Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Romualdas Lincevičius, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, nukentėjusiosios A. J. atstovei advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiosios K. J. atstovei ir civilinei ieškovei A. J., nukentėjusiosios V. J. įstatyminei atstovei V. J., V. J. įstatyminiam atstovui ir civiliniam ieškovui V. J., jo atstovui advokatui Viliui Mulevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno r., LR pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, neįgalus, vidurinio išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta Alytaus rajonas, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaunas, ankščiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. 2009-11-21 laikotarpyje nuo 21.21 val. iki 22.53 val. kambaryje, adr. (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su V. J. metu, tyčia sudavė rankomis mažiausiai keturis smūgius V. J. į galvą ir dešinę plaštaką bei tris kartus smogė peiliu į kaklą ir vieną kartą į krūtinę, tuo padarė jam poodinę kraujosruvą kaktoje ir dešinėje plaštakoje, dvi poodines kraujosruvas veide, durtinį – pjautinį aklą kairės pusės kaklo sužalojimą, durtinį – pjautinį aklą dešinės pusės sužalojimą, durtinį – pjautinį aklą pasieninį kairės krūtinės pusės sužalojimą, durtinį – pjautinį kairės kaklo pusės sužalojimą su kairės išorinės miego arterijos pilnu ir kairės jungo venos daliniu pažeidimais, dėl ko V. J. netrukus įvykio vietoje mirė, tai yra nužudė V. J., padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-I-18 patvirtina, kad šiuo metu I. P. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei situacinė depresinė reakcija, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nusikaltimo padarymo metu I. P. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. I. P. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. Priverčiamąsias medicinos priemones I. P. taikyti nereikalinga. I. P. šiuo metu gali suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę. P. dėl psichikos būsenos gali būti teisiamas ( 2 t., b. l. 128-132).

Teismas įrodymus vertino remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę.

Byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad tyčinį nusikaltimą, V. J. nužudymą, padarė kaltinamasis I. P., veikdamas tiesiogine tyčia. Tarp šio asmens aktyvių nusikalstamų veiksmų peiliu sužalojant V. J., padarant pastarajam durtinius-pjautinius sužalojimus: durtinį – pjautinį aklą kairės pusės kaklo sužalojimą, durtinį – pjautinį aklą dešinės pusės sužalojimą, durtinį – pjautinį aklą pasieninį kairės krūtinės pusės sužalojimą, durtinį – pjautinį kairės kaklo pusės sužalojimą su kairės išorinės miego arterijos pilnu ir kairės jungo venos daliniu pažeidimais, kuris tapo mirties priežastimi, ir kilusių padarinių, nukentėjusiojo mirties, yra priežastinis ryšys, nes kaltinamojo smurtiniai veiksmai, sukėlė negrįžtamus padarinius, nukentėjusiojo mirtį.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti kodėl peiliu mirtinai sužalojo nukentėjusįjį, teigdamas, kad greičiausiai gynėsi iš inercijos, nes su peiliu puolė. Kaltinamojo veiksmai atimant nukentėjusiajam gyvybę nevertintini kaip gynybinio pobūdžio, kadangi pagal faktines bylos nužudymo aplinkybes, nebuvo veikiama būtinosios ginties situacijoje. Tokios išvados prieita išanalizavus kaltinamojo, liudytojos E. P., kuri dėl sveikatos būklės teisme parodymu nedavė, parodymus, taip pat įvertinus kitus byloje esančius ištirtus įrodymus.

Pagal baudžiamąją teisę ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Tiek kaltinamasis, tiek liudytoja E. P., teigia, kad nukentėjusysis žodinio konflikto metu atsistojo ir išsitraukė iš kišenės peilį, jį atlenkė, mosavosi juo, bandė kaltinamajam sužaloti kaklą. Taigi nukentėjusysis tokiu būdu veikdamas kėlė grėsmę, kėsinosi į kaltinamojo sveikatą ar gyvybę.

Dėl nužudymo aplinkybių kaltinamasis nurodo, kad nukentėjusįjį peiliu galėjo sužaloti grumtynių metu, gindamasis, t.y. kaltinamajam bandant atremt nukentėjusiojo pavojingą prieš jo sveikatą ar gyvybę nukreiptą kėsinimąsi peiliu. Kaltinamojo pozicija, kad nukentėjusįjį nužudė būtinosios ginties situacijoje, grumtynių metu, ginantis, paneigiama kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis. E. P. parodymais, kuri parodė, kad po to kai nukentėjusysis atsistojęs išsitraukė ir atlenkė peilį ir priėjęs prie kaltinamojo bandė pastarajam sėdinčiam įdurti į kaklą, kaltinamasis atsistojęs išmušė peilį iš nukentėjusiojo rankos, o peilis nukrito ant grindų prie sofos. E. P. papildomos apklausos metu, parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad po to kai kaltinamasis išmušė peilį iš nukentėjusiojo rankų, jie ant sofos sėdėdami stumdėsi, kaltinamasis pakėlė ant grindų gulėjusį peilį ir kelis kartus dūrė nukentėjusiajam į kaklą. E. P. parodymai vertinami susietai su liudytojos V. Ž. parodymais, kuri parodė, kad jai ir E. P. einant į greitosios pagalbos automobilį E. P. papasakojo, kad nukentėjusiajam išsitraukus peilį kaltinamasis peilį pastarajam iš rankų išmušė ir su peiliu perrėžė nukentėjusiajam kaklą. E. P. liudytojai V. Ž. tokias nužudymo aplinkybes nurodė netrukus po nužudymo, tokias nužudymo aplinkybes E. P. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja, tai patvirtina, kad jos byloje esantys parodymai dėl nužudymo aplinkybių yra nuoseklūs, objektyviai atspindintys nužudymo situaciją, nužudymo įvykdymo eigą, paneigiantys kaltinamojo nurodytas nužudymo aplinkybes. Pagal liudytojos E. P. nurodytas nužudymo aplinkybes, kaltinamasis nukentėjusįjį nužudė veikdamas nesant būtinosios ginties situacijai, pavojingas nukentėjusiojo kėsinimasis į kaltinamojo sveikatą ar gyvybę buvo atremtas ir pasibaigė kaltinamajam išmušus peilį nukentėjusiajam iš rankos, peiliui nukritus ant grindų prie sofos, nukentėjusiajam praradus sunkius sveikatą žalojančius padarinius galintį sukelti įrankį (peilį). Pabrėžtina, kad besiginančiojo veiksmai, padarant žalos kitam asmeniui, negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas jo kėsinimasis jau buvo atremtas ar pasibaigęs. Taigi sprendžiant klausimą ar padarant žalą nukentėjusiajam buvo veikiama būtinosios ginties situacijoje, svarbus yra nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi pabaigos momentas, pavojingo kėsinimosi realumas. Nuo to momento, kai peilis iš nukentėjusiojo rankų buvo išmuštas, tas momentas laikytinas nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi nukreipto prieš kaltinamojo sveikatą ar gyvybę pabaiga, tai reiškia, kad po to kai peilis atsirado kaltinamojo rankose, nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi realumas išnyko, pavojingo veikimo realizacija nutrūko, todėl būtinosios ginties situacija pasibaigė, o konflikto eigoje nukentėjusiajam suduoti smūgiai peiliu nebuvo gynybinio pobūdžio. Taip pat pagal faktinius bylos duomenis matyti, kad išmušus iš nukentėjusiojo rankų peilį, jokio kito ginklo jis neturėjo, kuriuo būtų pavojingai kėsinęsis padaryti žalos kaltinamajam, be to pagal Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. M 1220/09 (02) nukentėjusiajam nustatytas sunkus neblaivumas, jo kraujyje rasta 3,33 % etilo alkoholio, šlapime rasta 4,09 % etilo alkoholio, nukentėjusysis dėl sunkaus neblaivumo, beginklis, realiai pavojingai kėsintis į kaltinamojo gyvybę ar sveikatą negalėjo, todėl kaltinamajam nebuvo priežasties, būtinybės siekiant apsaugoti savo sveikatą ar gyvybę, peiliu smūgiuoti nukentėjusiajam į aprašytas kūno vietas, kadangi realaus pavojingo, akivaizdaus kėsinimosi, keliančio grėsmę kaltinamojo sveikatai ar gyvybei nebuvo, pavojingas kėsinimasis kaip minėta jau buvo nutrūkęs anksčiau, todėl kaltinamasis nukentėjusįjį nužudė tiesiogine tyčia.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, nužudymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia tada, kai kaltininkas suprato, kad jis savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas padaromas apibrėžta tyčia, kai asmuo suvokdamas veikos pavojingumą veikia siekdamas konkrečių padarinių (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, nukentėjusiojo mirties, ir pan.). Kaltinamojo, kuriam 2010 m. balandžio 7 – balandžio 20 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-I-18 nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei nusikaltimo padarymo metu nebuvo fiziologinio efekto būsenoje, panaudoto smurto pobūdis prieš nukentėjusįjį, t. y. peilio, kaip nusikaltimo įrankio panaudojimas, smūgiuojant į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno vietas (kaklą, kairiąją krūtinės pusę), peiliu suduotų smūgių skaičius (tris kartai į kaklą, vienas kartas į krūtinę), liudija kaltinamojo kryptingą veikimą, siekiant nukentėjusiojo mirties. Tokia momentinė smurtinė valios išraiškos forma nukreipta prieš nukentėjusįjį, kaip atsakas į nukentėjusiojo užgauliojimus kaltinamojo žmonos atžvilgiu, pasireiškusius necenzūrinių žodžių vartojimu, grasinimu išprievartauti, taip pat atsakas į nukentėjusiojo bandymą peiliu įdurti kaltinamajam į kaklą, atskleidžia kaltinamojo ketinimą atimti nukentėjusiajam gyvybę, veikimą tiesiogine apibrėžta tyčia, suvokiant pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatant atsirasiančių padarinių kilimą (nukentėjusiojo mirtį), tai rodo įvertintų įrodymų visetas.

Nors I. P. teigia nepamenąs visų įvykio aplinkybių, tačiau teismas mano, kad nukentėjusiojo kūne rasti kiti sužalojimai, apart sužalojimų peiliu, padaryti I.P., nes tai rodo įvykių seka, be to pats kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiajam atėjus į svečius akivaizdžių sužalojimų pas jį nesimatė.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta veika negali būti vertinama kaip padaryta būtinosios ginties situacijoje, o paminėti ir aptarti įrodymai, jų visuma, įvertinant jų tarpusavio ryšį, patvirtina, kad I. P. tyčia nužudė V. J.. Tokie kaltinamojo nusikalstami veiksmai visiškai atitinka ir kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Kaltinamojo I. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Provokuojantis elgesys pasireiškė nukentėjusiojo agresyviu elgesiu, grasinimu išprievartauti I. P. žmoną, bei apskritai jo elgesiu įvykio metu. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, sukeltas pasekmes, atsižvelgtina ir į paties kaltinamojo asmenybę, jis neįgalus, tačiau baustas administracine tvarka. Teismo nuomone I. P. skirtinas terminuotas laisvės atėmimas, tačiau mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Tam turi reikšmės dvi jo atsakomybę lengvinančio aplinkybės, jo sveikatos būklė ir tai, kad teisiamas pirmą kartą.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), šiuo nusikaltimu sukelti negrąžinami padariniai ir padaryta ypatinga žala visuomenei.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktiką.

Neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų vertybių atkūrimą, taip pat socialinio teisingumo atkūrimą.

Teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo ieškovams dydžio, analizavo ieškovų ir nukentėjusiojo iki jo mirties tarpusavio ryšio pobūdį, atsižvelgė į giminystės laipsnį.

Nukentėjusiojo dukrai K. J., kurią atstovauja įstatyminė atstovė A. J., atsižvelgiant į jos buvusius glaudžius santykius su tėvu V. J., po tėvo nužudymo patirtą stiprų emocinį sukrėtimą priteistina 60 000 (šešiasdešimt tūkstančių) litų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo sūnui V. J. priteistina 60 000 (šešiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti. Jis patyrė emocinį stresą, dvasinius pergyvenimus bei nepatogumus. Nukentėjusiojo broliui V. J. priteistina 15 000 (penkiolika tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti. V. J. palaikė gerus santykius su broliu, bendravo ir jis dėl brolio mirties labai pergyvena, patyrė dvasinius pergyvenimus. Iš kaltinamojo I. P. taip pat priteistinos V. J. turėtos laidojimo išlaidos 5000 Lt. ir V. J. turėtos 479 Lt išlaidos už duobės iškasimą.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir skirti 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-11-22 iki 2010-05-18. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-04-04.

Kardomąją priemonę-namų areštą panaikinti ir I. P. paskirti kardomąją priemonę-suėmimą, suimant teismo salėje.

Daiktinius įrodymus: V. J. juodos spalvos marškinėlius, sportinius batus, juodos spalvos puskojinių porą, pilkos spalvos vyriškas trumpikes, sportines kelnes, džemperį, iš įvykio vietos paimtus 0,5 l. talpos butelį su užrašu „SOS“, 1,5 l. talpos butelį su užrašu „Darida“, 1 l. talpos butelį su užrašu „Švyturys“, cigarečių pakelius „Winston“, „Saint George“, „JIN LING“, popierinį indelį su užrašu „Soprano“, žalios spalvos, plastikinį paketą su užrašu „oho!“, dvi 0,5 l. talpos skardines su užrašu „ŠVYTURYS EKSTRA ŠVIESUSIS ALUS“, plastikinį paketą su užrašu „grite“, metalinį šratinuką su užrašu „Pizza Hut“, dėžutę su užrašu „cantare cosmetics“, cigaretės nuorūką su užrašu „JIN LING“, tris deformuotas cigarečių nuorūkas su užrašu „Soprano“, dešimt deformuotų cigarečių nuorūkų, paimtų iš cigarečių pakelio „Winston,. raudonos spalvos lašus, raudonos spalvos klano pavyzdžius, peilį, juodos spalvos odinę striukę, dekį, dekio dalis-nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. I. P. džemperį, sportines kelnes, juodos spalvos odinę striukę, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti I. P.. V. J. rankinį laikrodį, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti V. J..

Priteisti iš I. P.: nukentėjusiojo V. J. dukrai K. J., kurią atstovauja įstatyminė atstovė A. J. 60 000 (šešiasdešimt tūkstančių) litų patirtai neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo V. J. sūnui V. J., kurį atstovauja V. J. 60 000 (šešiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo broliui V. J. 15 000 (penkiolika tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Iš I. P. priteisti turtinės žalos atlyginimo: V. J. 5000 Lt. ir V. J. 479 Lt.

Priteisti iš I. P. Kauno valstybės garantuojamos pagalbos tarnybai už advokatų atstovavimą Kauno apygardos teisme 1060 Lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.