- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-01-22
- Bylos Nr.
- I-29-353/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie LR VRM
- Kategorijos
- 1.12Registrai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. prašymą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR VRM dėl dalies neišmokėtos išeitinės kompensacijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. V. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 4775,63 (keturis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt penkis litus 63 centus) Lt.
Pareiškėja nurodė, kad Policijos departamento prie LR VRM generalinio komisaro 2000 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr.280TE buvo atleista iš tarnybos Šakių raj. policijos komisariate vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje Statuto 43 str. 3 p. – dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Vidaus reikalų ministerijos centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvadai. Teigė, kad jai buvo priskaičiuota 14442,78 Lt išeitinės kompensacijos, tačiau, išskaičius 33 procentų dydžio pajamų mokestį, liko neišmokėta 4775,63 Lt suma. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p. apmokestinamos tik tokios kompensacijos, kurios išmokamos, kai darbo ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia. Kadangi buvo atleista iš tarnybos ne darbdavio valia, o dėl sveikatos būklės, teigė, kad Šakių raj. policijos komisariatas, išskaičiuodamas pajamų mokestį iš jai išmokėtos kompensacijos, pasielgė neteisėtai.
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas atsakovo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant Marijampolės policijos komisariato ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Pareiškėja V. V. prašo priteisti iš atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalį. Savo reikalavimą pareiškėja grindžia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio l dalies 5 punktu, nustatančiu, kad neapmokestinamosios pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas.
V. V. iš tarnybos Šakių raj. policijos komisariate atleista vadovaujantis atleidimo iš tarnybos metu galiojusio Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje Statuto (Žin., 1991, Nr.25-679) 43 straipsnio 3 punkto pagrindu, kai, esant Vidaus reikalų ministerijos centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvadai, buvo nustatyta, kad pareiškėja negali eiti tarnybos dėl sveikatos būklės. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, kuriuo grindžiamas pareiškėjos reikalavimo pagrįstumas, buvo priimtas 2002 m. liepos 2 d. (įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d.) Todėl jis netaikytinas ginčo teisiniams santykiams pagrįsti.
Pareiškėjos atleidimo iš tarnybos metu fizinių asmenų pajamų mokesčio mokėjimo tvarką reglamentavo LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas, priimtas 1990 m. spalio 5 d. įstatymu Nr. I-641 ( su vėlesniais pakeitimais). Minėto įstatymo 2 straipsnyje buvo apibrėžtas asmenų ratas, iš kurių fizinių asmenų pajamų mokestis neišskaitomas, t.y., pensininkai, iš biudžeto finansuojamų mokymo įstaigų studentai bei moksleiviai, profesinės sąjungos, draugijos, visuomeninės organizacijos ir pan. Tačiau to paties įstatymo 1 straipsnyje buvo nustatyti asmenys, kurie turi mokėti fizinių asmenų pajamų mokestį. Šio straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog pajamų mokestį moka fiziniai asmenys, įskaitant užsienio valstybių piliečius ir asmenys be pilietybės, gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigtose (registruotose) įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kadangi pareiškėjos, kaip statutinės valstybės tarnautojos, darbo užmokesčio bei pajamų išskaičiavimo tvarkos nenustatė joks kitas specialus įstatymas ar poįstatyminis aktas, V. V. pateko į LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą asmenų ratą, kurie privalėjo mokėti fizinių asmenų pajamų mokestį.
LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo antrojoje dalyje „Pajamų, susijusių su darbo santykiais, apmokestinimo tvarka“, 6 ir 7 straipsniuose, buvo detaliai reglamentuota, kokios pajamos turi būti įskaitomos ir kokios pajamos turi būti neįskaitomos į apmokestinamąsias pajamas, gautas pagrindinėje darbovietėje.
Įstatymo 6 straipsnio 4 punkte buvo nustatyta, jog atleidžiamam iš darbo darbuotojui išmokamos Darbo sutarties įstatyme nustatyto dydžio kompensacijų sumos, išeitinių pašalpų sumos yra apmokestinamosios pajamos (1997 m. kovo 27 d. Įstatymo redakcija Nr. VIII-166). Todėl atsakovas, 2000 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 280TE, atleisdamas pareiškėją LR vidaus reikalų sistemoje statuto 43 str. 3 p. pagrindu iš tarnybos, turėjo išmokėti išeitinę kompensaciją įstatymų nustatyta tvarka, pajamas apmokestindamas LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 6 str. 4 p. pagrindu.
Įvertinus teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, pareiškėjos V. V. prašymas priteisti iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 4775,63 (keturis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt penkis litus šešiasdešimt tris centus) Lt. neišmokėtos išeitinės kompensacijos pripažintinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str., teisėjas
nusprendžia:
Prašymo netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.