Kauno apygardos teismo nutartis

2015-10-05 · Civilinė byla Nr. e2A-2144-601/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-05
Bylos Nr.
e2A-2144-601/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00403-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Ieškovas
UAB ,,Nemuno būstas“
Atsakovas
V. M.
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-2144-601/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00403-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2.; 30.9.1.; 30.10.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB ,,Nemuno būstas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Nemuno būstas“ ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. M. 182,39 Eur (629,76 Lt) skolą, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,93 Eur žyminį mokestį, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje, 0,83 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašus, 52,57 Eur už UAB „Skolos Lt“ paslaugas rengiant ieškinį. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas. Ieškovė teikia bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nurodytame name, už kurias atsakovas nuo 2003-12-01 iki 2014-07-01 pilnai nemokėjo priskaičiuotų mokesčių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

Priteisė UAB „Nemuno būstas“ iš V. M. 127,33 Eur (439,63 Lt) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (127,33) nuo bylos iškėlimo teisme 2015-01-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 48,56 Eur bylinėjimosi išlaidas.Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 91,04 kv. m. bendro ploto butas, (duomenys neskelbtini), Kaune, tad atsakovas yra ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės – techninės ir kitokios įrangos bendrasavininkas ir jis privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas savo pareigą dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą pripažįsta, tačiau šioje byloje kelia klausimą dėl ieškovės nurodomos skirtingos nei viešame registre gyvenamojo namo naudingojo ploto reikšmės ir su jos dydžiu susijusių atsakovui priskaičiuotų įmokų. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovė, paskirstydama mokesčius administruojamo namo gyventojams, nors ir ataskaitose deklaruodama, kad namo naudingas plotas yra 3 162,20 kv. m., be jokio teisinio pagrindo naudoja mažesnį namo naudingą plotą, dėl ko atsakovui ir kitiems gyventojams mokėtinos sumos padidėja. 40 273,69 Lt suma buvo paskirstyta, nesivadovaujant viešame registre nurodytu 3 162,20 kv. m. naudingu plotu, pagal kurį paskaičiavus, kiekvienam kvadratiniam metrui naudingojo ploto turėtų tekti 12,75 Lt, atitinkamai atsakovui tenka 1 159,84 Lt, o ne 1 307,55, t. y. 147,70 Lt mažiau. Nepagrįstai visa suma buvo paskirstyta 2 976,83 kv. m. plotui. Ieškovė nepagrindė, kodėl būtent toks naudingo ploto dydis buvo naudojamas, paskirstant šias lėšas. Teismas laikė, kad tokiu pat būdu turėjo būti paskirstytos lėšos ir už kitus remonto darbus: šildymo vamzdžių izoliavimui apmokėti, atsakovui 1 848,35/ 3 162,2*91,04=53,21 Lt bei 2006-2009 atliktiems remonto darbams, už kuriuos ieškovė priskaičiavo 181,59 Lt, o turėjo priskaičiuoti 151,75 Lt. Teismas pažymėjo, kad savivaldybei priklausančių būstų nuomininkai bei negyvenamųjų patalpų naudotojai taip pat naudojasi bendro naudojimo patalpomis, namo inžinerine įranga, todėl šių būstų savininkai, kaip ir kiti patalpų savininkai, įstatymų nustatyta tvarka privalo prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Teismas laikė, kad ieškovė nepagrįstai priskaičiavo atsakovui 230,75 Lt daugiau. Iš atsakovo ieškovei priteisė 6,87 Lt remonto išlaidų, kurių atsakovas neapmokėjo ir jų pagrįstumo nepaneigė. Dėl skolos už teritorijos priežiūrą teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2001 m. lapkričio 16 d. sprendimu pripažino Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 2 p., prieštaraujančiu Gyvenamųjų namų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radio paslaugas tvarkos 5.2 p., Gyventojų atsiskaitymo už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas tvarkos 2.3 p., Valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos 1 p, ir 5 p., ta apimtimi, kuria nuspręsta apmokestinti daugiabučių namų butų savininkus už prie namų valdų esančių gatvių ir šaligatvių valymą ir priežiūrą. Tačiau sprendime nustatyta daugiabučių namų savininkų pareiga, susijusi su namo teritorijos priežiūra ir tvarkymu, liko nepanaikinta ir turėjo būti taikoma visą sprendimo galiojimo laikotarpį. Kol bus suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka priskirti žemės sklypai daugiabučiams namams, Kauno miesto valdyba sprendimu numatė nustatyti valomų plotų dydį pagal namų techninės apskaitos bylas, o jei jų nėra, valdos plotus išmatuoti vietoje. Atsakovas iki 2009 m. kovo 1 d. neginčijo prižiūrimo namo teritorijos dydžio, nesiekė, kad namui būtų suformuotas konkretus žemės sklypas, o tiesiog nemokėdamas mokesčių elgėsi pasyviai ir liko skolingas 450,70 Lt. Sutinkant su atsakovu, kad 17,93 Lt mokestis už 2009 m. kovo mėnesį apskaičiuotas neteisėtas, teismas sprendė, kad ir atsakovo ieškovei priteistina 432,77 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4048-877/2015 dalyje dėl 66,83 Eur nepriteisimo pakeisti ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovo iš viso 177,19 Eur skolos bei atitinkamai daugiau patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,93 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Motyvuose nurodė, kad buto naudingasis plotas tai visas savininkui priklausantis faktiškai turimas (užimamas) plotas (konkrečiu atveju atsakovui priklauso 91,04 kv. m., byloje dėl to ginčo nėra), o namo naudingasis plotas – visų nuosavybės teise priklausančių butų ir patalpų naudingųjų plotų suma. Siekiant teisingai išskirstyti mokesčius namo bendrasavininkams, kaip namo naudingąjį plotą, privaloma imti tą skaičių, kuris susidaro sudėjus namo bendrasavininkų nuosavybės teise turimų butų/patalpų naudingąjį plotą. Teismas sprendime naudoja namo naudingąjį plotą, kuris nurodytas viešame registre 3 162,20 kv. m. skirstant remonto darbus, siekiant tinkamai išskirstyti mokestį, privaloma vadovautis būtent namo visų butų ir patalpų plotų suma. Pirmosios instancijos teismas, paskaičiuodamas sumą už atliktus remonto darbus, neteisingai pritaikė duomenis dėl namo naudingojo ploto. Namo naudingasis plotas, skirstant mokesčius, turėtų būti apskaičiuotas sudedant visų name esančių butų ir patalpų plotus. VĮ Registrų centre „Butų (patalpų) sąrašas pastate“ nurodomi visų name esančių butų ir patalpų plotai, visų name esančių butų ir patalpų plotų suma yra 3 043,24 kv. m. Pirmosios instancijos teismui, apskaičiuojant už remonto darbus atsakovui tenkančią mokėti sumą, taikė netinkamą naudingąjį namo plotą, todėl sprendimas dalyje dėl remonto darbų atsakovui priteisimo turėtų būti keičiamas ir atsakovui priteisiama visa ieškovo reikalaujama suma. Ieškovas ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovo iš viso 182,39 Eur skolos, kadangi pripažino, jog atsakovui buvo nepagrįstai paskaičiuotas mokestis 17,93 Lt (5,20 Eur) už teritorijos priežiūrą už 2009 m. kovo mėnesį, todėl ieškovo reikalavimas sudaro 177,19 Eur.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Ginčo esmė – kokiais duomenimis remtis nustatant bendraturčių gyvenamojo namo naudingą plotą.

Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi viešame registre nurodytais namo naudingojo ploto duomenimis (3 162,20 kv. m.), nes jie neatitinka naudingojo ploto, kuris realiai priklauso visiems namo bendrasavininkams kartu sudėjus (3 043,24 kv. m.).

Lietuvos Respublikos CK 4.262 straipsnyje numatyta, kad įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, siekdamas išsiaiškinti registruotino daikto statusą, dydį, savininką, taikomus suvaržymus ir pan., turi teisę vadovautis viešojo registro duomenimis ir preziumuoti, jog jie yra teisingi.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti aukščiau įtvirtintomis įstatymų nuostatomis ir nuspręsti, jog viešame registre įrašyti duomenys neteisingi. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (t. 1, b. l. 153) ginčo objekto naudingas plotas nurodytas – 3 162,20 kv. m., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčą sprendė atsižvelgdamas į šį, viešame registre nurodomą, naudingąjį plotą. Apeliantė manydama, jog viešame registre nurodomas naudingas plotas yra neteisingas, turi teisę ginčyti jo teisingumą (siekti pakeisti, patikslinti nurodomą plotą), bet ne pati pasiskaičiuoti naudingą plotą bei juo vadovautis, skaičiuojant įvairius mokesčius bendraturčiams.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Evaldas Burzdikas