaip tuomet manė pareigūnu, beveik visą laiką tuo pačiu metu kalbėjo telefonu ir su kitu vyru, kuris sakė yra savivaldybės darbuotojas. Todėl yra tikra, kad jie veikė dviese. Iniciatorius, jos manymu, buvo kalbantis telefonu, kadangi atvykęs tik vykdė jo nurodymus. Vyriškis, prisistatęs pareigūnu, buvo apsirengęs civiliais rūbais, nedėvėjo pareigūno uniformos, tačiau parodė jai savo tarnybinį pažymėjimą, kuriame buvo nuotrauka. Ji patikėjo, kad jis tikras (t. 3, b. l. 22).

23. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai N. A. į laidinį namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), veikusio tik 2018 m. liepos 28 d., ir kuris nusikaltimo padarymo metu veikė mobilaus ryšio „Telia“ bazinės stoties bokšto kryptimi 6A4C – Ulonų g. 14, Alytus, kurio veikimo zonoje yra Alytaus pataisos namų kolonija. 2018 m. liepos 28 d. 16:19:06 val. užfiksuotas skambutis į laidinį namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Tai iš esmės atitinka V. M. parodymus, jog nurodymus jam analizuojamu atveju davė kitas asmuo. Kad šis asmuo galimai atliko bausmę Alytaus pataisos namų kolonijoje, patvirtina kita byloje nustatyta aplinkybė – kontroliuojant mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas yra L. B., tačiau šiuo abonento numeriu taip pat naudojosi ir V. M., 2018 m. rugsėjo 6 d. 10:36:59 val. užfiksuota įeinanti žinutė su tekstu apie pinigus. Gautos žinutės turinio dalis: - „Atsiusiu kur ir paaiškinsiu kaip reikės persiusti ta 80eu. 10 sake palikt Tau uz varga <...>.“ 2018 m. rugsėjo 6 d. 10:40:34 val. užfiksuota įeinanti žinutė su tekstu: „Gavėjas: Alytaus pataisos namai bei gavėjo sąskaitos numeris ir asmens duomenys.“ (t. 1, b. l. 163, 164-165, 168, 169).

24. Iš esmės analogiška nusikalstamos veikos schema buvo naudojama ir nukentėjusiosios G. K. atžvilgiu. Be to taip pat nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. nukentėjusiajai G. K. į laidinį namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris veikė tik 2018 m. rugpjūčio 10 d., mobilaus ryšio „Telia“ bazinės stoties bokšto kryptis 6A4C – Ulonų g. 14, Alytus, kurio veikimo zonoje yra Alytaus pataisos namų kolonija. 2018 m. rugpjūčio 10 d. 13:29:34 val. užfiksuotas skambutis į laidinį namų telefoną Nr. (duomenys neskelbtini).

25. Šių duomenų visumoje abejoti tuo, jog komentuojami V. M. veiksmai buvo atlikti šiam bendrininkaujant su kitu asmeniu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šios aplinkybės – kad veikė paprašytas kito asmens, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės neneigė ir pats nuteistasis. Jis taip pat nurodė, kad supranta, jog jo nusikalstamos veikos atlikimo metu dėvėta apranga ir parodytas pažymėjimas galėjo suklaidinti nukentėjusiąsias, kas iš esmės nulėmė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymą. V. M. yra subrendęs, psichikos sveikatos problemų neturintis asmuo, todėl nėra pagrindo abejoti, kad jis puikiai suvokė kartu su nenustatytu asmeniu (nuteistojo įvardintu K.), darantis nusikalstamas veikas ir to norėjo. Tuo tarpu vertinant argumentus dėl kartu veikusio asmens tapatybės nenustatymo, vis tik pažymėtina, kad abejonių tuo, jog kartu su nuteistuoju veikęs asmuo buvo tinkamo baudžiamajai atsakomybei kilti amžiaus, dėl ko, galėjo atsakyti už savo veiksmus baudžiamąja teisine prasme (galimai atlikinėjo bausmę pataisos namuose ), o jų elgesys nekėlė įtarimų dėl jų gebėjimo suvokti daromus veiksmus, kas, remiantis šios nutarties 18 punkte aprašyta teismų praktika, itin svarbu siekiant nustatyti kaltininko bendrininkavimo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis faktą, teisėjų kolegijai nekyla. Iš aukščiau aptartų duomenų aiškus ir minėto asmens veiksmų neteisėtumas – apsimesdamas pareigūnu, valstybės tarnautoju, informuodavo apie neva pas nukentėjusiąsias patekusius netikrus pinigus, kuriuos pasiūlydavo pakeisti į tikrus, jų indėlis į bendrą veiką – sukčiavimą, jų susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei veikos bendrumas. Esant šių duomenų visumai neabejotina, jog komentuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, suderinti šių asmenų veiksmai, prieš nukentėjusiuosius panaudotos apgaulės intensyvumas, taip pat nusikalstamos veikos pasekmės leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad nusikalstamos veikos N. A. ir G. K. atžvilgiu buvo įvykdytos bendrais bendrininkų veiksmais, siekiant vieno tikslo – užvaldyti svetimą nukentėjusiosioms priklausiusį turtą, t. y. veikiant bendrininkų grupėje. Tokiu būdu, panaikinti pirmosios instancijos teismo nustatytą V. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei švelninti jam paskirtas bausmes, priešingai nei apeliaciniu skundu tai konstatuoja V. M., teisinio pagrindo nėra.

26. Sprendžiant nuteistajam paskirtų bausmių individualizavimo klausimą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors V. M. yra pakankamai jauno amžiaus, turintis vidurinį išsilavinimą, tačiau būdamas laisvėje niekur nedirbo ir nesimokė, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, kas, įvertinus jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nors teigia nesiekęs naudos ir jos negavęs, iš nusikalstamų veikų darymo jo gaunamos pajamos buvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis šiam būnant laisvėje. Šių duomenų kontekste, įvertintina ir tai, kad šis teistumas V. M. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą jis jau buvo teistas ne kartą, tame tarpe ir už nusikalstamų veikų, priskiriamų nusikaltimams ar baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padarymą. (duomenys neskelbtini) teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi V. M. nuteistas už narkotinių medžiagų kontrabandą. Šios aplinkybės teismo vertinimu rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, V. M. kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio ir nesistengia pasitaisyti, kas nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Motyvuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikyta ir švelnesnė bausmė – areštas, tačiau akivaizdu nuteistojo teigiamai tai nepaveikė ir nuo pakartotinio nusikaltimų darymo nesulaikė, nes jis vėl nusikalto. Esant šių duomenų visumai manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus nuteistojo laisvės atėmimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo, ką visiškai pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

27. Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtas bausmes už pavienes nusikalstamas veikas ar jam paskirtą subendrintą bausmę, vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsnis).

28. Svarbu paminėti ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu, įvertinus jo prisipažinimą ir nuoširdų gailestį dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, atsižvelgiant į tai, kad byla jo atžvilgiu buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. M. atžvilgiu taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Be to, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu už pavienių nusikalstamų veikų padarymą V. M. paskirtas bausmes, apylinkės teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – bausmes subendrino taikant dalinį bausmių sudėjimą. Išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima dar labiau švelninti V. M. teisinę padėtį, jo atžvilgiu taikant BK 62 straipsnio nuostatas, šioje byloje nenustatyta.

29. Apeliantas prašo taikant BK 75 straipsnio nuostatas atleisti nuo bausmės dalies ir skirti apribojimus. Vis tik jokių pagrindų, leidžiančių V. M. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, analizuojamos baudžiamosios bylos medžiagoje, pritariant pirmosios instancijos teismo sprendimui, aukštesnysis teismas neįžvelgia. Kaip jau minėta, apeliantas nėra vertas teismo pasitikėjimo, t. y. nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

30. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su kardomojo kalinimo terminu ir jo pratęsimo pagrįstumu. Nuosprendžiu, vadovaujantis BK 66 straipsniu, nuspręsta į V. M. bausmės trukmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuteistasis viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad į jam šiuo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką privalo būti įskaitytas jo Argentinoje nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. suėmime išbūtas laikas, kadangi Argentinos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Interpolo biuro raštą ir laukdamas iš Lietuvos Respublikos veiksmų, sustabdė V. M. išsiuntimą iš šalies.

31. Šiuo aspektu skundžiamame nuosprendyje yra pasisakyta detaliai, teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo argumentais visiškai sutinka, todėl jų nekartoja. Pažymėtina, kad nuteistajam 2022 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos yra išaiškinta, jog kompetentinga Lietuvos institucija – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra neteikė Argentinos Respublikai prašymo dėl V. M. išdavimo Lietuvai, kadangi Lietuvos Respublika ir Argentinos Respublika nėra sudariusios dvišalės tarptautinės sutarties, reglamentuojančios ekstradicijos procesą. Be to, (duomenys neskelbtini) teismo 2022 m. spalio 20 d. rašte aiškiai nurodyta, kad V. M. 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu paskirtos bausmės pabaiga 2023 m. birželio 23 d. 12.00 val., jis nepertraukiamai buvo sulaikytas nuo 2018 m. spalio 16 d. iki jo išvykimo iš šalies dienos – 2022 m. rugpjūčio 9 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu Lietuvos kompetentingos institucijos susižinojimas su Argentinos kompetentinga institucija niekaip nepagrindžia apelianto iškeltos versijos, kad jo deportavimo procedūra buvo sustabdyta dėl Lietuvos institucijos (ne)veikimo. Vadovaujantis nurodytu, pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir dalyje dėl sprendimo į bausmės laiką įskaityti laiką, V. M. išbūtą laikinajame suėmime ir sulaikyme nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d.

32. Atmestini skundo argumentai ir dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrįstumo, kadangi Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi šis terminas buvo pratęstas dviejų mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 11 d. Taigi nuosprendžio priėmimo metu ši kardomoji priemonė galiojo ir pagrįstai buvo pratęsta iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo. Šioje vietoje taip pat pastebėtina, kad subjektams, turintiems teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžius ir nutartis apeliacine tvarka (BPK 312 straipsnis), nenumatyta teisė paduotą apeliacinį skundą papildyti naujais argumentais. Tai, kad pagal BPK apeliantai neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų, o gali juos tik atšaukti, akcentuojama ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-494/2011), todėl dėl Kauno apygardos teisme gautame 2023 m. sausio 13 d. V. M. skunde nurodytų susijusių argumentų pagrįstumo nepasisakytina.

33. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas aplaidžiai, pažeidžiant BPK 2 straipsnio nuostatas dėl proceso trukmės. Pažymėtina, kad kitas ne mažiau svarbus baudžiamojo proceso tikslas – užtikrinti ir asmens, įtariamo, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisių bei laisvių apsaugą, išvengti nepagrįsto asmens baudžiamojo persekiojimo, neteisingos bausmės. Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas nuo pareiškimo įstaigoje gavimo buvo atliekamas operatyviai, atlikta eilė procesinių veiksmų, gautos specialistų išvados, ir tik turint pakankamai pagrįstų įrodymų, kad nusikalstamas veikas padarė būtent V. M., jis pripažintas įtariamuoju.

34. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

35. 2023 m. kovo 7 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 151,67 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 67 ct), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam V. M. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

36. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

37. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. nedirba, nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. yra sulaikytas, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, iki sulaikymo jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Argentinoje, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas nepilnoje apimtyje, byla apeliacine tvarka išnagrinėta neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. M. apeliacinės instancijos teisme yra nepragrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo V. M. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.