Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad Klaipėdos AVMI 2025 m. kovo 4 d. Nutarimu pripažino ją (Bendriją) padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 3 696 Eur baudą. Nurodo, kad jos veika kvalifikuota pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kadangi jos (Bendrijos) vadovo nepilnametis sūnus D. J. 2024 m. lapkričio 23 d. dirbo (duomenys neskelbtini) miesto turguje, atstovaudamas ją ir pardavė rūkytą mėsos gaminį – dešrą už 3 Eur, gautus pinigus apskaitė kasos aparatu ir išdavė kvitą, nebūdamas įbarbintu Bendrijoje. Bendrija skunde (patikslintame) nesutinka su tokiu Klaipėdos AVMI vertinimu. Pažymi, jog D. J. buvo paliktas tik kaip šeimos narys pasaugoti prekes, o neatlikinėti prekybos veiksmų. Teigia, kad siekiant, jog aptariama situacija būtų kvalifikuojama kaip nelegalus darbas, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, būtina nustatyti, jog fizinis asmuo (D. J.) buvo pavaldus jai ir būtent jos naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, tačiau darbo sutarties raštu darbdavys (Bendrija) nesudarė arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai reikiamu metu apie darbuotojo priėmimą į darbą nepranešė. Anot Bendrijos, svarbu nustatyti, jog asmuo pradėjo realiai dirbti, kad jos ir nelegaliai dirbusių asmenų santykiai turi darbo sutarties požymių ir kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Skunde (patikslintame) pažymi, jog darbo sutarties požymiai yra vienos iš sutarties šalių (darbuotojo) įsipareigojimas kitai sutarties šaliai (darbdaviui) atlikti darbo funkciją, atlygintinumas ir pavaldumas. Akcentuoja, jog darbo santykiai negali būti nustatyti, nesant visų minėtų darbo santykių požymių. Tad mano, jog šiuo atveju kvalifikuoti tarp jos ir D. J. faktiškai susiklosčiusius teisinius darbo santykius yra nepagrįsta. Kadangi D. J. buvo paliktas tik kaip šeimos narys pasaugoti prekes. Bendrijos įsitikinimu, Klaipėdos AVMI iš esmės nepagrindė esminių darbo sutarčių požymių egzistavimo, neįvertino D. J. prekyvietėje buvimo faktinių aplinkybių. Taip pat pažymi, kad teisinių santykių kvalifikavimas buvo atliktas vadovaujantis formaliu pareigūnų vertinimu, t. y. nevertinant, ar D. J. gavo atlyginimą ar buvo sudarytas darbo grafikas ir pan. Dar skunde (patikslintame) akcentuoja, jog Klaipėdos AVMI darbuotoja diktavo ką reikia rašyti. Tad anot Bendrijos, rašydamas Klaipėdos AVMI darbuotojos diktuotame paaiškinime (šiandien dirbu pirmą dieną, nuo 9 valandų) D. J. neturėjo omenyje kaip normalų darbą už kurį būtų gavęs atlygį, ir dėl kurio sąlygų būtų taręsis su ja. Teigia, jog jis norėjo pasakyti, kad G. J. (mama) pirmą kartą pati dirbdama, jo paprašė pasaugot prekes ir palaukti R. S. Pažymi dar ir tai, kad D. J. niekada neaptarinėjo su jos vadovu jokių darbo santykiu, ar atlygio. Taip pat neaptarinėjo, kam yra perduodami suprekiauti pinigai ir pan. Bendrija dar mano ir tai, jog buvo pažeistas dvigubo nubaudimo principas. Nurodo, kad Klaipėdos AVMI paskyrė baudą jai (Bendrijai kaip juridiniam asmeniui) ir jos vadovui (kaip fiziniam asmeniui). Bendrijos įsitikinimu, Klaipėdos AVMI turėjo vadovautis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalimi, pagal kurią šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Tad mano, jog Klaipėdos AVMI negalėjo paskirti baudos dviem subjektams, t. y. bauda turėjo būti paskirta tik arba fiziniams, arba juridiniam asmeniui. Dar pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą bei asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką už kurią turi būti skiriama nuobauda. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai bei administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda bei kiekvieno padaryto pažeidimo pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tačiau, anot Bendrijos, Klaipėdos AVMI nurodytų aspektų neįvertino. Galiausiai skunde (patikslintame) nurodo, jog skundžiamu Nutarimu paskirta bauda yra neproporcinga. Kadangi Bendrijos pardavimo pajamos sudaro 14 272 Eur, pardavimo savikaina sudaro 13 159 Eur, bendras pelnas (nuostoliai) sudaro 1 113 Eur, veiklos sąnaudos 5 145 Eur, tipinės veiklos pelnas (nuostoliai) 4 032 Eur, pelnas prieš apmokestinimą 4 032 Eur, grynasis pelnas (nuostoliai). Taigi, teigia, jog palikus galioti paskirtas baudas, ji būtų priversta nutraukti veiklą.