- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-06-17
- Bylos Nr.
- II-16-714/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Pažeidėjas
- A. M.
Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Linai Gailienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) skundą dėl paskirtos administracinės nuobaudos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme 2014 05 20 buvo gautas A. M. skundas dėl Administracinės komisijos prie Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2014 04 29 nutarimo Nr. T10-7, kuriuo A. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188str. paskirta nuobauda – įspėjimas.
Skundą teismui persiuntė administracinė komisija, priėmusi nutarimą, kartu su bylos medžiaga.
Byla perduota nagrinėti apeliacine tvarka bendros kompetencijos pirmos instancijos teismui, skundas priimtas nagrinėti teisme (Lietuvos Respublikos ATPK 296str. 1d., 300str.).
Skundą padavęs asmuo A. M. prašo panaikinti jam paskirtąją administracinę nuobaudą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad kilus ginčui tarp jo ir UAB „Alinava“ darbuotojo R. G. dėl žodinių susitarimų nesilaikymo, jis norėjo išsiaiškinti, kokiu pagrindu UAB „Alinava“ darbuotojai kerta krūmynus, išsikvietė policiją, kelio neužtvėrė, darbininkai išvažiavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Už savavaldžiavimą numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. ATPK 188 straipsnyje savavaldžiavimas apibrėžtas kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamas kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Šioje įstatymo normoje pateikta savavaldžiavimo samprata.
Įprastai savavaldžiavimas priskiriamas pažeidimams valdymo tvarkai, pažeidimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 ir 1.137 straipsniuose.
Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.
Nemažiau svarbu pažeidimo kvalifikavimui yra padariniai – žala asmens teisėms ar interesams. Tokių duomenų byloje nėra.
Be to, kad asmens elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu, jis turi prieštarauti įstatymams, tai ra veiksmai turi būti atlikti nesilaikant valstybėje galiojančių įstatymų ar nustatytos teisės. Tokių duomenų byloje taip pat nėra.
Kilus ginčui dėl kertamų krūmynų, kaip biokuro žaliavos nuosavybės teisių, A. M. kvietė policiją. Tokią teisę ji turėjo ir šis jo pranešimas iki šiol nėra ištirtas. Eržvilko seniūnijos seniūnas 2014 05 19 pažymoje Nr..D2-19 nurodo, kad šalinti menkaverčius medžius ir krūmus prie kelio, besiribojančio su A. M. žeme, UAB „Alinava“ galėjo tik suderinusi su kelio naudotojais. Iš A. M. paaiškinimų, liudytojo R. G. parodymų, pateiktų fotonuotraukų, taip pat kitos bylos medžiagos, nustatyta, kad A. M. kelio nebuvo užtvėręs, darbuotojai su technika galėjo išvažiuoti.
Vertinant visų nurodytų aplinkybių visumą negalima vienareikšmiškai, be jokių abejonių A. M. elgesį vertinti kaip savaldžiavimą. Įrodyti asmens kaltę yra institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareiga. Visos bylos nagrinėjimo metu kilusios abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302str.1d.2 p., teismas
nutaria:
skundą tenkinti.
Administracinės komisijos prie Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2014 04 29 nutarimą Nr. T10-7, panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.