- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-620-278/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- RAB „Ceraukste Agro“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-620-278/2016
Teisėja Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07680-2014-1
2016 m. rugsėjo 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ir atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės (toliau - RAB) „Ceraukste Agro“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-799-812/2016 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei RAB „Ceraukste Agro“, trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl priteistos žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimo perskaičiavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismą pakeisti Panevėžio miesto liaudies teismo 1984-05-03 sprendimu priteistą periodinės žalos atlyginimo dydį dėl nelaimingo atsitikimo, nustatant ir priteisiant realų žalos atlyginimo dydį – po 117,65 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki gyvos galvos iš Latvijos TSR Bauskės rajono „TSRS 50-čio tarybinis ūkis“ teisių perėmėjo RAB „Ceraukste Agro“, o už laikotarpį nuo 1990-01-01 iki 2015-08-31 priteisti 36 236,20 Eur.
2. Nurodė, kad jis buvo sužalotas eismo įvykio metu, tačiau priteistas žalos atlyginimas nebuvo mokamas nuo 1990-01-01. Kadangi žalos atlyginimas buvo priteistas rubliais, konvertavus į eurus, mokėtinas žalos atlyginimas yra neprotingai mažas, todėl pasirinko jam priteisto žalos atlyginimo perskaičiavimo metodą, kuris yra taikomas apskaičiuojant žalos atlyginimą asmenims, susirgusiems profesine liga ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Teigė, jog atsakovė gera valia nemokėjo žalos atlyginimo ir prašė priteisti žalos atlyginimą nuo 1990-01-01.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - pakeitė Panevėžio miesto liaudies teismo 1984 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 2/3-553/84m. priteistą žalos atlyginimo dydį, priteisdamas ieškovui iš RAB „Ceraukste Agro“ žalos, padarytos sveikatai, atlyginimą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 117,65 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos neterminuotai. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė RAB „Ceraukste Agro“ yra pradinio atsakovo TSRS 50-mečio tarybinio ūkio teisių ir pareigų perėmėjas ir tinkamas atsakovas, o kitų asmenų, kuriems galėjo pereiti prievolė mokėti ieškovui žalos atlyginimą kartu su atsakove, nustatė.
5. Konstatavo, jog nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį visam ieškovo V. Š. pareikštam reikalavimui, nes teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo buvo realizuota tinkamai ir laiku, žalos atlyginimas priteistas 1984-05-03 teismo sprendimu, kuris yra galiojantis ir vykdytinas, o byloje keliamas reikalavimas tik dėl žalos atlyginimo perskaičiavimo.
6. Įvertinęs bylos aplinkybes, susijusias su ieškovo veiksmais ginant savo pažeistas teises ir esant atsakovės prašymui taikyti ieškinio senatį, nustatė, kad V. Š. reikalavimui priteisti žalos atlyginimą nuo 1990-01-01 iki kreipimosi į teismą dienos taikytina ieškinio senatis ir perskaičiuotas žalos atlyginimas priteistinas ieškovui nuo kreipimosi į teismą dienos.
7. Pripažino, kad ieškovui priteistos žalos atlyginimo dydis dėl pasikeitusios valstybės santvarkos, monetarinės politikos, ekonominės padėties nepateisinamai mažas, todėl sprendė, jog ieškovas, reikalaudamas pakeisti priteistą žalos atlyginimą, turi teisę naudotis LR žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta formule, pagal kurią periodinės žalos kompensacija yra 117,65 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas V. Š. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo dalį ir iš atsakovės RAB „Ceraukste Agro“ priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 210 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2014-10-29, neterminuotai ir 67 200 Eur už laikotarpį nuo 1990-01-01 iki 2015-08-31, už 308 mėnesius.
10. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su jo veiksmais ir elgesiu negaunant žalos atlyginimo. Mano, jog žalos atlyginimas turėjo būti priteistas nuo 1990-01-01, o ne nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, nes jo sveikata buvo sužalota 1970-04-25, žalos atlyginimas buvo priteistas 1984-05-03 ir jis pareiškė reikalavimą dėl 1990-01-01 nutraukto periodinių išmokų mokėjimo.
11. Teigia, jog žalos atlyginimas jam turėtų būti priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 210 Eur su indeksacija pagal 1992-12-24 LR Vyriausybės nutarimo „Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų indeksavimo“ 4.2 punktą.
12. Nurodo, kad jis patyrė materialinę žalą ir atsakovės padaryta skriauda turi būti atlyginta.
13. Atsakovė RAB „Ceraukste Agro“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kurioje pakeistas Panevėžio miesto liaudies teismo 1984 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 2/3-533/84m. priteistas žalos atlyginimo dydis ir žala priteista ieškovui V. Š. iš atsakovės RAB „Ceraukste Agro“, periodiškai kas mėnesį išmokant po 117,65 Eur, pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2014-10-29, neribotą laikotarpį, atmetant šią ieškovo ieškinio dalį visa apimtimi.
14. Nurodo, jog teismas neturėjo pagrindo vadovautis Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, nes ieškovas nebuvo susijęs su atsakove darbo teisiniais santykiais, be to, mano, jog apskaičiuojant žalos atlyginimą, turėjo būti atsižvelgta į ieškovui išmokėtos pensijos dydį.
15. Teigia, kad perimant įsipareigojimus iš pajinės bendrovės „Ceraukste“ tokios žalos buvimas nebuvo nurodytas perėmimo dokumentuose, RAB „Ceraukste Agro“ taip pat neturi informacijos, kad tokį reikalavimą dėl ieškovo ieškinyje nurodytos žalos pajinė bendrovė „Ceraukste“ būtų gavusi ir tuomet, kai vyko valstybinio ūkio „Ceraukste“ reorganizavimas į pajinę bendrovę „Ceraukste“.
16. Teigia, kad ieškovo pateikta pažyma apie Latvijos Respublikos Bauskės rajono Ceraukstės tarybinio ūkio pervestas pinigines lėšas yra nepagrįsta, joje nenurodyta, kuriuo banko dokumentu remiantis ji išduota, ir jos negalima laikyti atlikto mokėjimo įrodymu. Nurodo, jog nėra įrodymų, kad LTSR Bauskės rajono tarybinis ūkis „TSRS 50-metis“ būtų pakeistas kitu atsakovu – tarybiniu ūkiu „Ceraukste“. Mano, kad ieškovo pateiktas laiškas pajinei bendrovei „Ceraukste“ nelaikytinas įrodymu, nes nėra galimybių jo palyginti su originalu ir nėra aišku, ar būtent toks laiškas buvo išsiųstas.
17. Nurodo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad esama sudaryta sutarčių tarp valstybinio ūkio „Ceraukste“ arba Latvijos TSR Bauskės rajono tarybinio ūkio „TSRS 50-tis“ įsipareigojimų perėmimo dėl jam priteistos žalos atlyginimo, todėl neįrodyta, kad pajinė bendrovė „Ceraukste“ perėmė valstybės įsipareigojimus.
18. Pažymi, kad V. Š. nenurodė, kam ir kada pateikė vykdyti vykdomąjį raštą, o Bauskės rajono teisme ar pas teismo vykdytojus duomenų apie vykdomojo rašto gavimą nėra informacijos. Mano, jog ieškovas prieš atsakovės pakeitimą civilinėje byloje negalėjo pateikti jokių reikalavimų nei prieš valstybinį ūkį „Ceraukste“, nei prieš pajinę bendrovę „Ceraukste“. Tvirtina, kad negalėjo įvykti įsipareigojimų perėmimas nei valstybiniam ūkiui „Ceraukste“ iš Latvijos TSR Bauskės rajono tarybinio ūkio „TSRS 50-metis“, nei pajinei bendrovei „Ceraukste“ iš valstybinio ūkio „Ceraukste“, nei RAB „Ceraukste Agro“ iš pajinės bendrovės „Ceraukste“, todėl negalėjo būti vykdomas ir liaudies teismo sprendimas prieš asmenį, kuris nenurodytas teismo sprendime.
Atsiliepimas
19. Ieškovas V. Š. atsiliepimu į RAB „Ceraukste Agro“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei tenkinti jo apeliacinį skundą.
20. Teigia, kad teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė yra pradinio atsakovo „TSRS 50-mečio“ tarybinio ūkio teisių ir pareigų perėmėjas ir tinkamas atsakovas šioje byloje.
21. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą nepakeistu.
22. Nurodo, kad teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir priteisė žalos atlyginimą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, nes ir ieškovas žalos atlyginimo dydį paskaičiavo pagal tuo metu galiojantį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.
23. Tvirtina, jog pakeistas žalos atlyginimo dydis pagrįstas, nes tokio dydžio žalos atlyginimo prašė priteisti pats ieškovas.
24. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė atsakovei esant tinkamu juridinio asmens, buvusio atsakingo už žalos atlyginimo mokėjimą, teisių ir pareigų perėmėju.
25. Atsakovė RAB „Ceraukste Agro“ atsiliepimu į ieškovo V. Š. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
26. Nurodo, kad ieškovas apeliaciniu skundu reiškia naują reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, o dėl teismo sprendimo dalies pakeisti priteistos žalos atlyginimo dydį pagrįstumo yra pasisakiusi savo apeliaciniame skunde.
27. Tvirtina nesanti LTSR Bauskės rajono tarybinio ūkio „TSRS 50-metis“ teisių ir pareigų perėmėja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Nustatyta, kad Panevėžio miesto liaudies teismas 1984 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2/3-553/84 priteisė iš Latvijos TSR Bauskės r. TSRS 50-čio tarybinio ūkio V. Š. kas mėnesį nuolat, nuo 1984-02-22, po 42,18 rb žalos atlyginimą sužalojus sveikatą ir vienkartinę 22,60 rb išmoką (1 t., b. l. 8). Pasvalio rajono liaudies teismas 1970 m. liepos 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-70 pripažino kaltu A. P., dirbusį Bauskės r. Ceraukstės kolūkyje, padarius nusikalstą veiką, numatytą Lietuvos TSR BK 246 straipsnio 2 d., ir sužalojus V. Š. (1 t., b. l. 43-49). Ieškovas nurodė, jog žalos atlyginimas jam nėra mokamas nuo 1990-01-01.
29. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas V. Š. padarytos žalos atlyginimo dydį, vadovavosi ieškovo V. Š. patikslintame ieškinyje nurodyta žalos atlyginimo apskaičiavimo metodika, paremta Lietuvos Respublikos Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinuoju įstatymu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. Š. ir tuometinio Latvijos TSR Bauskės r. TSRS 50-čio tarybinio ūkio darbo teisiniai santykiai nesiejo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo taikyti minėto įstatymo normų (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinasis įstatymas nustato žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga tvarką, dydį bei asmenis, turinčius teisę į šį atlyginimą (Įstatymo 1 str.), t. y. žalos atlyginimą dėl nelaimingų atsitikimų darbe reglamentuoja specialiosios teisės normos, o nagrinėjamu atveju, ieškovą ir TSRS 50-čio tarybinį ūkį, jo teisių perėmėjus nesiejo darbo teisiniai santykiai, todėl specialiąsias teisės normas pagal analogiją taikyti neleidžiama (2000 m. CK 1.8 str. 1, 3 d.). Įvertintina aplinkybė, jog V. Š. Panevėžio miesto liaudies teismo 1984-05-03 sprendimu buvo priteistas 42,18 rb periodinis žalos atlyginimas, kurio dydis nebuvo pakeistas, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 527 „Dėl žalos atlyginimo, gaunamo už pakenkimą sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties padidinimo“ bei vėlesnius Vyriausybės nutarimus, susijusius su žalos atlyginimo dydžio perskaičiavimu, priteista žala turėjo būti indeksuojama.
30. Tiek 1964 m. Civilinis kodeksas (1964 m. CK 483 str.), tiek 2000 m. Civilinis kodeksas (2000 m. CK 6.263 str.) reglamentuoja atsakingo asmens pareigą visiškai atlyginti jo padarytą žalą asmeniui, turtui. Taip pat, minėti įstatymai numato pareigą samdančiam darbuotojus asmeniui atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės (1964 m. CK 484 str., 493 str.; 2000 m. CK 6.264 str.).
31. Panevėžio miesto apylinkės teismo 1982-06-03 bei 1984-05-03 sprendimais konstatuota, jog už ieškovui V. Š. padarytą žalą sveikatai yra atsakingas Latvijos TSR Bauskės r. TSRS 50-čio tarybinis ūkis (civilinė byla Nr. 2/3-553/1984). Taip pat nustatyta, kad minėto tarybinio ūkio ir V. Š. nesiejo darbiniai teisiniai santykiai. Latvijos Respublikos Užsienio reikalų ministerija 1999-03-05 raštu Nr. 43/2128 yra nurodžiusi, kad pagal Latvijos Respublikos Ministrų Kabineto taisykles Nr. 441 „Dėl darbe padarytos žalos atlyginimo“, įmonės privatizacijos atveju žalos atlyginimas yra mokamas atitinkamos įmonės teisių ir įsipareigojimų perėmėjo. Be to, nurodoma, jog vykdant žemės ūkio įmonių, žvejų kolūkių privatizaciją TSRS 50-čio tarybinis ūkis buvo pertvarkytas į pajų bendrovę „Ceraukste“ (1 t., b. l. 13. RAB „Ceraukste Agro“ pateiktais duomenimis, pajinė bendrovė „Ceraukste“ veiklą vykdė 1992-03-10 - 2004-06-19 laikotarpiu, o nuo 2004-06-19 buvo pertvarkyta į RAB „Ceraukste Agro“ (1 t., b. l. 80-83). Iš pajinės bendrovės „Ceraukste“ 2004-03-05 sprendimo dėl pertvarkymo Nr. 1 matyti, kad pertvarkomos bendrovės sandoriai įsigyjančios bendrovės apskaitoje bus laikomi šios bendrovės sandoriais nuo įsigyjančios bendrovės registravimo Verslo registre (2 t., b. l. 52-64). Neginčijamų duomenų, kad pajinė bendrovė „Ceraukste“ yra perėmusi žalos atlyginimo mokėjimą, sužalojus sveikatą asmenims, nesusijusiems darbo santykiais, byloje nėra, nes Latvijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos 1999-03-05 rašte dėl žalos mokėjimo nurodomos taisyklės Nr. 441 „Dėl darbe padarytos žalos atlyginimo“. Kad įmonių privatizacijos atveju minėtos taisyklės dėl žalos atlyginimo mokėjimo perėmimo buvo taikomos ne tik dėl darbe sužalotų asmenų bet ir kitais įmonės, jos darbuotojų padarytos žalos atlyginimo atvejais, byloje nesiaiškinta. Dėl paminėto, byloje tikslinga išsiaiškinti ar žalos mokėjimo ieškovui nėra perėmusi valstybė.
32. Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės - neišsiaiškino ar atsakovė yra atsakingo už sveikatos sužalojimą asmens teisių ir pareigų perėmėja bei nepagrįstai taikė įstatymą, reguliuojantį žalos dėl nelaimingų atsitikimų darbe atlyginimo dydį bei tvarką. Pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės, todėl sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
33. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl kitų apeliacinių skundų motyvų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.