- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-05-22
- Bylos Nr.
- N-444-1093-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutarties Ž. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2008 m. sausio 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Ž. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2007 m. spalio 24 d., būdamas vairuotojas, dalyvavęs eismo įvykyje, po eismo įvykio, neišsiaiškinus visų jo aplinkybių, vartojo alkoholį. Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 272 punkto reikalavimus.
Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno 2008 m. sausio 23 d. nutarimu Ž. V. pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį paskirta 2700 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams. Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į tai, kad tos pačios rūšies pažeidimas metų laikotarpyje padarytas pakartotinai.
Šalies argumentai
Ž. V. skundu prašė teismą nutarimą dėl administracinės nuobaudos jam paskyrimo panaikinti. Nurodė, kad nebuvo ištirtos ir įvertintos visos įvykio aplinkybės, nenustatytos būtinos sąlygos atsakomybei pagal jam inkriminuotą ATPK straipsnį kilti. Teigė, kad alkoholį vartojo namuose jau po įvykio aplinkybių ištyrimo, eismo įvykio schemos nubraižymo ir pasirašymo. Paaiškino, kad alkoholio išgėrė todėl, kad buvo susinervinęs dėl apgadinto automobilio bei negalėjimo dalyvauti svarbiame dalykiniame susitikime. Išgėręs prisiminė, jog pareigūnas jam negrąžino vairuotojo pažymėjimo, ir norėjo pasitikslinti dėl automobilio apgadinimų įforminimo. Nuvykus į policijos komisariatą, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Ž. V. manymu, jo neblaivumas atvykus į policijos komisariatą negali būti vertinamas kaip pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnio 3 dalyje.
Jonavos rajono policijos komisariato atstovas su skundu nesutiko, nurodė, kad ginčijamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi skundą atmetė.
Teismas nurodė, jog KET 272 punktas numato, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo iškart po jo nevartoti alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol įvykio vietoje nebus nustatytos ir ištirtos jo aplinkybės. Tai, kad Ž. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, nustatyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkoholio matuoklio parodymais, policijos pareigūno R. Š. tarnybiniu pranešimu, teisme apklaustų liudytojų R. Š. ir A. V. D. parodymais. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, alkoholio matuoklio parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas pripažinti tinkamais įrodymais, jais remiantis nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymas (ATPK 256 str.). Atmesti šiuos įrodymus nenustatyta pagrindo. Konstatuota, kad juos patvirtina ir teismo posėdyje apklausto liudytojo R. Š. parodymai, kuriais netikėti teismas taip pat nenustatė pagrindo.
Liudytojas R. Š. patvirtino, jog jis nuvyko į autoįvykio vietą sodų bendrijoje. Buvo nustatyta, jog dėl autoįvykio kalta automobilio „Mazda“ vairuotoja A.V. D., įvykio vietoje nubraižyta eismo įvykio schema, abu vairuotojai pakviesti vykti į policijos komisariatą. Liudytojo paaiškinimu, autoįvykio kaltininkė atvažiavo iš karto, o Ž. V. atvyko maždaug po pusės valandos. Komisariate buvo nustatinėjamas abiejų vairuotojų blaivumas. Ž. V. nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Kadangi Ž. V. padarytą pažeidimą R. Š. užfiksavo vykdydamas tarnybines pareigas, liudytojo parodymai iš esmės nuoseklūs, neprieštarauja aplinkybėms, nurodytoms tarnybiniame pranešime, bei faktinėms bylos aplinkybėms, jais netikėti nenustatyta pagrindo, tuo labiau, kad policijos pareigūno veiksmai neprieštaravo Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijai, patvirtintai Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 ir Policijos patrulių veiklos instrukcijai, patvirtintai Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660.
Liudytoja A. V. D. patvirtino, jog įvykio vietoje policijos pareigūnas, nubraižęs įvykio vietos schemą, kurioje abu vairuotojai pasirašė, paėmęs abiejų eismo įvykio dalyvių vairuotojų pažymėjimus, nurodė abiems vairuotojams tuoj pat vykti į policijos komisariatą, į 108 kabinetą. Jos teigimu, nurodymo vykti į komisariatą Ž. V. negalėjo negirdėti, kadangi stovėjo šalia pareigūno. Abejoti šios liudytojos parodymais teismas nurodė neturįs pagrindo. Nenustatyta, jog liudytojai yra suinteresuoti Ž. V. nepagrįstai apkaltinti. Prieštaravimas tarp liudytojo R. Š. parodymų, jog eismo įvykio vietos schemos juodraštyje abu vairuotojai įvykio vietoje nepasirašė, ir liudytojos A. V. D. parodymų, jog jie pasirašė, įvertintas kaip neesminis, negalintis paneigti Ž. V. alkoholio vartojimo iš karto po įvykio, neištyrus jo aplinkybių, fakto.
Konstatuota, jog Ž. V. tiek skunduose teismui (2007 m. lapkričio 16 d. ir 2008 m. vasario 1 d.), tiek 2007 m. lapkričio 5 d. pareiškime Jonavos rajono policijos komisariatui (b.l. 18-19), tiek teismo posėdyje iš esmės neginčijo, jog alkoholį vartojo po eismo įvykio, grįžęs į namus, kadangi buvo susijaudinęs dėl eismo įvykio. Tačiau atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, Ž. V. motyvai, kad jis, grįžęs į namus, jau po visų avarijos aplinkybių ištyrimo išgėrė alkoholio ir išgėręs prisiminė, jog pareigūnas jam negrąžino vairuotojo pažymėjimo bei norėjo pasitikslinti dėl automobilio apgadinimų įforminimo, todėl automobiliu nuvyko į policijos komisariatą, įvertinti kaip prieštaraujantys minėtiems įrodymams, todėl atmesti, įvertinus juos kaip duotus bandant išvengti atsakomybės. Be to, Ž. V. patvirtino, jog įvykio vietoje eismo įvykio dalyviai paaiškinimų nerašė, jis paaiškinimą parašė policijos komisariate (b.l. 30). Liudytoja A.V. D. taip pat patvirtino, jog paaiškinimą rašė komisariate. Nuspręsta, kad eismo įvykio vietoje nebuvo nustatytos ir pilnai ištirtos visos jo aplinkybės, todėl Ž. V. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį.
Ž. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Konstatuota, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, teiseną reglamentuojančios teisės normos nebuvo pažeistos, nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą, nustatytose ribose, suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus pažeidimų pobūdį, Ž. V. asmenybę. Taikyti ATPK 30¹ straipsnį nenustatyta pagrindo. Todėl skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas.
III.
Apeliaciniu skundu Ž. V. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti, priteisiant jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas remiasi skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, teigia, kad nagrinėjant bylą, nebuvo objektyviai ištirtos faktinės pažeidimo aplinkybės, nepagrįstai neatsižvelgta į jo išsakytus argumentus, nepagrįstai prejudicinę reikšmę turinčiais laikyti 2007 m. gruodžio 10 d. teismo nutartyje išdėstyti motyvai, kurių pagrindu byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nevisapusiškai išnagrinėjo aplinkybes, pažeidė procesines teisės normas. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad įvykio vietoje nebuvo nustatytos ir ištirtos visos jo aplinkybės, todėl netinkamai taikė KET 272 punktą. Tai, kad bylos aplinkybės įvykio vietoje buvo visiškai ištirtos, patvirtina įvykio kaltininkės A.V. D. paaiškinimai. Ji posėdžių metu pripažino, kad įvykio vietoje buvo nubraižyta įvykio schema, su kuria ji visiškai sutiko, o taip pat schema buvo jų pasirašyta. Apeliantas pažymi, kad įvykio aplinkybės nekėlė abejonių ir buvo ištirtos dar įvykio vietoje. Įvykį forminęs pareigūnas R. Š. (apelianto teigimu, bylos atžvilgiu šališkas asmuo) klaidingai teigė, kad įvykio vietos schemos abu vairuotojai įvykio vietoje nepasirašė. Apelianto manymu, aplinkybė, kada įvykio dalyviai pasirašė ant įvykio schemos, yra esminė, nulemianti išvadą, ar įvykio aplinkybės buvo nustatytos ir ištirtos įvykio vietoje. Be to, pasirašytos įvykio vietos schemos negalima įvardinti juodraščiu, kaip tai daro liudytojas R. Š. Apelianto teigimu, teismas klaidingai įvertino jo bei sutuoktinės paaiškinimus, kada ir kodėl po įvykio ištyrimo jis vartojo alkoholį, kodėl turėjo nuvykti į policijos komisariatą, juos nepagrįstai atmetė. Apeliantas pažymi, jog vyr. patrulis R. Š. yra priešiškai nusiteikęs jo atžvilgiu, nes jis yra pateikęs skundą prokuratūrai dėl jo veiksmų (dėl Baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo), be to, jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, o ne dėl ATPK 126 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Paaiškina, jog į Jonavos rajono policijos komisariatą jį atvežė žmona, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku (11 val. 10 min.) jis automobilio nevairavo. Apeliantas teigia, jog į 2007 m. spalio 24 d. protokolą buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, t.y. tariamo pažeidimo padarymo laikas ir vieta, todėl pareigūno parodymai turėjo būti įvertinti kritiškai, R. Š. tarnybinį pranešimą surašė taip, kaip jam buvo patogiau tam, kad pagrįsti nesamą jo kaltę. Apelianto manymu, teismas jo parodymus nepagrįstai atmetė, nors jie buvo nuoseklūs ir dėl esminių aplinkybių sutapo su liudytojos V. D. parodymais. Apeliantas pažymi, kad KET nėra nurodyta, kiek laiko po įvykio negalima vartoti alkoholio, tačiau akivaizdu, kad šis laikas negali būti aiškinamas kaip ilgai trunkantis, nes nurodytas draudimas iškart po įvykio nevartoti alkoholio yra apspręstas aiškia aplinkybe - tol, kol įvykio vietoje nebus nustatytos ir ištirtos jo aplinkybės. Apelianto teigimu, įvykio aplinkybės buvo ištirtos ir nustatytos 10 val. 30 min., iki tol jis buvo visiškai blaivus. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad alkoholį vartojo ne įvykio vietoje, o namuose, grįžęs iš įvykio vietos. Pažymi, jog KET nuostata "iki aplinkybių ištyrimo" negali būti aiškinama plečiamai, nurodo, jog visų įvykio aplinkybių nustatymas dažniausiai yra ilgai trunkanti procedūra, nelogiška būtų manyti, kad KET draudžia vartoti alkoholį iki bylos išnagrinėjimo ir nutarimo priėmimo. Apeliantas teigia, kad nagrinėjant bylą, buvo pažeisti ATPK 284 straipsnio 1 dalies, 283 straipsnio 2 dalies, 280 straipsnio reikalavimai, nemotyvuotai netenkinti jo prašymai išreikalauti ir prie bylos prijungti rašytinius įrodymus, apklausti liudytojus bei atlikti kitus tiesai byloje nustatyti reikšmingus veiksmus. Kadangi Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, nesiaiškinus aplinkybių, apelianto manymu, ji negalėjo turėti prejudicinės galios. Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas A. V., apelianto teigimu, taip pat suinteresuotas bylos baigtimi, nes nuo jos priklauso jo kvalifikacijos įvertinimas, yra nusiteikęs piktuoju ir dėl jo parašytų skundų. Liudytoja D., apelianto teigimu, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis įtakota pažįstamų pareigūnų (liudytoja V. nurodė, kad matė juos betarpiškai bendraujant, vykstant kartu iš teismo, į teismą, šias aplinkybes pripažino ir D. bei A. V.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, kuri (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1702 redakcija) numatė, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promilės ir daugiau), neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
ATPK 7 straipsnis numato, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus nustatančios teisės aktų nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. Alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo pažeidimo padarymo metu buvo aptariamas KET 272 punkte, kuris numatė, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo iškart po jo nevartoti alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol įvykio vietoje nebus nustatytos ir ištirtos jo aplinkybės.
Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas policijos pareigūnas R. Š. patvirtino, jog autoįvykio vietoje nebuvo ginčų dėl eismo įvykio kaltininko, nubraižyta eismo įvykio schema ir abu vairuotojai pakviesti atvykti į policijos komisariatą. Teismo posėdyje R. Š. nurodė, kad atvažiavus į įvykio vietą, jam nekilo įtarimų, jog Ž. V. yra neblaivus. Liudytojo paaiškinimu, autoįvykio kaltininkė A. V. D. į policijos komisariatą atvažiavo iš karto, o Ž. V. atvyko maždaug po pusės valandos. Komisariate patikrinus abiejų vairuotojų blaivumą, Ž. V. nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Liudytoja A. V. D. patvirtino, jog įvykio vietoje policijos pareigūnas, nubraižęs įvykio vietos schemą, kurioje abu vairuotojai pasirašė, paėmęs abiejų eismo įvykio dalyvių pažymėjimus, nurodė jiems tuoj pat vykti į policijos komisariatą, pažymėjo, kad nurodymo vykti į komisariatą Ž. V. negalėjo negirdėti, kadangi stovėjo šalia pareigūno. Ž. V. teigė, jog alkoholį vartojo po eismo įvykio grįžęs į namus, pripažino, kad paaiškinimo įvykio vietoje jis nerašė. Atsižvelgus į aptartus įrodymus, darytina išvada, kad alkoholio vartojimo įvykio vietoje faktas nebuvo nustatytas.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 88 punkte (2003 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-721 redakcija) numatyta, jog atvykus į eismo įvykio, kurio metu buvo sugadintos (apgadintos) transporto priemonės, vietą ir įforminant tokio įvykio dokumentus, be kita ko būtina: apklausti liudytojus eismo įvykio vietoje bei paimti jų rašytinius paaiškinimus, o jeigu tokios galimybės nėra, užrašyti jų duomenis; sudaryti eismo įvykio vietos schemą, nurodant mastelį (jei įvykio vietoje tvarkingai sudaryti schemos neįmanoma, sudaromas schemos juodraštis, kuriame turi pasirašyti eismo įvykio dalyviai; atvykus į policijos įstaigos budėtojų padalinį pagal juodraštį nubraižoma schema, nurodant mastelį, kurioje taip pat turi pasirašyti eismo įvykio dalyviai, schemos juodraštis pridedamas prie eismo įvykio medžiagos); apžiūrėti transporto priemones, kurios dalyvavo eismo įvykyje, ir schemoje aprašyti jų apgadinimus; išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, nustatyti jo kaltininką ir surašyti jam protokolą. A.V. D. iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, policijos pareigūno R. Š., A. V. D. ir Ž. V. paaiškinimai rodo, kad šiuo atveju įvykio vietoje buvo išsiaiškintos autoavarijos aplinkybės, nustatyta kaltininkė, jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nubraižyta autoavarijos vietos schema (R. Š. teigimu – schemos juodraštis). Konstatuotina, jog pagal byloje surinktus įrodymus įvykio vietoje Ž. V. nerašė savo paaiškinimo dėl įvykio aplinkybių ir nėra duomenų, kad jo buvo prašoma tai padaryti, nors, kaip minėta, pagal Policijos patrulių veiklos instrukciją (88.1 p.) iš jo rašytinis paaiškinimas dėl įvykio aplinkybių turėjo būti paimtas, esant tokiai galimybei, dar įvykio vietoje. Ši aplinkybė neturėtų būti traktuojama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nenaudai. Konstatuotina, jog pilnas eismo įvykio aplinkybių ištyrimas iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo (juo baigiamas įvykio aplinkybių tyrimas) gali užtrukti ir apimti eilę procesinių veiksmų, atliekamų ne įvykio vietoje (eksperto išvadą, liudytojų apklausą ir kt.), be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paprastai negali žinoti, ar nebus nuspręsta atlikti dar kokius nors papildomus veiksmus tam, kad visapusiškai ištirti įvykio aplinkybes. Reikalavimas visų šių veiksmų atlikimo laikotarpiu eismo įvykio dalyviui nevartoti alkoholio būtų akivaizdžiai neproporcingas ir nelogiškas.
Atsižvelgus į minėtas ATPK 126 straipsnio 3 dalies ir KET 272 punkto nuostatas konstatuotina, jog draudimas įvykio dalyviui vartoti alkoholį po eismo įvykio ne eismo įvykio vietoje teisės aktų nėra aiškiai numatytas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų bylose asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn tik aiškiai teisės aktuose aptartais atvejais, visi teisinio reglamentavimo neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-3686/2008, Nr. N575–1114/2008, Nr. Nr. N444–1315/2008, Nr. N9-990/2006), pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje nurodyta, jog Ž. V. pažeidė KET 272 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, naikintina, o Ž. V. atžvilgiu iškelta byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Ž. V. apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Tačiau konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens patirtų išlaidų, susijusių su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu, kompensavimas ATPK nenumatytas. Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-689-2003 (Administracinių teismų praktika Nr. 4, 270-277 psl.), išlaidų administracinių teisės pažeidimų bylose atlyginimo klausimas yra sureguliuotas, todėl panašių Administracinių bylų teisenos įstatymo šeštojo skirsnio normų, reglamentuojančių išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, taikymas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą negalimas. Šio skirsnio normose nustatyta proceso šalių išlaidų atlyginimo tvarka pagal savo specifiką (proceso šalių padėtį) taikytina tik ginčo administracinėse bylose. Atsižvelgus į išdėstytas teisės aktų nuostatas bei suformuotą administracinių teismų praktiką, apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ž. V. apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir Ž. V. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Nutartis neskundžiama.