Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

gynėjui adv. D. B.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. U., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, žurnalistas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., t. y. tuo, kad paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo per visuomenės informavimo priemonę, taip pat viešai, raštu, užgauliai pažemino žmogų, o būtent:

jis, interneto puslapyje www.facebook.lt, vartotojo A. U. paskyroje

(duomenys neskelbtini) kurioje A. U. buvo parašęs sveikinimą 2013 m. sausio 13 d. proga “Sveikinu su švente. Tie žmonės žuvo, kad Lietuva būtų nuostabi ir laisva, kaip šiandien. – Lietuvos Respublikos Seimas.“, A. U. 2013 m. sausio 13 d., apie 19 val., parašė jo, t. y. D. R., asmenį šmeižiantį ir įžeidžiantį komentarą: „D. R. – jau viskas, tau gana, daugiau neberašyk, nes būsi blokuotas ir tave visi pamirš. Nesivargink, prieš tave jau 500 tokių buvo. Eisi smaukytis pas savo jedinstvininkus ant sienos, kur tau vieta. Dusk, iškrypusi urodliva, dvėsna.“

Apklaustas teismo posėdyje A. U. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jo žodžiai įžeidė D. R., tačiau neprisipažįsta jį apšmeižęs. Skunde išdėstyti žodžiai yra tie, kuriuos jis yra parašęs savo Facebook profilyje, juos parašė būdamas seime sausio 13 d., nes tuo metu D. R. žodžiai išprovokavo emocijų proveržį apie tai, kad sausio 13 d. yra nereikalinga auka ir jis, t. y. A. U., apie tai išdėstė nuomonę. D. R. įsižeidė, nors jis, t.y. A. U. įžeisti D. R. nenorėjo. Jis, t. y. A. U., bandė atsiprašyti, paskelbė atsiprašymą viešai savo Facebook profilyje, tačiau D. R. atsiprašymas pasirodė nepriimtinas. Nesutinka dėl kaltinimo šmeižtu, nes tai buvo apie politinę poziciją, Lietuvos politinio gyvenimo klausimus, šmeižimo ar noro D. R. parodyti kitokiu, nei yra, nebuvo. Kalbėdamas apie jedinstvininkus jis turėjo galvoje ne Jedinstvo narius, o tuos, kurie prijaučia D. R. ir jo nuomonei apie tai, kas išėjo iš nepriklausomybės. Žodžiu „smaukytis“ turėjo omeny, kad tegu eina bimbinėti, perkeltine prasme norėjo pasakyti, kad tegu eina komentuoti ir nieko neveikti, kad eitų rašinėtis ten ir su tais, su kuriais nuomonės sutampa. Tai buvo reakcija į D. R. parašymus, kurie buvo pridėti prie jo, t. y. A. U., sveikinimo su sausio 13 d. Iš keturiasdešimties komentarų apie pusę buvo parašyti D. R..

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. R. parodė, kad A. U. asmeniškai nepažįsta, tik iš jo straipsnių. Jis, t. y. R., A. U. Facebook profilyje buvo išsakęs savo nuomonę, ten buvo bendravimas su daugiau žmonių. Žodis „smaukytis“ jam priimtinas kaip savęs tenkinimas. Žodis „siena“ turi būti suprasta kontekste, jis sieną suprato kitaip. Šmeižimas buvo tai, kad jis, t. y. D. R., buvo priskirtas prie politinio judėjimo, kuris yra prieš valstybę, o jis, t. y. D. R., nepriklauso jokiai partijai ar judėjimui, kurie yra prieš valstybę. Visa kita yra įžeidimas. Po pasisakymo didelis ratas žmonių pradėjo šaipytis, kreivai žiūrėti. Dėl A. U. atsiprašymo nurodo, kad jis butaforinis. Civilinį ieškinį palaiko, protinga suma yra metų atlyginimas.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d.

Kaltinamasis A. U. šioje dalyje kaltu neprisipažino, nurodė, kad tai pasakymai apie politinę poziciją, Lietuvos politinio gyvenimo klausimus, šmeižimo ar noro D. R. parodyti kitokiu, nei yra, nebuvo.

Nukentėjusysis D. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šmeižimas yra tai, kad jis buvo priskirtas prie politinio judėjimo, kuris yra prieš valstybę, nors jis nepriklauso jokiai partijai ar judėjimui.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. atsako tas, kas per visuomenės informavimo priemonę apie kitą žmogų paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Taigi šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės.

Taigi baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, perdavusiam Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnyje nurodyto pobūdžio žinias. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, kurių egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad diskusija A. U. „Facebook“ paskyroje vyko kaltinamajam parašius viešą sveikinimą Sausio 13-osios proga. Iš komentarų turinio matyti, kad D. R. pats vėlėsi į diskusiją, prieštaraudamas A. U. išsakytiems teiginiams („Tik nesakyk A. U. jog Jums patinka nacionalizuoti bankai, policijos atkatai, valdžios bereikšmis išdavimas, naujo auto pirkimas seimo nariu... ir dar vardinčiau ir vardinčiau.. ir paminėjime užsitęsusios niekingos bylos kur jau per gerkle lenda..“, „Vogė jog neturėjo, o dabar vagia jog turėtų daugiau nei kiti. Va čia kapitalizmas ir yra. Anksčiau buvome vienoje sąjungoje, dabar kitoje.. Tada leiskite paklausti dar kartelį: Kur čia ta LAISVĖ??? Ir nuo ko tada atsilaisvinome... Paimkite dvi tabletkas laisvinančiųjų ir va tada laisvę pajusite... O dabar kaip sustingę konservai, ar prie tų ar prie šitų...“ (kalba netaisyta) (b. l. 7-10). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Jedinstvo – Lietuvos prosovietinė organizacija veikė 1988 - 1991 metais (b. l. 67), taigi neveikia jau daugiau kaip 20 metų, todėl teismui nėra pagrindo abejoti A. U. žodžiais, kad jis, kalbėdamas apie jedinstvininkus, galvoje turėjo ne Jedinstvo narius, o tuos, kurie prijaučia D. R. ir jo nuomonei apie tai, kas išėjo iš nepriklausomybės. Teismas pripažįsta, kad D. R. priskyrimas jedinstvininkams pažemina pastarojo garbę ir orumą, tačiau negali būti vertinama kaip šmeižimas, kadangi bet kuris asmuo, perskaitęs minėtą komentarą, žinodamas, kas tai yra Jedinstvo organizacija, nevertintų, kad D. R. yra narys organizacijos, kuri seniai neegzistuoja. Taip pat nėra tikėtina, kad kas nors galvotų, jog D. R. anksčiau priklausė organizacijai, kadangi jos veikimo metu D. R. buvo vaikas (8-10 metų amžiaus).

Kitų teiginių, kaip nurodė pats D. R., jis nevertina kaip šmeižimo, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismas daro išvadą, kad A. U. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių ir jis išteisintinas, kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

Kaltinamasis A. U. šioje dalyje kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad jo žodžiai įžeidė D. R., tačiau įžeisti jis nenorėjo, paties D. R. žodžiai išprovokavo jo, t. y. A. U., emocijų proveržį.

Lietuvos Respublikos BK 155 str. numatytas įžeidimas - tai yra viešas, veiksmu, žodžiu ar raštu, neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi, įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik viešu įžeidimu, t. y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete (Kauno apygardos teismo 2013-06-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-435-245/2013).

Teismas pripažįsta, kad interneto puslapyje „Facebook“, vartotojo A. U. paskyroje, A. U. komentare D. R. išsakyti žodžiai „Eisi smaukytis pas savo jedinstvininkus ant sienos, kur tau vieta. Dusk, iškrypusi urodliva, dvėsna.“ akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams, ir jais šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. A. U. nurodyta aplinkybė, kad paties D. R. žodžiai išprovokavo jo, t. y. A. U., emocijų proveržį, baudžiamosios atsakomybės nešalina. Veikimas teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

Skiriant bausmę A. U. teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad padarytą nusikalstamą veiką jis pripažįsta ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kad viešai atsiprašė D. R., į kaltinamojo asmenybę – praeityje neteistas, vedęs, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant A. U. baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu baudos vidurkis, numatytas įstatyme už nesunkaus nusikaltimo padarymą.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. R. pareiškė 30000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad po minėto komentaro didelis žmonių ratas pradėjo iš jo šaipytis, kreivai žiūrėti, komentaras ilgai buvo viešoje erdvėje, tai nukentėjusiajam sukėlė daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių su aplinkiniais žmonėmis ir bendradarbiais sumažėjimą.

Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo A. U. veiksmų nusikalstamos veikos nukentėjusiajam D. R. buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė dvasinius išgyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarinius, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys dėl 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra aiškiais per didelis, todėl mažintinas iki 500 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. ir skirti jam 3 MGL (390 Lt) baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

A. U. iš kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.

Kardomosios priemonės A. U. neskirti.

Priteisti iš A. U. D. R. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą apeliaciniu skundu.