Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko K. Lukošiaus skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties, kuria patenkintas P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymas dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) P. D. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaustas 289 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams. P. D. buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. gruodžio 19 d. 14 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,93 prom.) girtumas. Tokiais veiksmais P. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.2017 m. liepos 14 d. Tauragės rajono apylinkės teisme gautas P. D. prašymas, kuriuo jis prašo sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą. Prašyme nurodyta, kad jis naujų teisės pažeidimų nepadarė, praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo laiko, yra išklausęs 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Skundžiama 2017 m. liepos 20 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismas tenkino P. D. prašymą ir sutrumpino specialiosios teisės atėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams. Teismas šį savo sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas įvykdė ATPK 329 straipsnyje numatytas privalomąsias sąlygas, dėl 2016 m. gruodžio 19 d. padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, galiojančių nuobaudų tuo metu neturėjo, iki teisės vairuoti netekimo dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, buvęs darbdavys ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos Tauragės miesto seniūnija P. D. charakterizuoja teigiamai. Be to, P. D. daug padeda sunkiai sergančiai neįgaliai mamai Z. R., ja rūpinasi, todėl teismas nusprendė, kad turėdamas teisę vairuoti, P. D. galės daugiau rūpintis neįgalia mama, be to, bus priimtas į UAB (duomenys neskelbtini), į vairuotojo pareigas, gaus darbo užmokestį, pagerės šeimos finansinė padėtis. Skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį ir P. D. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas, todėl priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Įstatymo leidėjas už minimą veiką, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, yra numatęs griežtas sankcijas ir šių sankcijų taikymas yra realaus, o ne formalaus pobūdžio, todėl teismas negali formalų gailėjimąsi dėl pažeidimo, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės, ir aplinkybes, kurios yra kasdienio realaus gyvenimo faktai kiekvienoje šeimoje (išlaiko šeimą, poreikis vairuoti automobilį), pripažinti kaip suteikiančias pagrindą švelnesnės nei numatyta sankcijoje atsakomybės taikymui.ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra padaroma tik tyčia (ATPK 10 straipsnis), todėl asmuo, pažeisdamas KET 14 punkto imperatyvų reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam, ir žinodamas, kad už šį pažeidimą numatomas specialiosios teisės atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o kartu ir kitiems eismo dalyviams. Todėl akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarauja ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 2 d. išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. N18-1003/2007 akcentavo, kad vertinant pažeidimo aplinkybes būtina atsižvelgti į tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, į eismo įvykių gausą ir jų skaudžias pasekmes ir vien simbolinės nuobaudos paskyrimas negali sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslams. Šia nutartimi taip pat pažymėta, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinumas šeimos interesų tikslais, darbui negali būti pripažįstamas išskirtine aplinkybe, galinčia sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą ar švelninimą.Skunde pažymima, kad P. D. jau buvo baustas administracine nuobauda už vairavimą esant neblaiviam, 2014 m. rugsėjo 8 d. jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir paskirta piniginė bauda, teisės vairuoti transporto priemones terminas anksčiau jam buvo sutrumpintas iki 2015 m. kovo 31 d., o 2016 m. gruodžio 19 d. jis vėl padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Tai rodo, kad P. D. nuolat daro tokius pažeidimus, tačiau teismas į tokias aplinkybes visiškai neatsižvelgė. P. D. negerbia bendrų gyvenimo taisyklių ir toliau daro šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo nutartis yra neteisėta. Be to, nuo 2014 m. liepos 1 d. galiojanti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija numato, jog asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų (24 straipsnio 7 dalis). Tai reiškia, kad motyvai, kodėl P. D. gali būti grąžinta teisė vairuoti transporto priemones, netenka prasmės ir jais negalima vadovautis.Atsiliepimu į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus skundą P. D. nurodo, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir klaidinantis, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartis turėtų būti palikta nepakeista. Atsiliepime teigiama, kad teismas priimdamas jam palankią nutartį atsižvelgė į tai, kad šiuo metu jo mamai Z. R. nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, ją dažnai tenka vežti į įvairias gydymo įstaigas ir kituose miestuose, todėl jam neturint teisės vairuoti transporto priemones nepatogumus patiria kitas sunkiai sergantis asmuo. Be to, tiek jis, tiek ir jo sutuoktinė N. D. yra registruoti Tauragės teritorinės darbo biržos Tauragės skyriuje, kadangi abu yra bedarbiai, jis yra charakterizuojamas teigiamai, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones turės galimybę įsidarbinti. Teismas priimdamas nutartį pagrįstai įvertino aplinkybių visumą, ir pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo metu pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį sutrumpino trims mėnesiams pagrįstai.Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai, siekdami suklaidinti teismą, skunde pateikia savaip interpretuotos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatas, kurios iki 2016 m. gruodžio 31 d., galiojus ATPK, pagal kurį jis yra nubaustas, nebuvo taikomos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 (2015 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 1V-100 redakcija) „Dėl Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija galioja asmenims, kuriems nuobauda paskirta pagal ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., straipsnius, ir pažeidimo neperkvalifikavus ir nepaskyrus nuobaudos pagal ANK, įsigaliojusį nuo 2017 m. sausio 1 d.) 16 punktu, teisė vairuoti pareiškėjui grąžinama, jei pasibaigė ar buvo sutrumpintas teisės vairuoti atėmimo terminas, asmens sveikatos ar elgesio būklė atitinka nustatytus reikalavimus (Jei vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą) arba praėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo (kai teisė vairuoti buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs, ar teisė vairuoti pagal įstatymus buvo atimta tris kartus) ir pareiškėjas pateikė Aprašo 12 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas ir išlaikė egzaminą (Aprašo 13 punkte nustatytu atveju). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. liepos 22 d. įsakyme Nr. 1V- 510 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418, nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimai ar traktorininko pažymėjimai, kurie buvo paimti iki 2017 m. sausio 1 d., grąžinami pagal tvarką, galiojusią iki šio įsakymo įsigaliojimo; vairuotojo pažymėjimai ar traktorininko pažymėjimai, kurie buvo paimti surašius administracinių teisės pažeidimų protokolus iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau administraciniai teisės pažeidimai, už kuriuos paimti vairuotojo pažymėjimai ar traktorininko pažymėjimai, perkvalifikuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, grąžinami šiuo įsakymu nauja redakcija išdėstyto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Todėl P. D. mano, kad apeliaciniame skunde nurodyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalis jam nėra taikoma.

Skundas tenkintinas.

2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai, surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad P. D. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., bei tai, kad 2017 m. sausio 11 d. nutarimu P. D. administracinis teisės pažeidimas nebuvo perkvalifikuotas pagal naująjį ANK, teisena, kartu ir klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Pažymėtina, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti ir tai, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Pažymėtina ir tai, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Pagal teismų praktiką visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės turi būti įvertintos, kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, mano, kad Tauragės rajono apylinkės teismas nepagrįstai sutrumpino P. D. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apygardos teismas konstatuoja, kad byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypač švelninančios P. D. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taigi prašymą nagrinėjęs teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad patenkinus prašymą bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Su tokia teismo pozicija negalima sutikti: P. D. buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, jo padarytas pažeidimas laikytinas vienu iš pavojingiausių, itin šiurkštus, nes transporto priemonę P. D. vairavo būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,93 promilės). Nors byloje ir nėra duomenų, kad P. D. po jam 2017 m. sausio 11 d. skirtos nuobaudos padarė naujų pažeidimų, tačiau apeliantas skunde pagrįstai akcentuoja, kad Tauragės rajono apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad P. D. 2014 m. rugsėjo 8 d. buvo baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už pažeidimą, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, jam jau buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir teisė vairuoti buvo atimta vieneriems metams. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad P. D. 2015 m. kovo 31 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi jau buvo sutrumpintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Taigi Tauragės rajono apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, kad P. D. anksčiau jau buvo baustas už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą, jam jau buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, šis terminas buvo sutrumpintas, tačiau P. D. iš ankstesnės nuobaudos nepasimokė ir po ankstesnio pažeidimo praėjus nedaug laiko vėl vairavo transporto priemonę neblaivus. Todėl galima daryti išvadą, kad P. D. 2016 m. gruodžio 19 d. padarytas administracinis teisės pažeidimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis jau buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones, bet kritiškai savo elgesio nevertino ir iš to nepasimokė, toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims keliančią ATPK uždraustą veiką.Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, Tauragės rajono apylinkės teismo nurodytos aplinkybės, kad P. D. sumokėjo jam paskirtą baudą, kad po nuobaudos paskyrimo administracinių teisės pažeidimų nepadarė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam didelius nepatogumus, nes P. D. neteko darbo ir pajamų, kad turi rūpintis sunkiai sergančia mama, savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Aplinkybes, jog P. D. sumokėjo paskirtą baudą, padarė išvadas iš savo pažeidimo, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą paskirtos nuobaudos termino sutrumpinimui. Šios aplinkybės negali būti pagrindu, leidžiančiu sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tai, kad P. D. turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, galėtų vėl įsidarbinti savo ankstesnėje darbovietėje vairuotoju ir taip pagerintų savo šeimos padėtį, nes gautų didesnes pajamas, ar tai, kad jo serganti mama nepatirtų nepatogumų, nes galėtų lengviau ją pristatyti į gydymo įstaigas, taip pat nėra išskirtinės aplinkybės, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas ar šeimos padėtis, siejama su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad P. D., padariusiam itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, teismo ir taip buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad P. D., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Pateiktame skunde taip pat pagrįstai nurodoma, kad 2014 m. liepos 1 d. galiojanti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija numato, jog asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų (24 straipsnio 7 dalis). Vairuotojų pažymėjimų paėmimo ir grąžinimo tvarką nustato Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-418 (keistas 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr.1V-100 bei 2016 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1V-510). Nors pateiktame atsiliepime P. D. teigia, kad minėta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostata jam negali būti taikoma, tačiau tokiais teiginiais P. D. klaidingai aiškina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 1V- 510 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatas. Minėtame įsakyme, kuriuo buvo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418, nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimai ar traktorininko pažymėjimai, kurie buvo paimti iki 2017 m. sausio 1 d., grąžinami pagal tvarką, galiojusią iki šio įsakymo įsigaliojimo; vairuotojo pažymėjimai ar traktorininko pažymėjimai, kurie buvo paimti surašius administracinių teisės pažeidimų protokolus iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau administraciniai teisės pažeidimai, už kuriuos paimti vairuotojo pažymėjimai ar traktorininko pažymėjimai, perkvalifikuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, grąžinami šiuo įsakymu nauja redakcija išdėstyto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Kadangi P. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., 2017 m. sausio 11 d. nutarimu P. D. administracinis teisės pažeidimas nebuvo perkvalifikuotas pagal naująjį ANK, todėl jam turi būti taikoma iki 2016 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 1V- 510 priėmimo galiojusi Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo redakcija, t. y. 2015 m. vasario 19 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr.1V-100 patvirtintas Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas. Šio aprašo 16 punktas numato, kad teisė vairuoti pareiškėjui grąžinama, jei pasibaigė ar buvo sutrumpintas teisės vairuoti atėmimo terminas, asmens sveikatos ar elgesio būklė atitinka nustatytus reikalavimus (jei vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą) arba praėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo (kai teisė vairuoti buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs, ar teisė vairuoti pagal įstatymus buvo atimta tris kartus) ir pareiškėjas pateikė Aprašo 12 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas ir išlaikė egzaminą (Aprašo 13 punkte nustatytu atveju). Taigi iš šio punkto matyti, kad teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui grąžinama, jei pasibaigė ar buvo sutrumpintas teisės vairuoti atėmimo terminas arba praėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo (kai teisė vairuoti buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs, ar teisė vairuoti pagal įstatymus buvo atimta tris kartus). P. D. antrą administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarė 2016 m. gruodžio 19 d., kai jau galiojo 2015 m. vasario 19 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr.1V-100 patvirtinta nauja Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo redakcija, kuriame ir buvo įvestas apribojimas, uždraudžiantis 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo įgyti teisę vairuoti transporto priemonę, jeigu teisė vairuoti buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad P. D., darydamas 2016 m. gruodžio 19 d. pažeidimą, turėjo žinoti galiojančią tvarką ir darydamas pažeidimą pats prisiėmė tokio savo neteisėto elgesio pasekmes. Šiuo atveju P. D. teisė vairuoti buvo atimta du kartus (2014 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu ir 2017 m. sausio 11 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu) už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, todėl jam turi būti taikoma Saugaus eismo automobilių keliais 24 straipsnio 7 dalis.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, mano, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino netinkamai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinis skundas tenkintinas, Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį, kuria P. D. buvo sutrumpintas Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, ir išspręsti klausimą iš esmės:

P. D. prašymą dėl paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.