Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, dalyvaujant D. L., įgaliotajam atstovui advokatui Valdui Rakauskui, nukentėjusiajam V. G., išnagrinėjusi D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. 2016 m. spalio 18 d., apie 17.45 val., ties Kalvarijų g. 1 pastatu, Vilniuje, vairuodama automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo link prie jos vairuojamo, prie šviesoforo automobilių eilėje stovėjusio, automobilio priekinės dalies priėjusio pėsčiojo V. G., po to, jam užkritus, vairuodama automobilį ir ant variklio dangčio veždama pėsčiąjį V. G., tęsė judėjimą ir prie viešojo transporto stotelės „Žaliasis tiltas“ paliko sužalotą pėsčiąjį ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. V. G. padarytas odos nubrozdinimas su patinimu kairio kelio srityje, nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais D. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 (aktuali red.), 9 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 219.1 papunkčio reikalavimą, numatantį, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 p. ir 92 p. nustatyta tvarka bei 219.4 papunkčio reikalavimą, numatantį, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje.

D. L. 2016 m. spalio 26 d. paaiškinimo duomenimis, 2016 m. spalio 18 d., apie 18.00 val., ji, vairuodama automobilį „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Kalvarijų gatve per Žaliąjį tiltą. Užsidegė raudonas signalas, ji sustojo antroje juostoje už baltos spalvos lengvojo automobilio. Užsidegė žalias šviesoforo signalas, bet priešais stovėjusi mašina nepajudėjo, nes už sankryžos matėsi kamštis. Vėl užsidegė raudonas šviesoforo signalas, po to vėl žalias, o priešais stovinti mašina nejudėjo. Užsidegus antrą kartą raudonam signalui ji išlipo iš mašinos ir nuėjo pažiūrėti, ar vairuotojas nemiega. Paklausus, ar jam viskas tvarkoje ir kodėl jis stovi, grįžo į automobilį. Tada priešais stovėjusio automobilio vairuotojas atėjo prie jos mašinos ir pabandė atidaryti jos mašinos dureles, bet jos buvo užrakintos. Tuo metu vėl užsidegė žalias šviesoforo signalas ir ji pradėjo lėtai judėti atbula, kad galėtų persirikiuoti į dešinę juostą ir važiuoti, nes skubėjo pas tėvus, turėjo vežti mamą pas daktarę. Tuo metu anas vairuotojas užbėgo jos mašinai iš priekio, užsigulė ant kapoto, atplėšė valytuvus ir laikydamasis už jų pradėjo sakyti, kad kvies policiją. Kadangi nebuvo jokio avarinio įvykio, tai ji visiškai nesuprato, kokia to iškvietimo prasmė, o lipti iš mašinos ir su tuo neadekvačiu vyru kažką aiškintis tiesiog pabijojo. Visgi ji moteris, o jis vyras. Persirikiavo į dešinę juostą 2 km per valandą greičiu, kirto Upės gatvę ir manė, kad tam vyrui užteks proto nulipti nuo jos mašinos. Bet deja. Tada ji ramiai pradėjo judėti atbula ir tuo metu jis teikėsi paleisti jos valytuvus ir nučiuožti (labai lėtai) nuo kapoto teisiai ant kojų. Jis nebuvo net parkritęs. Kadangi jis stovėjo iš kairės, tai ji ramiai dešine puse nuvažiavo Kalvarijų gatve. Prašo įsitikinti, ar minėtas vairuotojas turi galiojančią sveikatos pažymą ir nėra įskaitoje psichologiniame dispanseryje (b. l. 12).

Nukentėjusiojo V. G. 2016 m. spalio 18 d. paaiškinimo duomenimis, jis 2016 m. spalio 18 d., apie 17.30 val., vairavo automobilį „Citroen Nemo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tuo metu stovėjo sankryžoje ant Žaliojo tilto link Kalvarijų turgavietės. Stovėjo antroje eilėje prieš pėsčiųjų perėją, nes negalėjo įvažiuoti į sankryžą, būtų ją blokavęs. Priekyje, Kalvarijų gatvėje, automobilių eilė nusidriekė iki geltonųjų linijų sankryžos ir nejudėjo. Baigėsi žalias signalas, užsidegė raudonas. Jis stovi, laukia, kada vėl užsidegs žalias signalas. Išgirdo, kad užpakalyje stovintis automobilis, panašu „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pypina garsiniu signalu, bet, deja raudonas, jis laukia žalios. Tuomet mato, kad prie jo lango prieina moteris su akiniais ir daužo į jo automobilio stiklą. Atsisuko ir klausia, kas yra, nes dega raudonas šviesoforas. Ponia nieko neaiškino, bet pasakė: „tu kiaulė, atsakysi man muitinėje“. Pavėjui jai sušuko, kad jis su muitine nedirba, ir atsisėdo laukti žalios bei ruošėsi važiuoti, bet pajuto, kad jo automobilis stumtelėtas sujudėjo. Jau degė žalias šviesoforas, bet turėjo išlipti ir pažiūrėti, kas atsitiko. Pasirodo, „Škodos“ vairuotoja pradėjo važiuoti ir įvažiavo į jo automobilį. Jos vairuojamas automobilis savo priekiniu bamperiu buvo įsirėmęs į jo, t. y. buvo kažkas panašaus į pastūmimą nuo kelio. Tuo metu jis stovėjo prieš „Škodą“, kurios vairuotojo pusės bamperis rėmėsi į „Citroen Nemo“ galinį dešinės pusės bamperį. Situacija buvo konfliktinė ir jis pasakė, kad kviečia policiją. Tuomet ji pradėjo važiuoti ant jo. Pradžioje jis dar tikėjosi, kad gal ji taip jį gąsdina, bet jis stovėjo prieš jos automobilį iki pajuto, kad tuojau virs po „Škoda“ ratais. Turėjo stvertis „Škoda“ stiklų valytuvų ir taip laikytis, kad jo nepervažiuotų. Taip buvo ant kapoto nuvežtas per sankryžą iki troleibusų stotelės. „Škodai“ sustojus, nušoko ir norėjo kreiptis į jos vairuotoją, bet ji nuvažiavo. Buvo šoko būsenoje, nes suprato, kad „Škoda“ vairuotoja buvo pasiryžusi pervažiuoti jį dėl kelių minučių, sugaištų sankryžoje per kamščių valandas. Gatvėje stovėję žmonės kraipė galvas, o E. D. nufotografavo įvykį savo telefonu ir pažadėjo būti liudininku. Jo padarytą įrašą jis taip pat turi. „Škodos“ vairuotoja, kad apvažiuotų jo „Citroen“, turėjo jungti atbulinę pavarą ir važiavo nekreipdama dėmesio ir jo protestą nevažiuoti, o laukti policijos (b. l. 11).

Liudytojo E. D. paaiškinimo duomenimis, 2016 m. spalio 18 d., 17.30 val., jis su draugu ėjo Žaliuoju tiltu ir pamatė, kaip automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkia žmogų, žmogus užkrenta ant kapoto ir toliau važiuodamas jį vežasi. Nuvežė iki stotelės ir sustojo, o kai žmogus nulipo, automobilis pabėgo iš įvykio vietos. Su juo buvo R. U.. Eismo įvykį nufilmavo telefonu ir pateikė vairuotojui (b. l. 10).

Liudytojo R. U. 2016 m. lapkričio 24 d. paaiškinimo duomenimis, jis 2016 m. spalio 18 d., apie 17.40 val., ėjo kartu su draugu E. D.. Prie Žaliojo tilto pastebėjo, kad lengvasis automobilis galimai atsitrenkė į priekyje sustojusį baltos spalvos automobilį. Pamatė, kad vyras išėjo iš baltos spalvos automobilio ir norėjo kažkam paskambinti. Vyras, apie 40 metų, atsistojo prieš lengvąjį automobilį, kad neleistų vairuotojui išvažiuoti. Tuo metu moteris, kuri vairavo automobilį, kuris atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį, pradėjo spausti ant akseleratoriaus pedalo, nes girdėjosi gazavimo garsas. Matė, kaip moteris pradėjo važiuoti ir važiuodama automobiliu partrenkė anksčiau minėtą vyrą. Vėliau ant variklio dangčio nuvežė jį iki „Žaliasis tiltas“ viešojo transporto stotelės, kur vyras nulipo nuo variklio dangčio. Vairuotoja, kuri partrenkė vyrą, iš eismo įvykio vietos išvažiavo (b. l. 13).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2016 m. spalio 18 d., 17.45 val., gautas pranešimas, kad pranešėjas ką tik matė, kaip ant raudonos spalvos automobilio „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangčio sėdėjo žmogus. Automobilis su sėdinčiu žmogumi važiavo per Žaliąjį tiltą link Kalvarijų turgaus. Pranešėjas iš paskos nevažiuoja. Pranešėjas – fizinis asmuo, neprisistatė (b. l. 5).

2016 m. spalio 19 d. eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad automobiliai iš eismo įvykio vietos Kalvarijų g. 1, Vilniuje, patraukti. Eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonės „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių apgadinimai nenurodyti (b. l. 6-7).

Specialisto 2016 m. spalio 28 d. paaiškinimo duomenimis, išnagrinėjus pateiktus medicininius dokumentus ir susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad V. G. nustatytas odos nubrozdinimas su patinimu kairio kelio srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamojo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 8).

Vaizdo įrašo apžiūros 2016 m. spalio 28 d. protokolo duomenimis, Kalvarijų g., ties pastatu Nr. 1, Vilniuje, matyti, kaip automobilio „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas veža ant variklio dangčio pėsčiąjį ir pravažiavęs Žvejų - Upės - Kalvarijų g. šviesoforo reguliuojamą sankryžą, palieka pėsčiąjį prie viešojo transporto stotelės ir išvažiuoja (b. l. 9).

Liudytojo E. D. elektroninio laiško duomenimis, 2016 m. spalio 18 d., 17.34 val., jis ėjo Žaliuoju tiltu link „Europos“ su R. U. ir išvydo, kaip viena mašina įvažiavo į kitą, į galą, tada nukentėjusysis išlipo apžiūrėti mašinos, tačiau kaltininkė bandė pabėgti iš įvykio vietos. Nukentėjusysis atsistojo ir neleido važiuoti, tačiau kaltininkė pradėjo važiuoti ir nukentėjusysis atsidūrė ant kapoto, ji toliau važiavo, už 30 metrų kaltininkė sustojo, žmogus nulipo, ji pabėgo iš įvykio vietos (b. l. 15).

D. L. pripažino, kad ji vairavo automobilį, ant kurio priekio, užsikabinęs už valytuvų, buvo nukentėjusysis, jam nulipus nuo automobilio, ji nuvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad nukentėjusioji, nors teigdama, jog nepadarė pažeidimo, pripažino atlikusi veiksmus, nurodytus protokole. Teismas pasisako, kad nors nukentėjusysis ir D. L. skirtingai nupasakoja įvykio pradžią, aplinkybių, šalinančių D. L. atsakomybę nenustatyta. Kelių eismo taisyklėse, 9 punkte yra įtvirtintas reikalavimas, numatantis, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Teismas vertina, kad žmogaus vežimas ant kapoto per sankryžą neatitinka minėto reikalavimo, negali būti vertinamas atitinkančiu Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Aplinkybių, šalinančių D. L. atsakomybę, kad ji būtų veikusi būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo sąlygomis, nenustatyta.

Nukentėjusiajam, specialisto išvados duomenimis, po įvykio buvo nustatytas odos nubrozdinimas su patinimu kairio kelio srityje, kuris galėjo būti padarytas aptariamojo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas pasisako, kad D. L. galėjo būti tiksliai nežinomi įvykio padariniai, tačiau jos automobilio kontaktas su nukentėjusiuoju buvo akivaizdus, ji nesustojo įvykio vietoje, neįsitikino, ar nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, kokio dydžio, ar jam reikalinga pagalba, iš įvykio vietos nuvažiavo. Teismas atmeta versiją, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti kitomis aplinkybėmis, kadangi specialisto išvadoje pasisakyta, kad jų pobūdis atitinka įvykio aplinkybes, gydytojo apžiūrai V. G. nuvyko tą pačią dieną, duomenų, kad jis būtų galėjęs būti sužalotas kitomis aplinkybėmis, negauta. Teismas atmeta D. L. paaiškinimą, kad nukentėjusysis buvo neadekvatus, pats šoko ant jos automobilio, ji veikė išsigandusi, kadangi tuojau po įvykio nukentėjusysis bendravo su liudytojais E. D., R. U., jie neišsakė jokių abejonių dėl nukentėjusiojo elgesio, nukentėjusysis skambino bendruoju pagalbos telefonu, vyko į policiją, tai yra, atliko visus būtinus veiksmus įvykus eismo įvykiui, priešingai nei D. L., kurios jis asmeniškai nepažinojo ir neturi pagrindo apkalbėti.

Nukentėjusiojo V. G. ir liudytojų E. D., R. U. paaiškinimų, tarnybinių pranešimų, policijos registruojamų įvykių registro, eismo įvykio vietos schemos, vaizdo įrašo apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad D. L., vairuodama automobilį, ant kurio kapoto buvo nukentėjusysis, vežė jį per tiltą, nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, po įvykio iš jo vietos pasitraukė. Veikimas pagal pažeidimų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas teisingai. R. U. parodymus dėl vairuotojos išvaizdos teismas vertina kaip subjektyvų situacijos suvokimą, kadangi ginčo, jog automobilį vairavo D. L., byloje nėra.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 426 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi nebenumatyta administracinės nuobaudos – arešto. Atsižvelgiant į tai, D. L. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

Kadangi administracinių nusižengimų kodekse už veiką, numatytą 423 straipsnio 2 dalyje, numatytas galimas ir papildomos nuobaudos paskyrimas, sankcijoje numatytos baudos vidurkis yra didesnis, veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalį neperkvalifikuojama.

D. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į pažeidimo pobūdį – sužalojimo faktas nebuvo akivaizdus, į jos asmenybę – 61 metų amžiaus, dirbanti, charakterizuojama teigiamai, bausta už nežymius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą – 2012 metais, galiojančių nuobaudų neturinti, daro išvadą, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant sankcijose numatytas nuobaudas, dydį nustatant mažesnio nei Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalies sankcijų vidurkio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalimi, 8 dalimi, Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. L. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, skirti 200 Eur baudą.

D. L. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, skirti 700 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą D. L. skirti 700 Eur baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.