- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-35-527/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- J. S., S. S., E. M.
- Atsakovas
- G. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. S. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-939-375/2008 pagal ieškovų J. S., S. S. ir E. M. ieškinį atsakovui G. S. dėl paveldimo turto bendrojoje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir paveldėto turto padalijimo bei atsakovo G. S. bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. S. priešieškinį dėl dalinės nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu ieškovai (b .l .3-4) prašė:
1) nustatyti, kad paveldėtino turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje po palikėjos J. S. mirties (1997-03-24) sudaro 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalį 0,1214 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini);
2) padalinti atsiradusį palikimą, ieškovams paskiriant po 1/8 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1214 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovui paskiriant 1/8 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1214 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių(duomenys neskelbtini);
3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad J. S., mirusi 1997-03-24, yra ieškovų J. S. ir S. S. mama, ieškovės E. M. dukra. Po J. S. mirties ieškovai paveldėjo po 1/8 dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių(duomenys neskelbtini). Santuokoje J. S. ir atsakovas dar buvo įsigiję žemės sklypą su ūkiniu pastatu, esančius(duomenys neskelbtini). Iki 2007 metų ieškovai manė, kad jie yra paveldėję ir dalį turto, esančio(duomenys neskelbtini), tačiau paaiškėjo, kad atsakovas, atstovaudamas tuo metu nepilnamečius ieškovus J. S. ir S. S., šio turto neįvardijo kaip paveldėtino.
Priešieškiniu atsakovas G. S. ir tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais D. S. (b. l. 85) prašė ieškinį atmesti ir pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) esantys 0,1214 ha žemė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statiniai (nebaigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) palikimo atsiradimo metu po J. S. mirties (1997-03-24) buvo G. S. ir D. S. dalinė nuosavybė (po 1/2 dalį), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje – savarankiškame reikalavime nurodoma, kad atsakovas ir jo buvusi žmona J. S. turėjo tik vieną gyvenamąjį namą, esantį(duomenys neskelbtini). 1993 metais bendras S. gyvenimas nutrūko, atsakovas pradėjo gyventi su D. L. (vėliau S.). 1994-04-14 atsakovas ir D. L. už jos lėšas nusipirko nebaigtą statyti namą, esantį (duomenys neskelbtini) ,kurį užregistravo atsakovo vardu, Kadangi ginčo žemė ir statiniai palikimo atsiradimo metu nebuvo bendra atsakovo ir mirusios J. S. jungtinė nuosavybė, 1997-03-24 mirus J. S. buvo sprendžiamas tik turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo klausimas (CK 3.100 str. 5 p.)..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 29 d. sprendimu (b. l. 168-172) ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė:
1) nustatė, kad paveldėtino turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje po palikėjos J. S. mirties 1977-03-24 sudaro 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalį 0,1214 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių(duomenys neskelbtini);
2) padalino palikimą, atsiradusį po J. S. mirties, kurį sudaro 1/2 dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir žemės, esančių(duomenys neskelbtini), ieškovams skiriant po 1/8 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)) ir 0,1214 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovui paskiriant 1/8 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1214 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių(duomenys neskelbtini);
3) priteisė iš atsakovo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais po 166,57 Lt žyminio mokesčio ir po 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei bei po 26,25 Lt pašto išlaidų Valstybei.
Teismas nustatė, kad 1997-07-07 atsakovas kreipėsi į Kauno m. 15-ojo notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo, atsiradusio po sutuoktinės J. S. mirties, priėmimo. Šiame pareiškime jis įvardijo, kad po mirties liko turtas: pastatai(duomenys neskelbtini), įmoka už žemės sklypą, esantį ten pat, bei sodo žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini). Ginčo turtas pareiškime nurodytas nebuvo. Pareiškime buvo nurodyti kiti įstatyminiai įpėdiniai: mirusiosios vaikai (šioje byloje ieškovai J. S. ir S. S.) bei jos motina E. M.. Abu ieškovai jų motinos mirties dieną buvo nepilnamečiai. Kreipdamasis dėl palikimo priėmimo, atsakovas savo vaikų neatstovavo ir dėl palikimo priėmimo jų vardu nesikreipė. 1997-12-09, praleisdamas tuo metu nustatytą 6 mėnesių terminą palikimui priimti, atsakovas pateikė notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą savo nepilnamečių vaikų vardu bei pareiškimą, jog sutinka, kad jiems būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. 1998-01-27 paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas ieškovei E. M., o 1998-01-29 – ieškovams, kuriuos tuo metu atstovavo atsakovas, bei pačiam atsakovui. Paveldėjimo bylos duomenys patvirtina, jog namų valda, esanti(duomenys neskelbtini), įgyta 1994-04-14 pirkimo – padavimo sutartimi, į paveldimo turto sąrašą nebuvo įtraukta. 1997 m. paaiškėjo, kad atsakovas savo namo dalį, esančią(duomenys neskelbtini), yra pardavęs A. N., o ginčo namų valda iš viso liko nepaveldėta.
Teismas konstatavo, kad ginčo namų valda yra įsigyta 1994-04-14 atsakovui esant santuokoje su J. S.. Tuo metu galiojusio SŠK 21 str. 1 d. įtvirtino prezumpciją, jog sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Šio straipsnio 3 d. vienareikšmiškai nurodė, jog turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Teismas padarė išvadą, kad ginčo namų valda buvo bendroji jungtinė J. S. ir atsakovo nuosavybė. Kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo savo nepilnamečių vaikų vardu atsakovas privalėjo įtraukti į paveldimo turto sąrašą ir šią namų valdą. Teismas kritiškai vertino atsakovo ir trečiojo asmens argumentą, kad ginčo turto įsigijimo metu atsakovas su J. S. nebegyveno, nevedė bendro ūkio, nes tuo metu jau gyveno su dabartine sutuoktine D. S. (tuo metu L.) ir kad ginčo namų valda yra nupirkta už pastarosios paskolintus 10 000 Lt. Teismas laikė, kad šiam argumentui pagrįsti nei atsakovas, nei tretysis asmuo su savarankiškai reikalavimais jokių įrodymų nepateikė, o byloje pateikti įrodymai šiuos atsakovo bei trečiojo asmens argumentus nuneigia (CPK 178, 185 str.). Teismas rėmėsi liudytojų parodymais bei ieškovų teiginiais, kad apie atsakovo turimą kitą šeimą jie sužinojo tik po J. S. mirties, sutuoktinių santykiai pašlijo tik prieš J. S. mirtį, o iki to laiko jie vedė bendrą ūkį – atsakovas vertėsi verslu, o jo žmona, būdama teisininke, padėjo jam pagal savo išgales. Sutuoktiniai buvo įkūrę įmonę, kuri davė pelno, kas leido jiems ne tik statytis namą(duomenys neskelbtini)., bet ir nusipirkti ginčo namų valdą. Jų bendro ūkio vedimą patvirtino ir rašytinis įrodymas – J. S. 1995-02-09 pareiškimas notaro kontorai, kad ji sutinka, jog atsakovas parduotų santuokoje įgytą turtą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas ir tretysis asmuo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo namų valda nebuvo bendroji jungtinė atsakovo ir jo mirusios žmonos nuosavybė, o buvo įsigyta už D. S. lėšas ir yra dalinėje atsakovo ir trečiojo asmens nuosavybėje. Teismas nelaikė įrodymu, jog bendro atsakovo ir jo draugės D. L. vaiko gimimas rodo, kad jie įsigijo bendrą turtą. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad D. L. skolinosi pinigų namų valdai pirkti iš savo tetos ar kad ji būtų sumokėjusi už įsigytą ginčo turtą. AB Banko „Hansabankas“ pateikti duomenys rodo, jog paskolą iš šio banko D. L. paėmė tik 1995-03-27, t. y. po ginčo namų valdos įsigijimo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, turtą įgijęs santuokoje su J. S., tvarkydamas paveldėjimo reikalus ir atstovaudamas paveldėjimo byloje savo nepilnamečius vaikus, privalėjo ginčo namų valdą įtraukti į paveldimo turto sąrašą. Teismas atmetė atsakovo ir trečiojo asmens reikalavimą taikyti ieškinio senatį, kadangi nagrinėjamu atveju ieškinio senaties institutas iš viso negali būti taikomas, nes ieškovai, kaip įstatyminiai įpėdiniai, palikimą yra priėmę. Ginčo teisiniams santykiams taikytina CK 587 str. 1 d. (1964 m. red.), numačiusi imperatyvą, jog palikimo negalima priimti dalimis. Teismas laikė, kad ieškiniu ieškovai tik realizuoja savo teisę į likusią palikimo, atsiradusio po J. S. mirties, dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b. l. 176-177) atsakovas ir tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi dėl šių argumentų:
1) buvo vertinamos ne visos svarbios aplinkybės. Atsakovas ir J. S. turėjo tik vieną gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ,kuriame gyveno vaikai J. S., S. S. ir žmonos motina E. M., todėl žmonai mirus tik šio namo dalies paveldėjimas ir buvo sprendžiamas. Šio namo statybą ieškovas užbaiginėjo jau nebegyvendamas su žmona, nes nuo 1993 m. pabaigos jau gyveno su D. L., su kuria kartu 1994-04-14 įsigijo ginčo turtą (nebaigtus statyti statinius ir žemę(duomenys neskelbtini)), tą turtą įformindami atsakovo vardu, kadangi D. artėjo laikas gimdyti. D. pasiskolino pinigų iš tetos, o skolą grąžino gavusi paskolą iš banko ir pardavusis savo butą. Tai patvirtino sūnaus Igno gimimo liudijimas, namų bendrijos, kurioje jie tuo metu kartu gyveno, pažymėjimas, skolos grąžinimui gauta paskola iš banko bei D.buto pardavimas.. Ieškovai iki 2007 m. pavasario jokių pretenzijų į turtą, esantį(duomenys neskelbtini), nereiškė, o pretenduoti į ginčo turtą ėmė tik p[o kilusio konflikto. Ieškovų liudytoja M., gerai žinojusi šeimos santykius ir turtą, pripažino, kad šis turta buvo atsakovo, o ne velionės. Teismas neteisingai vertino paveldėjimo bylos medžiagą, kadangi dėl paveldėjimo savo ir vaikų vardu kreipėsi ne tik atsakovas, bet ir J. S. motina E. M.. Atsakovas nesutinka, kad jis kažką klaidino, nuslėpė, kadangi jis buvo įsitikinęs, jog nekilnojamasis turtas, esantis(duomenys neskelbtini), yra jo;
2) nebuvo išklausyta E. M. nuomonė dėl paveldimo turto apimties ir niekas jai neatstovavo;
3) nebuvo atskleista visos bylos esmė (dėl paveldimo objekto). Teismas padalijo nekilnojamąjį turtą pagal paveldėjimo metu buvusią ir Nekilnojamojo turto duomenų banke išlikusią padėtį. Tačiau tie duomenys yra nuginčyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kurio neginčijo ir ieškovės. Paveldėjimo metu buvo tik 19 procentų baigtumo gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, dabar yra įrengtas dviejų aukštų mūrinis namas, kurio pirmame aukšte yra 2 kambariai, virtuvė, sanitarinis mazgas, antrame aukšte - miegamasis. Vieno statinio iš viso yra nelikę. Dabartinio statinio vertė esminiai padidėjusi. Tai nebe tas objektas, kuris buvo;
4) be pagrindo netaikyta ieškinio senatis. Teisė paveldėti ieškovams atsirado 1997-03-24, į teismą ieškovai kreipėsi tik 2007 m. balandžio pabaigoje, todėl yra pasibaigęs 3 m. senaties terminas, numatytas tuo metu galiojusio 1964 m. CK 84 str. l d. Teismo motyvas, kad priėmus palikimą nebetaikomas ieškinio senaties terminas pretenzijoms į kitą turtą, prieštarauja ieškinio senaties sampratai ir pažeidžia 1964 m. CK 83 str. Vaikai tuo metu buvo nepilnamečiai, tačiau E. M. gerai žinojo situaciją ir nuo pat palikimo atsiradimo turėjo galimybę įgyvendinti savo teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 181-182) ieškovė J. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:
1) iš VĮ Registrų centro pažymėjimų ir 1994-04-14 Privačios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad apeliantas su velione sutuoktine santuokos metu buvo įsigiję namų valdas (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini). Tai, kad apeliantas santuokos metu gyveno su kita moterimi, neįrodo, kad apelianto vardu įgytas turtas negalėjo būti laikomas santuokiniu. Apeliantai nepateikė rašytinių įrodymų apie notarinę paskolos sutartį su apeliantės teta, apie skolos tai tetai grąžinimą. Byloje taip pat nėra ir sąsajų tarp apeliantės imto banko kredito ir jos buto pardavimo su ginčo turto įsigijimu, kadangi šie veiksmai buvo atlikti jau gerokai po ginčo turto įsigijimo. Ieškovė nesutinka, kad atsakovų vaiko gimimo liudijimas ir namų bendrijos pažyma įrodo buvus apeliantų susitarimą įsigyti bendrą dalinę nuosavybę. Ginčo turto įsigijimo momentu galioję įstatymai numatė bendros nuosavybės įgijimo pagrindus: bendros jungtinės veiklos pagrindu arba įsigyjant kaip bendrą dalinę nuosavybę. Ginčo turto statuso - bendros jungtinės nuosavybės - prezumpcija nebuvo nuginčyta leistinomis priemonėmis, todėl ginčo turtas pagrįstai laikytas bendra santuokine apelianto ir velionės sutuoktinės nuosavybe . Kaip matyti iš prijungtosios paveldėjimo bylos, apeliantas neatstovavo savo nepilnamečių vaikų įgyvendinant jų teises į palikimą. Jis pirmiausia užvedė paveldėjimo bylą savo vardu, gavo pergyvenusio sutuoktinio ir paveldėjimo dalis ir tik praleidęs terminą buvo priverstas ir nepilnamečių vaikų interesais gauti jų palikimą. Pažymėtina, kad, pasinaudodamas savo padėtimi, apeliantas kaip paveldimą turtą nurodė tik velionės sutuoktinės vardu buvusį turtą;
2) antstolio fiksuotos faktinės aplinkybės niekaip nenuginčija byloje esančių rašytinių įrodymų. Nesant jokių duomenų apie ginčo turto būklę jo įsigijimo metu, išskyrus minėtame išraše fiksuotus duomenis, neįmanoma nustatyti, kokių projektų pagrindu, kokiomis lėšomis ir kokie darbai buvo atlikti. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagos matyti, kad gyvenamasis namas nebaigtas. Viryklės, kriauklės ar virtuvinio buities prietaiso buvimas neįrodo nekilnojamojo turto pokyčių per 14 metų. Apeliantai neįvardija pagerinto turto vertės, nepateikė įrodymų apie ginčo turto vertės rinkoje pokyčius nuo 1994 m. pavasario, todėl laikytina, kad apeliantai neįrodinėjo savo priešieškinio;
3) ieškovė vadovaudamasi įstatymo normomis, susijusiomis su palikimo priėmimu, kritiškai vertina apeliantų teiginius bei laiko, kad apeliantas, kaip įstatyminis atstovas, vengė įgyvendinti savo nepilnamečių vaikų teises į paveldėtiną turtą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK 329 str. 2 d. 6 p. numatyta, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai byla išnagrinėta pažeidžiant rūšinio ar išimtinio teismingumo taisykles. Kadangi, vadovaujantis CPK 27 str. 1 p., tik apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100.000 Lt, šioje byloje kolegija savo iniciatyva tikrino, ar išnagrinėto ieškinio suma neviršijo 100.000 Lt.
Ieškovai, ieškiniu reikšdami du savarankiškus reikalavimus ir prašydami (1) nustatyti, kad paveldėtino turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje po palikėjos J. S. mirties (1997-03-24) sudaro 1/2 dalį ginčo nekilnojamojo turto, esančio(duomenys neskelbtini)) padalinti atsiradusį palikimą, ieškovams ir atsakovui paskiriant po 1/8 dalį ginčo nekilnojamojo turto, esančio(duomenys neskelbtini), nurodė, kad ieškinio suma yra 11.104,45 Lt. Ieškovai su ieškiniu pateikė 2007-04-03 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-04-03 išrašus (b. l. 8-9), kuriuose nurodyta, kad indeksuota ginčo žemės sklypo vertė - 5.099 Lt (kadastro duomenų fiksavimo data 1994-04-11), o ginčo pastatų vidutinė rinkos vertė –9.131 Lt ir 15.382 Lt(verčių nustatymo data 1995-02-03). Akivaizdu, kad netgi pagal šiuos išrašus, kuriuose turto vertė buvo nurodyta ne pagal bylos nagrinėjimo metu buvusią turto kainą, ½ dalies ginčo turto vertė buvo didesnė už nurodytą ieškinio kainą (1/2 sudaro 14.806 Lt (29.612: 1/2 = 14.806 Lt), o ieškinio suma paskaičiuota tik pagal ieškovams prašomų paskirti 3/8 dalių ginčo turto vertę, paskaičiuotą pagal 1994-1995 m. duomenis (11.1045,45 Lt = 29.612: 3/8).
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad viena iš trijų ieškovų J. S. jai prašomą paskirti 1/8 dalį turto vertina 50.000 Lt, kolegija įpareigoti šalis pateikti įrodymus, pagrindžiančius ginčo turto tikrąją vertę. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė pateikė preliminarią išvadą apie nekilnojamojo turto rinkos vertę Nr.8 /12-11 (b. l. 20-23), iš kurios matyti, jog namų valdos, esančios(duomenys neskelbtini), preliminari rinkos vertė yra apie 380.000 Lt. Vadinasi, pagal ieškovės J. S. pateiktus duomenis 3/8 dalių ginčo turto vertė šiuo metu sudaro 142.500 Lt, o ½ dalies – 190.000 Lt. Atsakovas pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, iš kurių matyti, jog 2009-01-05 duomenimis ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 185.828 Lt, o ginčo pastatų vidutinė rinkos vertė –33.000 Lt ir 21.418 Lt. Bendra nekilnojamojo turto vertė pagal registro duomenis yra 240.246 Lt. Vadinasi, pagal atsakovo pateiktus duomenis 3/8 dalių ginčo turto vertė šiuo metu sudaro 90.092,25 Lt, o ½ dalies – 120.123 Lt.
CPK 86 str. 1 d. numatyta, kad jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas. Akivaizdu, jog šioje byloje tikroji ieškinio suma, o tuo pačiu ir pagal ją mokėtino valstybei žyminio mokesčio dydis liko nenustatyti. O tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškinį, kuris neturėjo būti išnagrinėtas iš esmės kol nebuvo pašalinti visi ieškinio trūkumai.
Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė ir išnagrinėjo priešieškinį, kuriame pareikštas įkainotinas reikalavimas net nenurodžius ieškinio sumos, kuri taip pat turi apspręsti visos bylos teismingumą.
Be to, kolegija pažymi, jog ieškovai, ieškiniu prašydami padalinti atsiradusį palikimą, ieškovams ir atsakovui paskiriant po 1/8 dalį ginčo turto, reiškia reikalavimą, dėl kurio, kaip matyti iš prijungtoje paveldėjimo byloje esančio notarės atsakymo ieškovei J. S., neliktų ginčo, jeigu mirusiosios J. S. vardu būtų įregistruota nuosavybė VĮ Registrų centre. Kadangi pirmuoju ieškinio reikalavimu būtent ir prašoma nustatyti, kad paveldėtino turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje po palikėjos J. S. mirties sudaro ½ dalį ginčo turto, o, šį reikalavimą patenkinus, VĮ Registrų centras turėtų įregistruoti nuosavybę mirusiosios J. S. vardu, pripažintina, kad antrasis ieškinio reikalavimas yra perteklinis.
Be to, kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad nebuvo atskleista visos bylos esmė (dėl paveldimo objekto). Nustatyta, kad apylinkės teismas padalijo nekilnojamąjį turtą pagal 1994-1995 m. užfiksuotus kadastro duomenis, tačiau koks turtas realiai buvo palikimo atsiradimo 1997-03-24 metu ir koks jis yra dabar, šioje byloje nebuvo nustatinėjama. Pagal skundžiamą teismo sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, ieškovams atitektų 3/8 dalys dabar esančio nekilnojamojo turto. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, jog dabar yra įrengtas dviejų aukštų mūrinis namas, kurio pirmame aukšte yra 2 kambariai, virtuvė, sanitarinis mazgas, antrame aukšte – miegamasis, tačiau net ir šio protokolo neaišku, ar šis gyvenamasis namas nėra įrengtas ūkinio pastato vietoje. Apelianto teiginio, kad vieno pastato šiuo metu iš viso nelikę (apeliacinės instancijos teisme atsakovas paaiškino, kad natūraliai sugriuvo nebaigto statyti gyvenamojo namo pamatai), neginčijo ir ieškovai. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole joks antras pastatas taip pat nenurodytas. Atsakovas nurodė, jog dabartinio statinio vertė esminiai padidėjusi, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme taip pat nesiaiškintos. Kolegija pagal byloje surinktus įrodymus kolegija negali išsiaiškinti visų šių aplinkybių, svarbių teisingam bylos išnagrinėjimui.
Kadangi išnagrinėtoje byloje įstatymo reikalavimus atitinkanti ieškinio ir priešieškinio suma pirmosios instancijos teismo liko nenustatyta, kolegija, konstatavusi, jog dėl nustatytų CPK pažeidimų byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, be to, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą parduoda iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui (CPK 329 str. 1 d., 2 d. 6 p., 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 ir 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.