- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- I-3072-422/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- H. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 2.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareiškėjui H. Z., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-5) bei atsikirtime į Marijampolės PN atsiliepimą (b.l. 23-24) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. (skundo padavimo teismui dienos) kalėjo Marijampolės PN kamerų tipo patalpose, kuriose neįrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Dėl to, prižiūrėtojus pareiškėjas turėjo kviesti daužydamas į duris šaukštais, lėkštėmis, puodukais ar kitais daiktais, tai kėlė pareiškėjui papildomų nepatogumų, žemino jo garbę ir orumą. Be to, tokiu būdu gadinamas įstaigos inventorius, už ką nuteistieji yra baudžiami. Tvirtino, kad 2017 m. balandžio 24 d. ir 2017 m. birželio 9 d. kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl kamerų tipo patalpose nesančių pareigūnų iškvietimo mygtukų. Atsakymuose į jo skundus atsakovo atstovas nurodė, jog prižiūrėtojų iškvietimo mygtukai buvo suprojektuoti, tačiau jie sistemingai gadinami nuteistųjų. Pareiškėjo nuomone, tokie mygtukai iš viso nebuvo įrengti, nes kamerose, kuriose jis kalėjo, nėra net jų buvimo požymių, be to, jis neturi atsakyti už kitų nuteistųjų padarytus pažeidimus ir dėl to patirti neigiamų pasekmių. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atstovas, ignoruodamas jo skundus, nesiėmė priemonių įrengti kamerų tipo patalpas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus (t.y. įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukų), tokiu būdu sukėlė pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, kurie pasireiškė nepasitikėjimu valdžia, institucijomis, depresija, sugadintais nervais, jis jaučiasi bejėgis, dažnai kyla noras nusižudyti ar susižaloti, lankosi pas psichologus. Jam padarytą neturtinę žalą pareiškėjas vertino 400 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į skundą (b.l. 11-13) ir papildomuose paaiškinimuose (b.l. 33-34) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 11 d. atvykęs į Marijampolės PN, pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 6, 2017 m. liepos 21 d. pareiškėjas 15 parų perkeltas į kamerą Nr. 17, 2017 m. rugsėjo 15 d. - 10 parų uždarytas į kamerą Nr. 15 ir nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. - 6 mėnesiams perkeltas į kamerą Nr. 20. Tvirtino, kad Marijampolės PN yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema. 2003 metais UAB „Specialusis projektas“ parengė Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus techninio projekto sprendinį, kuriame sužymėti pavojaus mygtukai, iškvietimo mygtukai ir kt. Projekto baudos izoliatoriaus 1,2, ir 3 aukštų schemose nurodyta, kur buvo įrengiami minėti objektai. Pažymėjo, kad nuteistieji piktybiškai ir sistemingai prižiūrėtojų iškvietimo mygtukus gadina. Atsakovo atstovas stengiasi sutvarkyti gedimus, atsižvelgiant į turimas lėšas, deda pastangas, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad minėti mygtukai nuolat funkcionuotų. Duomenų apie iškvietimo mygtukų gedimus neturi, nes jie buvo taisomi ne specializuotų įmonių, o Marijampolės PN darbuotojo. Kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje nuolat budi pareigūnai, kurie kontroliuoja kamerose esamą situaciją, kilus pavojui, pareigūnai nedelsiant į tai reaguoja. Pareiškėjas Marijampolės PN Psichologinėje tarnyboje lankėsi dėl jam paskirtos individualios reabilitacijos programos, iki skundo padavimo teismui dienos į šią tarnybą dėl iškvietimo mygtukų nebuvo kreipęsis. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, t.y. sąlygų, būtinų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, atstovas, apie teismo posėdį pranešta, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. jį kalinant kamerų tipo patalpose, jose nesant įrengtų pareigūnų iškvietimo mygtukų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.11 punkte nurodyta, kad kamerose turi būti įrengta pareigūnų iškvietimo sistema.
Pareiškėjas savo tvirtinimą dėl neįrengtų pareigūnų iškvietimo mygtukų grindžia nuteistųjų T. G. ir G. G. rašytiniais liudijimais (b. l. 25,28).
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą, rašytiniuose paaiškinimuose (b.l.11-13,33-34) nurodė, kad tokia sistema Marijampolės PN buvo įrengta 2003 metais, tačiau dėl nuteistųjų sistemingo jos gadinimo, įstaiga negali užtikrinti jos nuolatinio funkcionavimo. Šią aplinkybę Marijampolės PN grindžia į bylą pateiktu Marijampolės LR PDK baudos izoliatoriaus 2003 m. techniniu projektu, kurio schemose esančiose kamerose pažymėti iškvietimo mygtukai (b.l.37-47). Atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie šio projektinio sprendinio įgyvendinimą (pvz. sutarčių dėl šios sistemos įrengimo darbų atlikimo, darbų priėmimo - perdavimo aktų, apmokėjimo už atliktus darbus dokumentų), todėl jo pateikti įrodymai, jog pareigūnų iškvietimo sistema buvo suprojektuota, nepatvirtina fakto, kad ji realiai buvo įrengta. Pažymėtina, kad į bylą nepateikta jokių įrodymų apie pareigūnų iškvietimo mygtukų remontą, nepateikta kitų atsakovo dispozicijoje esančių šią aplinkybę galinčių įrodyti duomenų ( pvz., kamerų tipo patalpų nuotraukų).
Teismo nuomone, atsakovo atstovo pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, kad Marijampolės PN kamerų tipo patalpose buvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Kadangi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareigūnų iškvietimo sistema kamerose privalo būti įrengta bei veikti, nagrinėjamu atveju konstatuotinas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punkto pažeidimas.
Tačiau vertindamas šį byloje nustatytą pažeidimą neturtinės žalos pareiškėjui padarymo aspektu, teismas atkreipia dėmesį, jog pagal LVAT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, vien aplinkybė, kad kamerose nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas dėl to objektyviai turėjo patirti esminių nepatogumų ar išgyvenimų (LVAT 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015, 2016 m. kovo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016).
Nagrinėjamu atveju šį pažeidimą pareiškėjas siejo su patirtais nepatogumais, kviečiant pareigūnus turimais indais ar kitais daiktais, garbės ir orumo pažeminimu, nepasitikėjimu valdžia, institucijomis, depresija, sugadintais nervais, bejėgiškumo jausmu, kylančiu noru nusižudyti, žalotis. Tvirtino, kad dėl šio pažeidimo dažnai lankėsi pas psichologę.
Iš Marijampolės PN Psichologinės tarnybos vyresniosios specialistės S. S. pažymų matyti, jog pareiškėjas kartą per savaitę lankė individualią reabilitacijos programą „Tik tu ir Aš“, kurios metu siekė koreguoti nusikalstamą elgesį bei sumažinti pakartotinio nusikalstamumo tikimybę. Kitais su programa nesusijusiais klausimais diskutuota nebuvo, dėl gyvenimo sąlygų kamerų tipo patalpose kreipęsis nebuvo. Pirmą kartą dėl kamerų tipo patalpose esančio iškvietimo mygtuko kreipėsi 2017 m. spalio 26 d. individualios konsultacijos metu (b. l. 22, 48), t. y. jau po to, kai kreipėsi į teismą.
Taigi akivaizdu, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl kamerose neįrengtų pareigūnų iškvietimo mygtukų sukeltų psichinės sveikatos sutrikimų nesikreipė, todėl darytina išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei sveikatai.
Tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas ne kartą yra kreipęsis į atsakovo atstovą dėl šio pažeidimo pašalinimo, darytina išvada, jog pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Įvertinus nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, nesant įrodymų, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, atsižvelgiant į pakankamai aktyvią pareiškėjo gynybinę poziciją (rašant skundus ir prašymus atsakovo atstovui), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas ir apsiribojama jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas (tuo aspektu, kad kamerose nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas) pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, o pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista H. Z. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas. Pareiškėjo H. Z. reikalavimą dėl 400 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.