Telšių apylinkės teismo įsakymas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-43490-16 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs) 2013 m. balandžio 2 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 63 straipsniu – laisvės apribojimu 1 metams; 2013 m. balandžio 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėn.; 2013 m. liepos 17 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu ir 2013 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams; 2013 m. rugsėjo 22 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsniu – laisvės atėmimu 5 mėn. 13 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. liepos 17 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams; paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2014 m. spalio 20 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U. 2016 m. rugsėjo 12 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, naudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę L. R. – sudavė rankomis tris smūgius į galvos sritį ir kitas kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimu metu apklaustas kaip įtariamasis R. U. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi. Nurodė, kad su sugyventine L. R. kartu gyvena apie 10 metų. Šiuo metu gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Kartu augina du mažamečius vaikus, kurie 2016 m. rugsėjo 12 d. konflikto metu buvo namuose. 2016 m. rugsėjo 12 d. vakare buto virtuvėje jis, jo sugyventinė L. R. ir jo brolis V. U. vartojo alkoholį. Gėrė alų. Alaus išgėrė daug, kiek tiksliai, pasakyti negali. Jis jau jautėsi labai girtas ir išgertuvių metu tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas dėl neištikimybės, kurio metu jis savo sugyventinei dešine ranka, tik dėl girtumo nepamena ar delnu, ar kumščiu, trenkė į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių tiksliai ir į kurias kūno vietas trenkė, jis pasakyti negali, dėl girtumo nepamena. Tai, kad jis buvo girtas, jo poelgiui įtakos turėjo, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Visą jo ir sugyventinės konfliktą matė jo brolis V. U. (60–61 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

R. U. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos metu nukentėjusioji L. R. nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 12 d. vakare ji su sugyventiniu R. U. ir sugyventinio broliu V. U. vartojo alkoholį. Jos sugyventinis išgertuvių metu ją užsipuolė, nes ryte jai draugas buvo parašęs žinutę ir sugyventinis, žinutę pamatęs, jai priekaištavo. Virtuvėje R. U. žodinio konflikto metu jai sudavė tris kartus ranka į galvą ir į kitas kūno vietas, padarydamas jai mėlynes. Sugyventinio brolis ją užstojo ir gynė, jei ne V. U., ji būtų gavusi daugiau smūgių. Jos sugyventinis iš jos atėmė telefoną, todėl ji, išbėgdama lauk iš buto, pasiėmė kitą mobilųjį telefoną, iš kurio iškvietė pareigūnus. R. U. prieš ją smurtavo ne pirmą kartą (15, 27–28 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. U. nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 12 d. jis buvo pas brolį R. U. ir brolio sugyventinę L. R. namuose (duomenys neskelbtini), kur virtuvėje visi trys vartojo alkoholį. Išgertuvių metu tarp jo brolio R. U. ir sugyventinės L. R. prasidėjo žodinis konfliktas. Dėl kokių priežasčių prasidėjo konfliktas, negali pasakyti, nežino. Prasidėjus žodiniam konfliktui jis išėjo į tualetą. Kai parėjo iš tualeto, konfliktas jau buvo nurimęs. Jokių sužalojimų ant L. R. kūno ar veido jis nematė, ir, kad jo brolis būtų prie jo sudavęs smūgius L. R., nematė. Gal brolis sudavė smūgius sugyventinei jam būnantį tualete. Daugiau nieko negali paaiškinti (30 b. l.).

2016 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad nukentėjusiajai L. R. nuo suduotų smūgių ranka padaryti kraujosruvos (mėlynės) ant abiejų rankų (11–12 b. l.).

2016 m. rugsėjo 12 d. Pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesų veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini) (15–19 b. l.).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. 00.09 val., R. U. nustatytas 2.45 promilių girtumas (55 b. l.).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir R. U. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, R. U. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios, liudytojo parodymai, apžiūros protokolai, alkotesterio rodmenys.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai įtariamajam pasiūlė baigti procesą baudžiamuoju įsakymu.

R. U. sutiko dėl prokuroro kreipimosi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti atsakomybę aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio l dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę R. U. vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę.

R. U. padarė 1 tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, tačiau teistumas išnykęs (32–37 b. l.), administracine tvarka nebaustas (50 b. l.), dirbantis (duomenys neskelbtini) (53 b. l.).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmės rūšį – areštą, tačiau ne maksimalų BK 49 straipsnyje numatytą dydį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, tokia bausmė kaltinamajam neabejotinai sukels neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. U. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. 23.50 val. iki 2016 m. rugsėjo 13 d. 13.42 val.

Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti R. U. 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam.

Išaiškinti kaltinamajam, kad areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.