Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės 2019-01-20 pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis 2018-12-02 apie 22 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. J., o būtent tyčia įkando D. J. po kaire akimi ir vieną kartą sudavė į kaktą, tokiais savo veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei D. J. fizinį skausmą (b. l. 50, ).

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad D. J. yra jo sugyventinė, su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 2 metus. 2018-12-02 kartu su D. buvo nuvykę į svečius pas jos draugę. D. tą dieną vairavo automobilį, todėl nevartojo alkoholinių gėrimų. O jis su D. drauge vartojo alkoholinį gėrimą. Pabuvus kažkiek tai laiko svečiuose, su D. link vakaro nusprendė jau važiuoti namo. Važiuojant link namų dar užvažiavo pas jo motiną. Būnant pas motiną tenai įvyko žodinis konfliktas, todėl su D. greitai išvažiavo namo. Atvažiavus namo dar kažkiek tai išgėrė alaus. Paskui su D. nuėjo miegoti. Tiksliai valandos pasakyti negali, bet gali būti apie 22 val. atsibudo, nes jam rodos kažką susapnavo, ir pradėjo prašyti, kad D. jam paduotų lašų. Kaip pamena iššoko iš lovos. Jis taip ir nesuprato dėl ko įvyko tas konfliktas. Paskui vienu momentu įkando D. po akimi ir vieną kartą jai sudavė į kaktą, dėl ko D. pargriuvo ant lovos. Po to D. iškvietė policijos pareigūnus, o jis išėjo iš namų. Buvo nuvykęs pas D.ir atsiprašė dėl savo veiksmų, o tiksliau, kad jai įkando ir sudavė vieną kartą į kaktą. Kiek jam yra žinoma D. jam atleido. Labai gailisi (b. l. 51-52).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

2018-12-03 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyriausiosios patrulės E. S. tarnybiniu pranešimu, kad 2018-12-02 apie 22.15 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu S. S. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė sugyventinis. Vaikų nėra. Greitosios medicinos pagalbos nereikia. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi pranešėja D. J., kuri teigė, kad jos sugyventinis A. J., miegant pradėjo smurtauti. Moteris pati negali tiksliai pasakyti dėl ko kilo konfliktas, nes sugyventinis gulint lovoje pradėjo mušti. Trenkė D. J. su kumščiu į kaktą, įkando po kaire akimi. Vaikų namuose nėra. Atvykus nurodytu adresu sugyventinis A. J. iš namų jau buvo išėjęs (b. l. 4).

2018-12-02 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusioji D. J. parodė, kad 2018-12-02 apie 22.10 val. jos sugyventinis A. J. su kumščiu trenkė jai į kaktą ir įkando po kaire akimi. Konfliktas kilo miegant, todėl kad sugyventinis šiandien buvo neblaivus. A. J. sukėlė fizinį skausmą. Greitosios pagalbos nereikalinga (b. l. 14-19).

2018-12-05 papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. J. parodė, kad A. J. (toliau – A.) yra jos sugyventinis, su kuriuo gyvena kartu apie 2 metus, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Gyvenamasis namas priklauso nuosavybės teisė jai. 2018-12-02 kartu buvo svečiuose pas jos draugę. Būnant svečiuose kaltinamasis su drauge vartojo truputi alkoholinius gėrimus, ji gėrė arbatą, nes vairavo automobilį. Pabuvus pas draugę svečiuose, su jie susiruošė važiuoti namo. Atvažiavus namo kaltinamasis dar išgėrė butelį stipraus alaus ir atsigulė miegoti. Ji irgi atsigulė miegoti ir buvo jau užsnūdę. Kažkur po valandos, gali būti, kad buvo apie 22 val., A. atsibudo ir pradėjo prašyti jos, kad jam paduotų lašiukus į akis, nes jam skaudėjo. A. aiškino, kad lašiukų neturi namuose, nes paliko pas jo motiną. Dėl šito ir pradėjo su ja konfliktuoti. Konflikto metu kaltinamasis iššoko iš lovos, pradėjo rėkti ant jos, konflikto metu jai įkando veide po kairę akimi, jai skaudėjo. Prisiskambinus į 112 pradėjo kviesti policiją tada A. J. priėjęs prie jos, kai kalbėjo telefonu ir kvietė policiją, vieną kartą sudavė jai į kaktą. Po kažkiek tai laiko atvyko policijos pareigūnai. Dėl savo sužalojimų į gydymo įstaigas nesikreipė, todėl niekur nėra užfiksuoti jos sužalojimai. Pareigūnai jai davė užduotį nuvažiuoti pas ekspertus užfiksuoti sužalojimus, tačiau kadangi yra dirbantis žmogus, iš darbo ne labai nori paleidinėti, niekur nevažiavo. Dėl jai padarytų kūno sužalojimų juto fizinį skausmą, kadangi jai skaudėjo. Šiuo metu dėl įkandimo po akimi ir dabar skauda. Šiuo metu kaltinamasis su ja negyvena, jis gyvena pas savo motiną, tačiau buvo atvykęs ir atsiprašinėjo, jog taip pasielgė. Kadangi tai buvo pirmas atvejis, kai A. jos atžvilgių panaudojo fizinį smurtą prieš ją, ji jam atleido, todėl jam jokių pretenzijų neturi (b. l. 28-29).

2018-12-02 įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta– gyvenamasis namas Vilniaus r., Pagirių sen., (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-18).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b. l. 5-7, 30-36, 38-40).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. naudojo prieš sugyventinę D. J. fizinį smurtą, t .y. žodinio konflikto metu, tyčia įkando D. J. po kaire akimi ir vieną kartą sudavė į kaktą, todėl kaltinamojo nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos tinkamai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, kad civilinis ieškinys byloje nepareikštas į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba (b. l. 61), baustas administracine tvarka (b. l. 67-72), neteistas, (b. l. 73), todėl esant po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, bei tai, kad jis ir nukentėjusioji sutinka jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina prokuroro pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmė.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (b. l. 5-13, 55-81).

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti –panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (b. l. 53-54).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais saugotina byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b. l. 19).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,-

nusprendžia:

A. J. (A. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo ir per šį laiką nuo bausmės atlikimo pradžios įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę A. J. (A. J.) mažinti 1/3, t. y. iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo, ir per šį laiką nuo bausmės atlikimo pradžios įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir vartoti alkoholinius gėrimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos terminu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų prašymą, pareikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir ar jos terminu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.