Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-588-900/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-01
Bylos Nr.
1-588-900/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16082-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-588-900/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16082-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.14.; (S) 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 1 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant Monikai Šiaulytei,dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,kaltinamajai R. M.,nukentėjusio nepilnamečio P. F. įgaliotai įstatyminei atstovei R. G.,

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. L.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, turinti specialų (žemės ūkio) išsilavinimą, nedirbanti, neįgali, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

yra kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2017 m. balandžio 3 d. apie 21⁰⁰ val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė diržu 4-5 kartus nepilnamečiui sūnui P. F. į šoną ir nugaros sritį, padarydama poodinę kraujosruvą klubo srities dešinėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu R. M. prisipažino kalta ir paaiškino (b. l. 123-124, 134), kad turi 14 metų sūnų P. F.. Sūnaus tėvas mirė prieš 2 metus. Gyvena su draugu. P. F. ir patėvis sutaria puikiai.

Nuo 5 klasės sūnus visai nesimoko, perėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklą. 2016 m. šv. Velykų rytą sūnus pabėgo iš namų. Ieškojo sūnaus su policija. Sūnus grįžo po kelių dienų. Vėliau 2016 m. sūnus vėl pabėgo. Klausė sūnaus, kodėl jis taip daro. Sūnus traukė pečiais, tylėjo, nes jam taip elgtis normalu. Mano, kad tai – sūnaus draugų įtaka. Niekur nesikreipė dėl sūnaus elgesio problemų, neprašė pagalbos, mėgino susitvarkyti. Mano, kad sūnui nieko netrūksta, jis gauna smulkių pinigų, yra aprengtas. Neseniai nupirko sūnui naują telefoną, jis turi kompiuterį, planšetę. Su sūnumi dažniausiai konfliktavo dėl jo bėgimo iš namų, negrįžimo laiku, nesimokymo. Barnių metu sūnus ėmė grasinti, kad persipjaus venas, pasidurs. Kai P. F. pabėgo iš namų, šeimos gydytoja juos nukreipė į vaikų psichikos centrą. Lankėsi, medikai paskyrė vaistų, P. F. juos gėrė.

2017 m. balandžio 3 d. vakare apie 17 val. buvo namuose. P. F. norėjo kažkur eiti, ji neleido, nes jis prieš tai nusikalto. Sūnus, nieko nesakęs, pabėgo iš namų ir grįžo apie 21 val. Dėl to ji priekaištavo sūnui. Paėmė iš spintos odinį kelnių diržą ir kambaryje kelis kartus sudavė sūnui per nugarą. Sutinka, kad galėjo būti 4-5 kartai. Sūnus apsiverkė, sakė, kad skauda. Ji irgi suprato, kad jam skauda. Liepė sūnui nustatyti žadintuvą, kad ryte laiku pabustų. Sūnus pabudo tik po pusės aštuonių ir vėlavo į mokyklą. Apsižodžiavo dėl to, kad sūnus nėra savarankiškas, pramigo. Kai sūnus nenueina į pirmą pamoką, jis visai nenueina į mokyklą. Bet P. F. vis tiek išėjo. Po kelių valandų atvyko policija ir vaiko teisių specialistai. Anksčiau sūnaus nemušė, šį kartą jai trūko kantrybė, nesusivaldė. Sūnus neklauso. Gal pabuvęs vaikų namuose jis pradės kitaip galvoti. Po to, kai sudavė, suprato, kad padarė negerai. Gailisi. Nesmurtaus prieš vaiką. Nori, kad sūnus grįžtų į namus.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamoji R. M. kalta prisipažino ir nurodė, kad 10 m. serga depresija, vartoja antidepresantus, dėl šios ligos jai nustatytas neįgalumas. Jos nepilnamečiui sūnui P. F. 14 m. Prieš 2,5 m. mirė sūnaus tėtis ir jos sugyventinis, su juo gyveno 15 m. Netekus tėčio, sūnaus elgesys pasikeitė į blogą pusę. Tėvas buvo - buvo visai kitaip, mamai vienai susitvarkyti sunkoka. Auklėja sūnų, kaip sugeba, stengiasi tinkamai auklėti, bet berniuką įtakoja draugai. Be to, jam prasidėjo paauglystė. Šiaip P. nėra blogas vaikas, nors yra labai uždaras, su juo sunku pasikalbėti. P. nuo mažens nenori, kad ji jį bučiuotų, pabučiuotas „nusivalo“. Visada apkabina jį. Prieš pusę metų iki įvykio su P. buvo nuėjusi pas specialistą. Specialistas išrašė P. vaistų, bet P. daugiau nebenorėjo eiti ir nėjo.

Mokslai P. nelabai sekasi. Ji priekaištauja sūnui dėl prastų pažymių. Mano, kad draugai veda sūnų „iš kelio“, todėl jis pritingi. Pagiria sūnų už pasiekimus. P. nesakė, kas jam nepatinka mokykloje ar namuose, bet iki įvykio buvo pabėgęs iš namų. P. sakė, kad persipjaus rankas ar pasidurs, bet taip nedarė, tik gąsdino.

Tą dieną, kai buvo įvykis, namie buvo svečių, truputuką išgėrė. Žino, kad P. nepatinka išgertuvės. P. vėl pabėgo iš namų. Kai sūnus grįžo namo, šaukė ant P. Retkarčiais būna, kad kalba pakeltu tonu. Paskui supykusi sudavė jam diržu. Po įvykio P. gyvena globos namuose, jai uždrausta lankyti sūnų. Policijoje atsiprašė sūnaus, pasirašė susitaikymo protokolą, raštu paprašė VTAS grąžinti vaiką. Atsitiktinai sutikusi sūnų PC „Akropolis“, sužinojo, kad sūnus nori grįžti namo. Laukia P. namuose. Ruošiasi pasikeisti, nebemušti, neberėkauti, šiltus jausmus rodyti vaikui, nors ir anksčiau rodydavo.

Po aptariamo įvykio kaltinamajai buvo iškelta dar viena baudžiamoji byla dėl smurto prieš draugą, bet bylą nutraukė. Įvykio metu irgi buvo neblaivi. Problemų su alkoholiu neturi. Taip išėjo, kad susidėjo progos ir šventė. Kai vartoja alkoholinius gėrimus, antidepresantų nevartoja. Žadėjo ateityje nusikalstamų veikų nedaryti.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamoji prisipažino kalta padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorė, nei kaltinamoji nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nepilnametis nukentėjusysis P. F., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė (b. l. 52-53), kad 2017 m., datos nepamena, parėjo iš mokyklos, motina neišleido į lauką, todėl supyko ant jos ir vis tiek išėjo. Namo grįžo vėlai vakare, apie 8-9 val. Tada odiniu diržu gavo 4-5 kartus į nugarą ir nugaros šoną. Jis verkė, nes skaudėjo, atsirado mėlynė. Suprato, jog gavo už tai, kad pabėgo ir negrįžo. Namuose daugiau nieko nebuvo. Policiją iškvietė gal kaimynai, nes abu rėkavo. Po įvykio su mama nebegyvena, jį kažkur išvežė. Vėliau mama jo atsiprašė, jie susitaikė. Nori grįžti namo. Nežino, ar mama tą vakarą buvo išgėrusi. Gal šiek tiek.

Liudytoja J. G. parodė (b. l. 77-79), kad įvykio dienos vakare apie 21⁰⁰ val., dar buvo šviesu, girdėjo uždaromas duris ir suprato, jog parėjo kaimynės M. sūnus P. Kilo triukšmas, išgirdo vaiko šaukimą, cypimą. Suprato, kad motina muša vaiką. Nematė, kuo mušė, nėjo žiūrėti. Bijo kaimynės, ji yra agresyvi. Vaikas verkė ne savo balsu, aiškiai girdėjosi per blokines sienas. Motina šaukė ant vaiko, kad užmuš, kad jis čia negyvens, jį išveš, keikė visokiais žodžiais. Vaiko balso nebuvo, šaukė tik motina. Taip tęsėsi iki vidurnakčio. Ryte nuėjo į (duomenys neskelbtini) progimnaziją ir pranešė socialinei pedagogei, ką girdėjo. Ši kaimynė ir anksčiau mušė vaiką.

Liudytoja I. S. parodė (b. l. 73-74), kad yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos socialinė pedagogė. Apie metus bendravo su P. F. dėl jo problemų su mokslais. P. F. labai silpnai mokėsi, grėsė kartoti kursą. Vaikas „silpnas iš savęs“, jo gebėjimai menki, nebuvo motyvacijos ir trūko motinos priežiūros. Kai P. F. motina sužinojo, kad jam gresia kartoti kursą, ji pasiėmė vaiką ir pervedė į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Problemų buvo tik dėl P. F. mokslų. P. F. niekada nesiskundė mamos elgesiu. Nebuvo jokių signalų, kad prieš jį smurtaujama. P. F. turėjo draugų, buvo gana atviras, linksmas, į viską atsakydavo, nesimatė, kad būtų užguitas, skriaudžiamas. Žino, kad P. F. buvo pabėgęs iš namų, nebuvo namuose apie pora savaičių. Po to jis tapo drąsesnis, jautėsi „mandresnis“ už klasiokus. 2017 m. balandžio 3 d. apie 9 val. į mokyklą atėjo moteris, vardu Justina. Ji pasakė, kad yra P. F. kaimynė, kad P. F. bute naktį girdėjo trenksmus, šauksmus, vaiko klyksmą ir įtaria, jog vaikas yra sumuštas. Paskambino policijai.

Liudytoja S. Jakubkienė parodė (b. l. 68-69), kad dirba Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS Pietinėje policijos nuovadoje tyrėja. 2017 m. balandžio 4 d. gavo pranešimą, kad moteris atvyko į (duomenys neskelbtini) progimnaziją ir socialinei darbuotojai pranešė, jog naktį (duomenys neskelbtini) buvo triukšmas, vaikas cypė ir verkė. Su L. N. nuvyko į įvykio vietą. Buto Nr. 3 durys buvo neužrakintos. Lovoje miegojo moteris, bute tvyrojo alkoholio kvapas, ant stalo buvo nugertas butelis degtinės. Pažadino moterį. Ji buvo akivaizdžiai neblaivi, svirduliavo, labai nepatenkinta, rėkė ant jų, varė lauk, elgėsi agresyviai. Kadangi moteris juos įžeidė ir elgėsi neadekvačiai, L. N. uždėjo jai antrankius. Tada ji nurimo. Už kokių 5-10 minučių į namus grįžo 13-14 metų berniukas. Vaikas išsigando, pasimetė. L. N. liko kambaryje su moterimi, o ji (S. Jakubkienė) nusivedė vaiką į virtuvę, paklausė, kodėl jis ne mokykloje, kaip laikosi. Berniukas atsakė, kad motina pusę nakties neleido miegoti, todėl jis pramigo ir neatsikėlė. Pasak vaiko, vakare motina gėrė. Jis išėjo iš namų, nes negalėjo pakęsti girtos motinos. Vėliau motina jam paskambino ir liepė pareiti namo. Jis laiku negrįžo namo. Grįžo apie 21 val. Motina, supykusi, kad jis jos neklausė, kelis kartus diržu sudavė jam per nugarą. Motina pastaruoju metu vartoja alkoholį, nors prieš tai kelis mėnesius negėrė. Vaikas pasakojo, kad jis nuėjo miegoti, kad tik mama nurimtų, bet mama vis tiek šūkavo, neleido jam miegoti, paskui ji užmigo. Berniukas minėjo, kad mama jį mušė ir anksčiau, pvz., 2016 m. irgi sudavė jam diržu. Pasakodamas vaikas verkė. Jie (pareigūnai) laukė Vaiko teisių apsaugos tarnybos, o tuo metu motina plūdo berniuką įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasino išvežti jį į socializacijos centrą. Jis jai atsikirtinėjo. Tada motina dar labiau ant jo šaukė. Vaikas buvo strese, drebėjo.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS Pietinės policijos nuovados tyrėja S. Jakubkienė 2017 m. balandžio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 37-40) nurodė, kad, gavusi pranešimą apie smurtą prieš vaiką, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rado neblaivią R. M.. Nepilnametis P. F. paaiškino, kad praėjusios dienos vakare motina R. M. jam sudavė apie 4-5 kartus diržu į nugarą. R. M. teigė, kad mušė sūnų diržu, nes jis laiku negrįžo namo. 2016 m. R. M. taip pat du kartus sudavė sūnui P. F. į nugaros sritį. Policijai apie šį įvykį nebuvo pranešta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. balandžio 5 d. specialisto išvadoje Nr. G447/2017(04) (b. l. 25) sakoma, kad P. F. klubo srities dešinėje padaryta kraujosruva. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, galėjo būti nukentėjusiojo papildomai paaiškintose įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei užduotyje nurodytu laiku. Kūno sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir griūnant. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apžiūros 2017 m. balandžio 6 d. protokole su fotolentele (b. l. 11-16) aprašyta įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra.

Apžiūros 2017 m. balandžio 10 d. protokole su fotolentele (b. l. 17-18) aprašyta diržo, paimto įvykio vietoje, apžiūra.

Asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenyse užfiksuota (b. l. 108), kad 2017 m. balandžio 4 d. 12⁰⁶ val. R. M. nustatytas vidutinis – 2,08 promilių – girtumo laipsnis.

Šiaulių N. V. jaunimo mokykla 2017 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 40-S-14882 (b. l. 81) 7 klasės moksleivį P. F. apibūdino kaip uždarą, nenoriai bendraujantį su suaugusiaisiais. Po įvykio šeimoje P. F. atsisakė psichologinės pagalbos. Anksčiau P. F. mokėsi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Socialinės pedagogės teigimu, P. F. nebuvo patekęs į jos akiratį dėl elgesio problemų ar konfliktų. Mokyklą pakeitė todėl, kad jam sunkiai sekėsi įsisavinti mokomąją programą. Per mokymosi jaunimo mokykloje laiką P. F. nepadarė jokių nusižengimų, negavo pastabų. Jo pamokų lankomumas geras, be pateisinamos priežasties pamokų nepraleidinėja, mokymosi rezultatai patenkinami.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. A-500 (b. l. 60) R. M. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. A-522 (b. l. 59) P. F. nuo 2017 m. balandžio 4 d. nustatė laikinąją rūpybą, laikinuoju rūpintoju paskyrė Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusio nepilnamečio sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad nukentėjusiajam, be kita ko, buvo sukeltas fizinis skausmas. Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl šios pasekmės inkriminavimas yra perteklinis. Kaltinamosios veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jos kalte nėra pagrindo.

Už nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 140 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamoji yra nepilnamečio nukentėjusiojo motina, vidutinio amžiaus (45 m.), netekėjusi, nedirba, neįgali (b. l. 82, 89). Įtraukta į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrą, nustatytos diagnozės: sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, pasikartojantis depresinis sutrikimas ir vidutinio sunkumo depresijos epizodai, priklausomybės alkoholiui sindromas. Nuo 2006 m. balandžio 11 d. kaltinamoji lankosi VšĮ Dainų PSPC psichikos sveikatos centre, nustatyta diagnozė: pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (b. l. 92, 94). Administracine tvarka nebausta (b. l. 90). Neteista (b. l. 84-85). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras J. Trumpulis 2017 m. balandžio 25 d. nutarimu, remdamasis Baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsniu (privataus kaltinimo byla), nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-19327-17, pradėtą R. M. atžvilgiu dėl to, kad ji, būdama neblaivi, 2017 m. balandžio 22 d. apie 20⁰⁰ val. konflikto metu tyčia vieną kartą dūrė peiliu sugyventiniui S. A. į nugaros sritį (b. l. 86-87). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padariusi, gailisi; atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d. 2 p.; 2 d.). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamosios asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamoji nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus (BK 46 str. 1 d.), todėl ši bausmės rūšis nesvarstoma. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos priežastis, eigą, trukmę, padarinius, kaltinamosios asmenybę, nustatytas po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų per griežta bausmė. Todėl kaltinamajai skiriama vidutinio griežtumo bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant ją per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir bausmės atlikimo metu gydytis nuo priklausomybės alkoholiui (BK 48 str. 6 d. 4-5 p.). Laisvės apribojimo bausmės dydis parenkamas mažesnis nei sankcijos vidurkis – 1 metai (BK 48 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamoji (įtariamoji) buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2017 m. balandžio 4 d. 11³⁹ val. iki 2017 m. balandžio 5 d. 10⁴⁸ val. (b. l. 113, 128). Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, laikino sulaikymo laikas (1 para) santykiu 1:2 įskaičiuojamas į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką, jį prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 8 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir siekiant ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 126-127) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) diržas, saugomas Šiaulių apskrities VPK (b. l. 20), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuojamas ir kaip menkavertis sunaikinamas (BPK 94 str. 1 d. 1 ir 4 p.);

2) kompaktinis diskas su nepilnamečio nukentėjusiojo P. F. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją skaitmeniniu garso ir vaizdo įrašu, prisegtas prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas ją per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės atlikimo metu gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 8 (aštuonių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmės, įpareigodamas ją per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės atlikimo metu gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką santykiu 1:2 įskaičiuoti laiką, kurį R. M. praleido būdama laikinai sulaikyta (vieną parą), jį prilyginant 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 8 (aštuonis) mėnesius skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

R. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės šis teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) diržą, saugomą Šiaulių apskrities VPK, konfiskuoti ir sunaikinti;

2) kompaktinį diską su nepilnamečio nukentėjusiojo P. F. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją skaitmeniniu garso ir vaizdo įrašu, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja Alma Berniūnaitė