Kauno apygardos teismo nutartis

2009-11-11 · Civilinė byla Nr. 2A-425-264/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-11
Bylos Nr.
2A-425-264/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Birutė Bobrel, Galina Blaževič
Ieškovas
R. Č.
Atsakovas
R. Č.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai
Advokatai
Diana Degutienė, Joana Sarkelienė
Civilinė byla Nr. 2A-425-264/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėja Drąsutis Stralkus;
procesinio sprendimo kategorija 75.4.3;
75.8; 78.2.1; 121.15; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Galinos Blaževič, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei,

dalyvaujant ieškovei R. Č., ieškovės atstovei advokatei Dianai Degutienei,atsakovui R. Č., atsakovo atstovei advokatei Joanai Šarkelienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovui R. Č., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo bei turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu (1 t. b. l. 3-6) prašė nutraukti santuoką sudarytą su atsakovu dėl atsakovo kaltės; padalyti santuokoje įgytą turtą - 349/620 dalis žemės sklypo, 21/50 dalis gyvenamojo namo, garažą, 1/3 dalį ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilį, paskiriant jai 2/3 dalis minėto žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato bei visą garažą, o atsakovui - 1/3 dalį minėto nekilnojamojo turto bei automobilį; priteisti iš ieškovės atsakovui 2537,67 Lt dydžio piniginę kompensaciją už tenkančią didesnę santuokinio turto dalį; nustatyti nepilnamečio sūnaus R. gyvenamąją vietą kartu su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui jam tenkančia santuokinio turto dalimi, t.y. 116/620 dalimis žemės sklypo, 7/50 dalimis gyvenamojo namo, 1/9 dalimi ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini); priteisti 4565,00 Lt dydžio išlaikymo sūnui įsiskolinimą nuo 2005-02-01 iki 2008-02-01; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pastaruosius 10 metų šalys negyvena kaip šeima, atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina bendru ūkiu ir vaikais, yra nesugyvenamo būdo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008-11-24 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) santuoką tarp ieškovės R. Č. ir atsakovo R. Č. nutraukė dėl atsakovo kaltės; 2) nutraukus santuoką paliko santuokines pavardes; 3) nustatė nepilnamečio sūnaus R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis kas mėnesį mokamomis 300,00 Lt dydžio išmokomis iki jo pilnametystės, nuo 2008-02-12; 5) padalino santuokoje įgytą turtą: priteisė ieškovei R. Č. natūra - 349/620 dalis žemės sklypo, 21/50 dalis gyvenamojo namo, 1/3 dalį ūkinio pastato ir garažą, esančius adresu (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovės 40 078,00 Lt dydžio kompensaciją atsakovui R. Č. už 1/3 dalį nekilnojamojo turto; priteisė atsakovui natūra - automobilį „VW Passat", v/n (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovei iš atsakovo 1333,00 Lt dydžio kompensaciją už 2/3 dalis automobilio bei 510,25 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės ir atsakovo po 18,40 Lt teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas sprendime nurodė, kad santuoka tarp šalių faktiškai iširusi, atsakovas iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas – buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, šeimoje nuolat vartojo smurtą, negerbė sutuoktinės, dėl ko tolimesnis šeimyninis gyvenimas kartu tapo neįmanomas. Teismas, dalindamas bendrą šeimos turtą, atsižvelgė į aplinkybes, kad po santuokos nutraukimo su ieškove lieka gyventi nepilnametis sūnus, abiejų sutuoktinių turtinė padėtis nėra labai gera, ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai konfliktiški bei konstatavo, kad šalims priklausančios gyvenamosios patalpos padalijimas natūra iš esmės prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principui. Kadangi svarbiausia yra apginti nepilnamečio šalių vaiko bei fizinį ir psichinį smurtą patyrusios ieškovės interesus, teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisė ieškovei nekilnojamąjį turtą natūra, išmokant atsakovui piniginę kompensaciją už jam tenkančią 1/3 nekilnojamojo turto dalį. Teismas nustatė, kad šalys nuo pat santuokos sudarymo, o taip pat ir vėliau, pašlijus jų tarpusavio santykiams, gyveno kartu bei tvarkė bendrą ūkį, todėl ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė. Kadangi atsakovui tenkančio nekilnojamojo turto dalies vertė yra 40078,00 Lt, šalių sūnui iki pilnametystės liko tik 14 mėnesių, o visas šalims priklausęs nekilnojamasis turtas natūra buvo priteistas ieškovei, todėl išlaikymas sūnui iš atsakovo priteistas periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b. l. 142-146) atsakovas prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-11-24 sprendimą: 1) santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 130,00 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės; 3) pripažinti, kad santuokos metu įgyto turto dalys yra lygios; 4) priteisti ieškovei natūra 349/620 dalis žemės sklypo, 21/50 dalis gyvenamojo namo, 1/3 dalį ūkinio pastato ir garažą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) - viso turto už 160 000,00 Lt; iš ieškovės atsakovui priteisti 80 000,00 Lt kompensaciją už 1/2 dalį nekilnojamojo turto; 5) priteisti ieškovei namų apyvokos daiktus - trijų durų spintą, skalbimo mažiną, sekciją „Nemunas", mikrobangų krosnelę, dujinę viryklę, pietų servizą 6 asmenims, stalo įrankius - viso turto už 3 200,00 Lt; 6) priteisti atsakovui namų apyvokos daiktus - minkštų baldų komplektą, 5-ių dalių virtuvės komplektą, šaldytuvą, pietų servizą 6 asmenims - viso turto už 3 050,00 Lt; 7) priteisti ieškovei iš atsakovo 1000,00 Lt kompensaciją už ½ dalį automobilio; 8) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų:

1) Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nebuvo lojali, negerbė sutuoktinio, žemino, ignoravo jo nuomonę sprendžiant šeimoje kilusius klausimus, nesistengė išsaugoti šeimos. Tai patvirtina aplinkybės, kurias pripažino ieškovė ir šalių sūnus posėdžio metu, t. y., kad ieškovė kartu su vyresniuoju sūnumi Giedriumi sumušė ir išmetė atsakovą iš namų, o atsakovas griūdamas susižeidė. Atsakovas rūpinosi šeima, organizavo ir pats dalyvavo atliekant santuokos metu įgyto gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos darbus (jį padidinant), stogo remontą; pastatė šiltnamį, pečių, išbetonavo kiemą, kartu su atsakove iki 2008 m. augino gėles. Be to, teismas preziumuodamas atsakovo kaltę, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2008 m. kovo mėn., o juridiniai faktai, kuriais remiantis teismas nustatė atsakovo kaltę, įvyko jau po bylos iškėlimo, todėl teigia, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2) Teismas, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikyti po 300,00 Lt kas mėnesį visiškai neanalizavo ir nevertino sūnaus poreikių bei atsakovo ir ieškovės turtinės padėties. Atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai sunki, dėl pablogėjusios sveikatos jis priverstas gydytis, šiuo metu oficialiai nedirba, dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - įpareigojimo gyventi skyrium nuo šeimos - yra priverstas nuomotis gyvenamąjį būstą, todėl gali mokėti sūnui 130 Lt per mėnesį.

3) Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nes pagal CK 3.161 straipsnio 4 dalį vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, todėl teismas, neturėjo jokio pagrindo pabloginti atsakovo turtinės padėties.

4) Teismas neteisingai nustatė dalintino turto rinkos vertę, todėl sprendimas šioje dalyje taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 165-167) ieškovė prašo skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 -11- 24 sprendimą palikti nepakeistą; neprijungti prie bylos 2008-12- 23 UAB " Naujas būstas " Preliminarios išvados dėl turto vertės; priteisti ieškovės naudai iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutinka su skundu dėl sekančių motyvų:

1) Kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, buvo įrodyta bylos nagrinėjimo metu, tai patvirtino liudytojai, todėl atsakovui nepateikus jokių įrodymų dėl ieškovės kaltės, negalimas santuokos nutraukimas nei dėl ieškovės, nei dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2) Subjektyvios aplinkybės (tokia atsakovo valios išraiška, nenoras dirbti, piktnaudžiavimas alkoholiu) neatleidžia atsakovo nuo įstatymo imperatyviai nustatytos pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

3) Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir aplinkybių visumą, teisingai ir pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, padalindamas sutuoktinių bendrą turtą.

4) Atsakovas, pateikdamas preliminarią turto vertinimo pažymą, kelia apeliaciniame skunde naujus reikalavimus ir pateikia naujus įrodymus, kurie galimai iš esmės keistų bylos dalyką, o tai draudžia įstatymas.

5)atsakovas byloje nereiškė priešieškinio ir nereikalavo pasidalinti namų apstatymo ir apyvokos daiktų, nes išsikeldamas iš šeimos būsto, pasiėmė visus daiktus, kuriuos norėjo ir dėl kurių su ieškove nubuvo susitaręs: el. pjūklą, benzino pjūklą, el. vandens siurblį, siuvamąją mašiną, , sodo ir daržo padargus, kilimą, tris televizorius, spintelių, patalynės, stalo įrankių ir kt., todėl toks reikalavimas nesuprantamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant šalių santuoką.

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos – tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos ( CK 3.26, 3.27, 3.30, 3.35 ir kt. straipsniai.). Be to, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, o būtent: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, sutuoktinio neištikimybė, sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors šiais atvejais sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau įrodinėjant sutuoktinio kaltę reikia įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija ir kad sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, o būtent nustatė, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas – buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, šeimoje nuolat vartojo smurtą, negerbė sutuoktinės, dėl ko tolesnis sutuoktinių gyvenimas kartu tapo negalimas. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo kaltę CK 3.60 str.2, 3 d. pagrindu. Byloje esantys įrodymai: Kauno miesto VPK Santakos PK VP Šilainių policijos nuovados raštai, 2008-03-18 ir 2008-03-10 nuosprendžiai ( 1 t. b. l. 20, 37, 42, 44, 62, 72, 2 t. b. l. 67-68), specialisto išvada dėl ieškovės R. Č. nežymaus sveikatos sutrikdymo ( 1 t. b. l. 71), teismo posėdyje apklausti liudytojai V. M., G. Č., R. T., A. G., E. Č. (1 t. b. l. 101-103, 104) patvirtina, kad atsakovas 2008-03-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už R. Č. sužalojimą, girtavo, šeimoje kėlė konfliktus, nederamai elgėsi su sutuoktine, nepilnamečiu sūnumi. Liudytojos A. A., E. Č., A. I. (1 t. b. l. 103-104) šių aplinkybių nežinojo, nes artimai nebendravo. Liudytoja A. I. jokių aplinkybių nepaaiškino. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog ieškovė nebuvo lojali, negerbė sutuoktinio, žemino, ignoravo jo nuomonę sprendžiant šeimoje kilusius klausimus, nesistengė išsaugoti šeimos, nėra pagrįstos jokiais įrodymais ir nėra pakankamos konstatuoti abipusę kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 str.). Tai, kad šalių sūnus G. Č. (1 t. b. l. 102) posėdžio metu paaiškino, kad 2008-01-03 išvarė atsakovą iš namų tą vakarą dėl jo agresyvaus elgesio, tik patvirtina aplinkybę, jog atsakovas šeimoje girtavo, buvo agresyvus. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su 1-osios instancijos teismo išvada, jog dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, todėl šioje dalyje sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu apie atsakovo galimybės teikti vaikui didesnį kaip 130 Lt išlaikymą nebuvimą.

Iš pateiktų duomenų apie pajamas ( 1 t. b. l. 12 ) matyti, ieškovės R. Č. pajamos apie 1000-1200 lt per mėnesį, šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas 349/620 dalis žemės sklypo, 21/50 dalis gyvenamojo namo, garažą, 1/3 dalį ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas ieškovės vardu ( 1 t. b. l. 15-19). Atsakovas 2006-03-2008-01 laikotarpiu dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, duomenų apie uždarbį nepateikė (1 t. b. l. 63). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atsakovas nurodė bei pateikė pažymą apie pajamas, jog gauna 347 Lt invalidumo pašalpą (1 t. b. l. 193-194, 2 t. 64), nuo 2008-12-09 registruotas darbo biržoje (1 t. b. l. 154), teisme pripažino, kad neteikė išlaikymo sūnui (1 t. b. l. 101). Atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, jo vardu registruotas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės (1 t. b. l. 9-11), kuris skundžiamu teismo sprendimu priteistas atsakovui natūra, atsakovas šioje dalyje teismo sprendimo neginčija. Sprendimo priėmimo dienai šalių sūnus R. Č., gim. 1991-04-19, (1 t. b. l. 13 ) mokėsi ir šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 100, 2 t. b. l. 66).1-os instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą vaikui po 300 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, atsižvelgė į tai, kad net būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti 130 Lt suma per maža.

Išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis (lankyti užklasinės veiklos būrelius ir kt.), todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo vaikui po 130 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, nepagrįsti, priteistas skundžiamu teismo sprendimu išlaikymas po 300 Lt per mėnesį nėra aiškiai per didelis, atsižvelgiant į tai, jog vaiko išlaikymo vertė yra 1 MMA per mėnesį. Atsakovas turėdamas pareigą išlaikyti vaiką, būdamas darbingas ilgą laiką nedirbo, darbo biržoje registruotas tik nuo 2008-12-09 (jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo), todėl pats yra kaltas dėl savo finansinių galimybių pablogėjimo. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė apžiūrai 2009-01-06 išduotą neįgalumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2010-01-05, kuriame nurodyta, jog R. Č. nustatytas 50 procentų nedarbingumas ( 1 t. b. l. 192-193) yra iš dalies darbingas, ši aplinkybė nėra pagrindas mažinti priteistą išlaikymą vaikui. Todėl šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys įgijo nekilnojamąjį turtą: 349/620 dalį žemės sklypo, 21/50 dalis gyvenamojo namo, garažą, 1/3 dalį ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), įregistruotą R. Č. vardu ( 1 t. b. l. 16-17, 18-19) bei automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės.

1-osios instancijos teismas nekilnojamąjį turtą natūra priteisė ieškovei, o atsakovui, atsakovui natūra priteisė automobilį, šios sprendimo dalies apeliantas neginčijo. Apeliantas nesutiko su priteistu jam iš ieškovės 40 078 Lt kompensacijos dydžiu, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nes pagal CK 3.161 straipsnio 4 dalį vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, todėl teismas, neturėjo jokio pagrindo pabloginti atsakovo turtinės padėties. Apeliaciniu skundu prašė ją padidinti iki 80 000 Lt.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Teismas gali pripažinti svarbiomis kitas aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau toks nukrypimas turėtų būti pagrįstas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalis). 1-sios instancijos teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, siekiant apginti nepilnamečio šalių vaiko bei fizinį ir psichinį smurtą patyrusios ieškovės interesus, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, šalių santykiai konfliktiški, pripažino, kad abiejų sutuoktinių turtinė padėtis nėra labai gera. Šiuo metu šalių sūnus yra pilnametis, tačiau mokosi, gyvena kartu su motina, kurį jį materialiai išlaiko ir turi teisę į tėvų paramą kol mokysis (bet ne ilgiau kaip iki 24 metų). Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su 1-osios instancijos teismo išvadomis, tačiau mano, kad nustatytos dalintino turto dalys šalims: ieškovei 2/3, o atsakovui - 1/3 dalis yra keistinos, įvertinant tai, kad ieškovei natūra atitenka pakankamai didelės vertės nekilnojamojo turto dalis, gyvenamojo namo dalies antrame aukšte yra galimybė įsirengti papildomą gyvenamąjį plotą. Atsakovas yra tik iš dalies darbingas. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme iš dalies sutiko dėl kompensacijos padidinimo (2 t. b.l. 7). Todėl pripažintina ieškovei R. Č. teisė į 7/12 dalis, o atsakovui R. Č. teisė į 5/12 dalis santuokoje įgyto nekilojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bei automobilio. Skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria atsakovui priteista iš ieškovės 40 078 Lt kompensacija bei iš atsakovo 1333 Lt kompensacija ieškovei, keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

1-osios instancijos teismas, nustatydamas dalintino nekilnojamojo turto rinkos vertę, rėmėsi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ( 1 t. b. l. 14-19) nurodyta šio turto rinkos verte, kuri nustatyta 2006-10-25 dienai. Tačiau pagal CK 3.119 str. dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Atsakovas prie apeliacinio skundo pateikė preliminarią išvadą dėl nekilnojamojo turto: 349/620 dalies žemės sklypo (vertinama 253 kv. m. nuo bendro 0, 0620 ha ploto sklypo), 21/50 dalis gyvenamojo namo, garažą, 1/3 dalį ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertės 2008-12-12 dienai, kurioje nustatė 160 000 Lt rinkos vertę ( 1 t. b. l. 147-149), teismas ja negalėjo remtis, nes buvo neapžiūrėta namo dalies vidus, su išvada nesutiko ieškovė. Ieškovė apeliaciniam teismui taip pat pateikė preliminarią turto vertinimo pažymą, kurioje nurodyta ginčijamo nekilnojamojo turto rinkos vertė – 124 000 Lt ( 1t. b. l. 177-188), dokumentai prijungti (1 t. b. l. 193), tačiau su šia verte nesutiko apeliantas R. Č. ir prašė paskirti turto vertės ekspertizę, kuri buvo paskirta apeliacinės instancijos teismo nutartimi ( 2 t. b. l. 10-13).

Ekspertizės aktu (2 t. b. l. 17-30) nustatyta nekilnojamojo turto: 349/620 dalies žemės sklypo, 21/50 dalies gyvenamojo namo, garažą, 1/3 dalį ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2009-05-31 dienai – 153 000 Lt, likvidacinė kaina-107 100 Lt. Teisėjų kolegija vadovaujasi ekspertizės aktu nustatyta nekilnojamojo turto rinkos vertė 2009-05-31 dienai – 153 000 Lt, kuri nėra pakitusi iki šiol ir atitinka CK 3. 119 str. reikalavimus. Todėl konstatuotina, kad ieškovei R. Č. priteisto natūra nekilnojamojo turto: 349/620 dalies žemės sklypo, 21/50 dalies gyvenamojo namo, garažą, 1/3 dalį ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 153 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės priteista 40 078 Lt kompensacija atsakovui padidintina iki 63 750 Lt už 5/12 dalis šio nekilnojamojo turto. Pakeitus dalintino turto proporcijas, keistina sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista 1333 Lt kompensacija ieškovei už 2/3 dalis automobilio, atitinkamai ją sumažinant - iki 1167 Lt už 7/12 dalis automobilio. Nors atsakovo pateikta 2009-10-22 VĮ „Regitra“ Kauno filialo pažyma patvirtina, kad atsakovo vardu nėra įregistruota transporto priemonių, tačiau 1-osios instancijos teismui priimant sprendimą automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruotas atsakovo vardu, jo disponuojamas, priteistas natūra atsakovui, todėl jam išliko pareiga išmokėti 1167 Lt kompensaciją ieškovei už 7/12 dalis automobilio.

Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas padalinti namų apyvokos daiktus yra naujas reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas 1-os instancijos teisme, ginčo dėl daiktų nebuvo, todėl negali būti apeliacinio apskundimo objektu ir teismas dėl šio reikalavimo nepasisako (CPK 312 str.). Be to teismo posėdyje (1 t. b. l. 192-193, 2 t. b. l. 8) apeliantas atsisakė reikalavimo dėl namų apyvokos daiktų padalinimo.

Bylinėjimosi išlaidos

Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo visų reikalavimų daliai (25 procentai), iš ieškovės R. Č. priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui R. Č. 50 Lt žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą ( 1 t. b. l. 141, 160) bei 200 Lt apeliacinio skundo parengimą apeliacinės instancijos teisme, kurį parengė adv. S. Samoškienė pagal atstovavimo sutartį (1 t. b. l. 159), sutartis nutraukta 2009-03-09 ( 1 t. b. l. 198), kvitas Nr.456948 (1 t. b. l. 175) (CPK 88 str. 6 p., 93 str. 2 d.).

Apeliantui R. Č. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ( 2 t. b. l. 4). Apeliacinės instancijos teisme už atliktą turto vertės ekspertizę Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sumokėjo 1904 Lt, už procesinių dokumentų paruošimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme 400 Lt ( 2 t. b. l. 14, 61-62), todėl iš atsakovės R. Č. priteistinos 952 Lt išlaidos už ekspertizę, 100 Lt už atstovavimą bei procesinių dokumentų paruošimą valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 str. 1, 6 p., 99 str. 2 d.).

Proporcingai atmestų reikalavimų daliai (75 proc.), iš atsakovo R. Č. priteistinos 450 Lt advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo surašymą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ieškovei R. Č., kvitas Nr. 443846 (1 t. b. l. 174) .

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria iš R. Č. priteista 40 078 Lt dydžio kompensacija R. Č. už 1/3 dalį nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir kuria ieškovei R. Č. iš atsakovo R. Č. priteista 1333,00 Lt dydžio kompensacija už 2/3 dalis automobilio, pakeisti taip:

Iš R. Č. priteisti 63 750 Lt (šešiasdešimt tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt litų) dydžio kompensaciją R. Č. už 5/12 dalis nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Iš R. Č. priteisti 1167 Lt ( vieną tūkstantį šimtą šešiasdešimt septynis litus) dydžio kompensaciją R. Č. už 7/12 dalis automobilio.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš R. Č. priteisti 250 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme R. Č..

Iš R. Č. priteisti 1052 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą

Iš R. Č. priteisti 450 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme R. Č..

Kolegijos pirmininkė Aušra BaubienėKolegijos teisėjai: Birutė BobrelGalina Blaževič