Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J.(toliau – pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti V. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.65NT-78556298-16.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2017 m. sausio 16 d. buvo gautas V. J. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65NT-78556298-16, kuriuo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. J. atžvilgiu. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi, atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundą, motyvuojant tuo, jog V. J. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo pateikė praleidęs nutarimo apskundimo terminą ir jokių duomenų, kad terminas apskųsti šį nutarimą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, byloje nėra. Pareiškėjas V. J. Kauno apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje. Taip pat prašė, administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti pagal teismingumą Panevėžio miesto apylinkės teismui, kadangi Kauno apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme negali būti užtikrinti teisingumo interesai. Atskirajame skunde nurodė, jog jis 2017 m. sausio 16 d. skundu Kauno apylinkės teismui skundė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 65NT-78556298-16, kuriuo nutarė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl V. J. parodymų Panevėžio miesto apylinkės teismui, S. N. L. inicijuotoje politinėje baudžiamojoje genocido byloje bei prašė jį panaikinti.Pareiškėjo įsitikinimu Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis yra nepagrįsta bei neteisėta, kadangi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas jam 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 65NT-78556298-16 nepateikė. Apie vyksiantį posėdį, kuriame buvo priimtas 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimas V. J. taip pat nebuvo pranešta, todėl buvo pažeista jo teisė dalyvauti administracinės bylos nagrinėjime. V. J. teigimu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimą jis atsitiktinai pamatė tik 2016 m. gruodžio 2 d. ir 2016 m. gruodžio 3 d. jį apskundė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui, Panevėžio miesto apylinkės teismui bei Panevėžio apygardos teismui. Pareiškėjo įsitikinimu skundą teismui ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui jis padavė nepraleisdamas 20 dienų laiko. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog jo 2016 m. gruodžio 3 d. skundo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas nenagrinėjo ir jokių jo trūkumų nenurodė bei nepagrįstai ir neteisėtai skundo neperdavė nei Panevėžio miesto apylinkės teismui, nei Kauno apylinkės teismui, taip siekdamas slėpti Lietuvos kolonizaciją, sovietinimą ir rusinimą, neteisėtą valdžios užgrobimą smurtu.V. J. teigimu, Panevėžio miesto apylinkės teismas į jo 2016 m. gruodžio 3 d. skundą ir į pakartotinį 2017 m. sausio 12 d. prašymą tik 2016 m. sausio 16 d. raštu pranešė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimą V. J. gali skųsti tariamai ne Panevėžio miesto apylinkės teismui pagal "pažeidimo" padarymo vietą, o Kauno apylinkės teismui, tačiau pareiškėjo 2016 m. gruodžio 3 d. skundą perduoti Kauno apylinkės teismui Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Č. K. neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė.Skunde taip pat teigiama, jog Kauno apylinkės teismo teisėja B. D. neištyrė ar priklauso Kauno apylinkės teismui, nagrinėti gautą V. J. administracinio nusižengimo bylą. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti, kad V. J. nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos.Atsiliepimu į atskirąjį V. J. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius prašė, jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. J. atskirasis skundas atmetamas.Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi Kauno apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundą, argumentuodamas tuo, jog V. J. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo pateikė praleidęs nutarimo apskundimo terminą ir jokių duomenų, kad terminas apskųsti šį nutarimą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, byloje nepateikė. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu ir keisti jį pareiškėjo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.Aukštesnysis teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminas ir tvarka reglamentuojami ATPK 293 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Apylinkės teismo nutartis atsisakyti atnaujinti nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą per 7 darbo dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama apygardos teismui.Pažymėtina, kad organo (pareigūno) priimtuose nutarimuose bei teismo priimtuose procesiniuose sprendimuose pagal įstatymo reikalavimus turi būti nurodoma jų apskundimo tvarka ir terminai tam, kad nesutinkantys su priimtu sprendimu asmenys žinotų, kokiu būdu jie gali įgyvendinti savo procesinę teisę paduoti apeliacinį ar atskirąjį skundą. Įstatymo leidėjas yra nustatęs pakankamus terminus, kad asmenys turėtų laiko nuspręsti ar naudosis apeliacijos teise. Tačiau terminai proporcingai negali būti per ilgi, nes priešingu atveju būtų pažeista kitos šalies teisė į įsiteisėjusį ir vykdytiną sprendimą. Todėl svarbu laikytis procesinių terminų, kad nebūtų nepagrįstai pažeisti nei vienos šalies interesai. Pareiškėjas V. J. skunde nurodo, kad skundžiamą Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimą jis atsitiktinai pamatė tik 2016 m. gruodžio 2 d. ir 2016 m. gruodžio 3 d. jį apskundė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui, Panevėžio miesto apylinkės teismui bei Panevėžio apygardos teismui, todėl pareiškėjo įsitikinimu skundą jis padavė nepraleisdamas 20 dienų termino, tačiau su šiuo vertinimu aukštesnysis teismas nesutinka.Kaip ir nurodyta skundžiamoje Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartyje, iš teismui su bylos medžiaga pateiktų dokumentų matyti, jog V. J. skundžiamas Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato nutarimas priimtas 2016 m. lapkričio 24 d., todėl pareiškėjas paduoti skundą dėl minėto nutarimo galėjo per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, tai yra iki 2016 m. gruodžio 14 d. Tačiau V. J. skundas dėl 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo išsiųstas ir Kauno apylinkės teisme gautas tik 2017 m. sausio 16 d., t.y. skundas pateiktas praleidus nutarimo apskundimo terminą. Kaip jau minėta, vadovaujantis ATPK 293 straipsnio nuostatomis, skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Taigi, šiuo atveju svarbus yra nutarimo priėmimo, o ne gavimo momentas. Atitinkamai teisinis reglamentavimas, kai apeliacinio skundo padavimo termino pradžios skaičiavimas siejamas ne su nutarimo gavimo diena, bet su nutarimo priėmimu, įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, skatina juos domėtis proceso eiga, tuo pačiu sumažina galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vilkinti procesą. Nors šiuo atveju apeliacinį skundą teikė ne teisėsaugos institucija, o privatus asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo, tačiau skundžiamo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo apskundimo tvarka buvo konkrečiai ir aiškiai išdėstyta nutarimo rezoliucinėje dalyje. Skundo padavimo terminas nurodytas teisingai, fakto klaidos nepadaryta. Tai, kad pareiškėjas savo iniciatyva išsiuntė skundus įvairioms institucijoms, neatsižvelgdamas į skundžiamame 2016 m. lapkričio 24 d. nutarime išaiškintą apskundimo tvarką, nesudaro pagrindo išvadai, jog skundą jis padavė nepraleisdamas 20 dienų termino. Savo procesine teise pažeidėjas yra įpareigotas naudotis operatyviai ir atidžiai, nes priešingu atveju procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nėra ginama. Šiuo atveju skundo pavėluotas pateikimas laikytinas veiksniu, nulemtu nepakankamo V. J. rūpestingumo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. J. turėjo visas galimybes Kauno apylinkės teismui laiku pateikti skundą, tačiau įstatymo numatytą terminą pažeidė be jokios svarbios priežasties, t. y. nesusidūrus su objektyvia kliūtimi, todėl tenkinti jo skundą jame išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.