Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio,

gynėjams advokatams Jonui Burneikiui, Jolantai Teresei Litvinskienei, Leonorai Vasiliauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. K. , V. G. (V. G. ) ir V. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2001-01-25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir T. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-09-10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir V. G. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2002-01-14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir V. L. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš T. K. , V. G. , V. L. solidariai priteista 20617,97 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Iš T. K. priteista 705 Lt, iš V. G. - 255 Lt, iš V. L. priteista 255 Lt valstybei už advokato paslaugas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

T. K. , V. G. ir V. L. nuteisti už tai, kad Alytaus pataisos namuose nuteistųjų 2-ojo būrio patalpose po pirmo įvykusio konflikto su nuteistuoju L. K. , kurio metu sudavė po keletą smūgių nukentėjusiajam, pastarajam, t.y. L. K. pagrasinus su skriaudikais susidoroti, juos išpjauti, jie – nuteistieji T. K. , V. G. ir V. L. , siekdami užkirsti kelią tokio grasinimo įvykdymui, susitarė sužaloti L. K. , kad jį išvežtų „spec. etapu“, t.y. į ligoninę, todėl jie 2003 m. rugsėjo 21 d. apie 22.30 val. Alytaus pataisos namų, esančių Alytaus m. Ulonų g. 8a, nuteistųjų 2-ojo būrio koridoriuje bendrai veikdami tyčia sudavė L. K. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, o T. K. pagaliu sudavė daugybinius smūgius L. K. , ir tokiu būdu bendrais veiksmais L. K. padarė daugybinius kūno sužalojimus, pasireiškusius plačiomis kraujosruvomis po sausgyslių galvos šalmu galvos šoniniuose paviršiuose su kraujosruvomis ausų kaušeliuose, odos nubrozdinimais dešinėje smilkinio srityje ir kairio ausies kaušelio pagrindo srityje, nubrozdinimais dešinio antakio srityje su poodine kraujosruva apie dešinę akį, galvos sumušimu su kraujo išsiliejimu į smegenų skilvelius, odos nubrozdinimais pilvo sienoje, kairėje alkūnėje, keliuose, dešinės kojos išorinio kulkšnies srityje, poodinėmis kraujosruvomis kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, tuo nukentėjusiajam L. K. bendrais veiksmais padarė mažiausiai 9 trauminius poveikius, iš jų mažiausiai 3 į galvos šoninius paviršius, dešinės akies sritį ir tuo sunkiai sutrikdė sveikatą dėl galvos smegenų sumušimo.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad VTT inspektorius J. P. jį apkalbėjo ir ant kelnių, kurios buvo išimtos iš jo kraujo užlašino pats inspektorius. Pasirašyti, kad ant jo kelnių buvo rastos kraujo dėmės jis atsisakė, nes žinojo, kad jos yra švarios. Prašo teismo, peržiūrėti jo bylą, atsižvelgti į liudytojų parodymus, nes jie yra narkomanai, o inspektorius jais manipuliuoja, be to, jie protokolus pasirašė, jų neperskaitę. Todėl prašo jį išteisinti, nes tapo šmeižto auka ir taip yra nekaltai nuteistas.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu neteisingai buvo nustatyta, kad įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, nors ši klaida buvo ištaisyta teisiamojo posėdžio metu ir iš kaltinimo pašalinta.

Pažymi, kad VTT inspektorius J. P. įrodymus šioje byloje rinko papirkinėdamas kitus nuteistuosius, taip apsunkino ikiteisminio tyrimo medžiagą. Tvirtina, kad inspektorius jį apkalba ir stengiasi visus įtikinti, kad jis dalyvavo sumušant nukentėjusįjį. Inspektorius darė įtaka ir liudytojų I. D. , D. D. , M. S. ir liudytojui, kuriam suteiktas anonimiškumas, parodymams.

Taip pat nurodo, kad buvo pažeistos jo teisės į gynybą, nes jis buvo apklaustas nesilaikant įstatymų tvarkos, neišsiaiškinant, kur jis buvo nusikalstamos veikos metu, be to, jis negalėjo užduoti klausimų kitiems liudytojams.

Mano kad teismas nepagrįstai kritiškai traktavo, kaip proceso vilkinimą, jo norą, kad teisme būtų apklausti jo siūlyti liudytojai, nes tokią teisę suteikia BPK 44 str. Apelianto nuomone, visas apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas labai abejingais parodymais, kurie prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Kadangi nuosprendis yra grindžiamas nenuosekliais liudytojų parodymais, tokiu būdu buvo pažeistos Konstitucijoje numatytas teisingumo principas.

Anot apelianto, liudytojo kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai taip pat prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, nes liudytojas nurodė, kad įvykio metu visi nuteistieji buvo apsvaigę, o šio fakto nepatvirtino juos apžiūrėjęs gydytojas. Kadangi yra tokių prieštaravimų, tokiu būdu liudytojai negalėjo matyti viso įvykių eigos, taip pat ir to, kad jis mušė nukentėjusįjį.

Pažymi, kad teismas nepagrįstai nuosprendį grindė liudytojų I. D. ir D. D. parodymais, nes juos davė įtakojami inspektoriaus J. P. . Atkreipia dėmesį į tai, kad byla yra fabrikuojama nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, ir jis tokiu būtu nuteistas nepagrįstai. Mano, teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad jis nusikaltimo padaryme nedalyvavo, nes ant jo rūbų nebuvo rasta bendros priklausomybės detalių su nukentėjusiojo rūbais. Tai, kad jis Alytaus pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai neduoda pagrindo jį nuteisti dėl L. K. sumušimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmininkaujantis teisėjas nedalyvavo priimant nuosprendį ir tokiu būdu buvo pažeistos BPK nuostatos.

Prašo teismo, išsamiai paržiūrėti jo bylą, Kauno apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

V. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad su apkaltinamuoju nuosprendžiu kategoriškai nesutinka, nes jis yra nekaltas.

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas negalėjo apkaltinamojo nuosprendžio grįsi liudytojų parodymais, nes jie yra netikslūs ir duoti įtakojami inspektoriaus J. P. . Byla yra sufabrikuota remiantis būtent šių liudytojų parodymais, nes jiems buvo grasinta ir sumokėta už palankius parodymus.

Skunde teigia, kad liudytojų I. D. ir D. D. parodymais negalima tikėti vien dėl to, kad jie negalėjo girdėti kaip buvo mušamas L. K. , toje patalpoje garsiai grodavo muzika, buvo įjungtas televizorius. Be to, I.. D. yra narkomanas ir jam reikalinga skirti sveikatos patikrinimą.

Nepagrįstai teismas rėmėsi ir liudytojo M. S. ir A. K. parodymais bei nekreipė dėmesio į tai, kad M. S. teisiamojo posėdžio metu pakeitė parodymus, bei kad jų parodymams įtaką darė inspektorius J. P. .

Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantys liudytojai duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, todėl jie apeliacinio proceso metu turi būti iš naujo apklausti. Tvirtina, kad byla yra sufabrikuota. Todėl parašo atsižvelgti į visas jo išdėstytas aplinkybes, Kauno apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

T. K. , V. G. , V. L. ir jų gynėjai prašo skundus tenkinti, prokurorė - atmesti.

Nuteistųjų T. K. , V. G. , V. L. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 29 dienos nuosprendis T. K. , V. G. , V. L. atžvilgiu naikintinas dėl esminio baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimo ir priimamas naujas nuosprendis (LR BPK 329 str. 4 p.). Iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų matyti, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi liudytojo Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t.3, b.l.80). Pirmosios instancijos teismas šio liudytojo parodymus teisiamajame posėdyje tik pagarsino. LR BPK 282 str. 4 d. numatyta, kad tais atvejais, kai liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, atvykimas į teismą keltų didelį pavojų jo, jo šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai ar laisvei, jis į teisiamąjį posėdį gali būti nekviečiamas, o teisme perskaitomi jo parodymai, duoti šio Kodekso 203 straipsnyje nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tačiau šioje byloje liudytoją Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausė ne ikiteisminio tyrimo teisėjas, o Alytaus pataisos namų vidaus tarnybos inspektorius J. P. . Byloje nėra jokių įrodymų, kad įstatyme būtų išvardytos kliūtys apklausti šį liudytoją teisme. LR BPK 242 str. 1 d. nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti ne tik kaltinamuosius, bet ir liudytojus. Todėl pirmosios instancijos teismas, norėdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti šiuo liudytojo parodymais, privalėjo jį apklausti teisme. Be to, teisėjų kolegija susipažinusi su liudytojo Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas, slaptame voke esančiais šio liudytojo anketiniais duomenimis nustatė, kad pirmosios instancijos teismas net nebuvo išsireikalavęs ir susipažinęs su šio liudytojo asmens tapatybę patvirtinančiais duomenimis. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį T. K. , V. G. , V. L. atžvilgiu pagrindė niekiniais įrodymais, kurie betarpiškai nebuvo ištirti teisme, dėl ko buvo suvaržytos kaltinamųjų įstatymais garantuotos teisės ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (LR BPK 369 str. 3 d.). Šis pažeidimas ištaisytinas apeliacinio proceso metu (LR BPK 329 str. 4 p.).

Liudytojas Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas, apklaustas apeliacinio proceso metu parodė, kad patvirtino savo parodymus, kuriuos davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l.34-35). Liudytojas paaiškino, kad 2003m. rugsėjo 21 vakare Alytaus pataisos namų pirmame miegamajame L. K. prašė nuteistųjų duoti stipriai veikiančių tablečių, tačiau pastarieji atsisakė. Nuteistieji nutarė pamokyti („sumušti“) L. K. , nes šis yra įkyrus. Koridoriuje visi trys nuteistieji kumščiais ir kojomis L. K. sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, šis pargriuvo ant grindų. Po kiek laiko L. K. atsistojo ir nuėjo į savo miegamąjį. Tačiau T. K. pasiūlė V. G. ir V. L. sumušti nukentėjusįjį dar stipriau, kad jį išvežtų į ligoninę, nes pastarasis gali jiems keršyti, panaudodamas net peilį. Todėl T. K. pagaliu, o V. G. ir V. L. rankomis ir kojomis sudavė L. K. į galvą ir kitas kūno vietas. Pamatę, kad L. K. nebejuda, jie išsiskirstė.

Liudytojas I. D. parodė, kad 2003-09-21 apie 10.00 val., 18-o būrio koridoriuje matė nukentėjusį L. K. kalbantis tarpusavy su kaltinamaisiais K. (pravarde „kuka"), V. G. (pravarde „vitalka"). Liudytojas girdėjo, kaip V. G. pasakė nukentėjusiam L. K. , jei negrąžins iki vakaro cigarečių, bus „sudaužytas". Vakare apie 22.30 val. prie įėjimo į valgyklą jis matė T. K. , V. G. , V. L. suduodant smūgius nukentėjusiam L. K. į įvairias kūno vietas. Nuo šių smūgių nukentėjusysis parkrito ant grindų, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Neužilgus jam grįžus, jis taip pat matė, kad tarp 5-6 miegamųjų, kaltinamasis T. K. , lazda sudavė smūgį nukentėjusiam L. K. į galvą, nuo kurio šis nukrito ant grindų ir nesikėlė, V. G. mušė gulintį L. K. į įvairias kūno vietas.

Liudytojas D. D. parodė, kad 2003-09-21 apie 22.30 val. L. K. paprašė T. K. parduoti psichotropinių tablečių, tačiau šis atsisakė. Todėl L. K. tablečių pradėjo prašyti iš V. L. , tačiau ir šis jų atsisakė duoti, nes nukentėjusysis jam buvo skolingas. Tarp nukentėjusio L. K. ir T. K. , V. G. , V. L. kilo konfliktas, kurio metu T. K. pirmas sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiam į veidą, po du smūgius sudavė ir kiti nuteistieji. Nukentėjusysis L. K. suprato, kad neatsilaikys, todėl išbėgo į koridorių, o paskui jį išbėgo T. K. , V. G. , V. L. . Jis matė, kaip L. K. iš maisto saugojimo patalpos išbėgo su virtuviniu peiliu rankoje, kuriuo norėjo suduoti T. K. , šis išmušė peilį ir visi trys nuteistieji pradėjo nukentėjusįjį mušti, spardyti, daužyti. Kai baigė mušti, jie nuėjo į miegamąjį, kur pasitarę priėjo išvados, kad L. K. reikia sumušti stipriai, jį „sulaužyti". Todėl visi nuteistieji koridoriuje vėl pradėjo L. K. mušti. T. K. lazda ir kojomis sudavė apie 10 smūgių L. K. į įvairias kūno vietas, nuo ko nukentėjusysis parkrito ant grindų, o kiti nuteistieji parkritusį jį toliau spardė, suduodami ne mažiau kaip po 5 smūgius į įvairias kūno vietas.

Liudytojas M. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2003-09-21 d. apie 22-23 val. L. K. prašė nuteistųjų parduoti ar gauti skolon svaiginančių tablečių. Tačiau nuteistieji atsisakė, nes pastarasis buvo jiems skolingas. Todėl L. K. juos necenzūriškai pavadino, dėl ko nuteistieji supyko ir pasiviję nukentėjusįjį suduodami smūgius rankomis ir spardydami sumušė. L. K. nuėjo į miegamąjį, tačiau neužilgo išėjo į koridorių. Ten T. K. , V. G. ir V. L. vėl puolė mušti nukentėjusįjį, matė, kad T. K. mušė lazda ir šokinėjo L. K. ant galvos, o nustojo mušti, kai pastarasis prarado sąmonę.

Taigi, teisėjų kolegija vertindama šių liudytojų parodymus daro pagrįstą išvadą, kad netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie sutampa tarpusavyje, atitinka bylos faktines aplinkybes. Minėti liudytojai nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kiekvienas iš jų pagal galimybes konkretizavo, kas ir kaip mušė nukentėjusįjį L. K. . Nepagrįstu teismas laiko V. L. apeliacinio skundo argumentą, jog teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo M. S. , A. K. parodymais, nurodydamas, kad jie juos keitė. Pastarieji apklausti ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir anksčiau minėti liudytojai, todėl netikėti jų parodymais, duotais ikiteisminio nagrinėjimo metu, nėra jokio pagrindo. Liudytojų M. S. ir A. K. parodymai pirmosios instancijos teisme vertintini kritiškai.

Nuteistojo V. L. skundo argumentas, kad liudytojo I. D. parodymais tikėti taip pat nėra pagrindo, nes pastarasis yra narkomanas ir jam reikalinga atlikti sveikatos patikrinimą, atmestinas, nes apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas ne tik jo (I. D. ) parodymais, bet ir kita nuosprendyje išanalizuotais įrodymais. V. L. skundo teiginys, kad liudytojų I. D. ir D. D. parodymais negalima tikėti dėl to, kad jie negalėjo girdėti, kaip buvo mušamas L. K. , nes patalpoje garsiai grojo muzika, buvo įjungtas televizorius, yra tik subjektyvus aplinkybių vertinimas ir tai paneigia kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad Alytaus pataisos namų 3-ojo nuteistųjų lokalinio sektoriaus miegamajame esančioje L. K. lovoje rasta patalynės (antklodės ir pagalvės užvalkalai) sutepti krauju (t.1, b.1. 8-17).

Teismo medicinos instituto specialisto išvada nustatyta, kad L. K. kūne nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2003-09-21 d. Nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, mažiausiai 9 trauminių poveikių pasekoje; iš jų mažiausiai 3 - į galvos šoninius paviršius, dešinės akies sritį. Sužalojimai galvoje ir veide galėjo gautis nuo smūgių kojomis, kumščiais. L. K. padaryta plačios kraujosruvos po sausgysliniu galvos šoninėse paviršiuose su kraujosruvomis ausų kaušeliuose, odos nubrozdinimai dešinėje smilkininėje srityje ir kairio ausies kaušelio pagrindo srityje, nubrozdinimas dešinio antakio srityje su poodine kraujosruva apie dešinę akį, galvos sniegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu į smegenų skilvelius; odos nubrozdinimai pilvo sienoje, kairėje alkūnėje, keliuose, dešinės kojos išorinio kulkšnies srityje, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl galvos smegenų sumušimo; kiti sužalojimai atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, keliuose, dešinės kojos išorinės kulkšnies srityje; poodinė kraujosruva kairės blauzdos išoriniame paviršiuje galėjo gautis griūnant ar atitrenkiat į kietus daiktus. Šie sužalojimai padaryti 4-5 trauminiais poveikiais. Neatmenama galimybė, kad linijinis nubrozdinimas pilvo sienoje galėjo gautis nuo lazdos galo vieno trauminio poveikio. Nukentėjusio rankose sužalojimų, būdingų savigynai nekonstatuota. Medicininių duomenų, kad L. K. po sužalojimų buvo sąmoningas ar galėjo atlikti valingus veiksmus, nėra. Esant gilios komos būsenoje dėl galvos smegenų traumos žmonės fizinių kančių nejaučia. Iki sąmonės netekimo L. K. galėjo jausti skausmą (t.1, b.l. 34-35, 39).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išimtas dviejų dalių medinis pagalys (t.1, bl. 47). Iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš T. K. buvo išimtos jam priklausančios sportinės kelnės, kurios apžiūrėtos kaip daiktiniai įrodymai (t.1, b.l. 73, 74-78 ). Teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialisto 2004-02-06 išvada Nr. 299, nustatyta, kad ant L. K. sportinių kelnių yra jo paties kraujas su 99,999999999% tikimybe (l t. b. 1. 83-87). Teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada nustatyta, kad: 1) ant pagalio Nr. l, T. K. sportinių kelnių yra L. K. kraujas su 99,999999999% tikimybe; 2) ant V. G. marškinėlių, T. K. sportinių kelnių yra žmogaus kraujas, kuris nepriklauso L. K. (t.1, b. 1. 90-95).

Liudytojas J. P. apklaustas apeliacinio proceso metu parodė, kad jis šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, apklausė liudytojus, kuriems jokio spaudimo nedarė, jie savanoriškai davė parodymus apie tai ką matė, liudytojai nebuvo papirkinėjami ar verčiami duoti parodymus prieš nuteistuosius. T. K. savo kelnių duoti nenorėjo, nors pastarajam buvo duotos naudotis kitos. Jis vis dėlto kelnes iš nuteistojo išėmė, supakavo, vėliau jas išsiuntė specialistams tirti. Ant šių kelnių jis kraujo nuo L. K. rūbų neužlašino.

Iš Lietuvos Teisės Universiteto Teismo Medicinos instituto aerologijos ir DNR išvados matyti, kad L. K. ir T. K. kelnės buvo pateiktos supakuotos atskirai, jokių pažeidimų nenustatyta (t.1, b.l.83-84). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad L. K. iš karto buvo išgabentas į ligoninę. Minėti rašytiniai įrodymai ir liudytojo J. P. parodymai akivaizdžiai paneigia T. K. versiją apie kraujo atsiradimą ant jo kelnių. Tiek iš minėtų bylos aplinkybių, tiek iš liudytojo J. P. parodymų darytina išvada, kad nuteistasis T. K. šias aplinkybes išsigalvoja, siekdamas suklaidinti teismą. Teisėjų kolegija T. K. apeliacinio skundą argumentą, kad inspektorius J. P. galėjo ant jų drabužių užlašinti kraujo vertina kaip gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. V. G. skundo argumentas, kad neva ant jo rūbų L. K. kraujo nerasta, neįrodo jo nekaltumo dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Teismas įrodymus įvertino visete su kitais byloje esančiais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais (LR BPK 20 str.).

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų Romualdo Šidlausko, O. D. , O. R. parodymus, neva T. K. , V. G. ir V. L. nesumušė ir negalėjo sumušti L. K. . Pirma, iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad jie 2003 m. rugsėjo 21 d. vakare konflikto tarp L. K. ir nuteistųjų nematė ir net negirdėjo, apie tai sužinojo vėliau; šis vakaras niekuo neišsiskyrė iš kitų, todėl negalėjo nurodyti ką konkrečiai kiekvienas iš jų veikė. Tačiau liudytojų I. D. , D. D. , M. S. , liudytojo Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais nustatyta, kad tarp L. K. ir nuteistųjų kilo konfliktas dėl stipriai veikiančių tablečių, kurių jam (nukentėjusiajam) nedavė nuteistieji, o vėliau pastarieji sumušė nukentėjusįjį iš keršto. Antra, nuteistieji ir minėti liudytojai yra gerai pažįstami, jie Alytaus pataisos namuose kartu (net vienoje sekcijoje) atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, todėl yra suinteresuoti duoti parodymus nuteistųjų naudai. Trečia, liudytojo O. D. parodymai, neva V. G. įvykio vakarą visą laiką buvo kartu su juo, abejotini ir negali būti laikomi patikimais, nes ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme jis nebuvo apklaustas. Šio liudytojo tvirtinimas, kad įvykio vakarą jis praleido su nuteistuoju V. G. , niekuo nepagrįstas. Liudytojams R. Šidlauskui, O. D. , O. R. inicijuoti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 235 str. 1 d. nėra pagrindo, nes jie gali ir sąžiningai klysti.

Kolegijai nekelia jokių abejonių teismo medicinos specialistų išvados, kuriose patvirtintas nukentėjusiojo sužalojimų mechanizmas bei L. K. padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji L. K. 2003 m. rugsėjo 21 d. vakare mušė du kartus. Po pirmo konflikto L. K. pagrasino susidoroti su savo skriaudikais, juos išpjauti. Po šių grasinimų nuteistieji siekdami išvengti keršto, susitarė sužaloti L. K. , kad pastarąjį išvežtų į ligoninę. Teisėjų kolegijos nuomone, L. K. sužalojimo motyvas yra nuteistųjų kerštas, t.y. ne iš chuliganiškų paskatų, o asmeniniais interesais. Todėl T. K. , V. G. , V. L. veika iš LR BK 135 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuota į to pačio straipsnio 1 dalį, teisingai. T. K. , V. G. , V. L. šį nusikaltimą padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra jie suvokė savo pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, numatė, kad dėl šios veikos gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir jų norėjo, tačiau jų nekonkretizavo (BK 15 str. 2 d.). Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad L. K. visi sužalojimai galėjo būti padaryti maždaug vienu metu ar per trumpą laikotarpį. Dėl galvos smegenų sumušimo L. K. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Liudytojų D. D. , I. D. , liudytojo Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas parodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam L. K. į galvos sritį sudavė visi nuteistieji (t.1, b.l.156-166,189-204). Byloje nėra galimybės nustatyti būtent nuo kurio iš nuteistųjų smūgio L. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl nuteistųjų veika kvalifikuotina pagal kilusius padarinius.

Iš liudytojo Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas, M. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad nuteistieji nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo tablečių. Tačiau visiems nuteistiesiems iš kaltinimo pašalintina jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdami apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų, nes nebuvo surinkta objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Ši aplinkybė nedaro minėtų liudytojų parodymų niekiniais, nes jie apklausos metu apie skunduose minimą „apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų“ išreiškė tik savo subjektyvią nuomonę. Nors nuteistieji teigia, kad byla jų atžvilgiu sufabrikuota, tačiau tai patvirtinančių objektyvių įrodymų nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nuteistųjų teisės šioje dalyje, numatytos baudžiamojo proceso įstatyme ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nebuvo pažeistos.

V. G. apeliacinio skundo argumentas, jog neva priimant nuosprendį nedalyvavo pirmininkaujantis teisėjas, nepagrįstas ir atmestinas. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolą pasirašė pirmininkaujantis teisėjas, o nuosprendį -visi bylą nagrinėję teisėjai. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisėjų kolegija, taip pat ir pirmininkaujantis, grįžo iš pasitarimo kambario ir paskelbė nuosprendį, išaiškino jo apskundimo tvarką ir terminus (t.3, b.l.84). Proceso dalyviai pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo įstatymo nustatyta tvarka nepateikė, todėl netikėti jame esančiais įrašais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus nustatė, kad T. K. , V. G. ir V. L. būdami Alytaus pataisos namuose nuteistųjų 2-ojo būrio patalpose po pirmo įvykusio konflikto su nuteistuoju L. K. , kurio metu sudavė po keletą smūgių nukentėjusiajam, pastarajam, t.y. L. K. pagrasinus su skriaudikais susidoroti, juos išpjauti, T. K. , V. G. ir V. L. , siekdami užkirsti kelią tokio grasinimo įvykdymui, susitarė sužaloti L. K. , kad jį išvežtų „spec. etapu“, t.y. į ligoninę, todėl jie 2003 m. rugsėjo 21 d. apie 22.30 val. Alytaus pataisos namų, esančių Alytaus m. Ulonų g. 8a, nuteistųjų 2-ojo būrio koridoriuje bendrai veikdami tyčia sudavė L. K. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, o T. K. pagaliu sudavė daugybinius smūgius L. K. , ir tokiu būdu bendrais veiksmais L. K. padarė daugybinius kūno sužalojimus, pasireiškusius plačiomis kraujosruvomis po sausgyslių galvos šalmu galvos šoniniuose paviršiuose su kraujosruvomis ausų kaušeliuose, odos nubrozdinimais dešinėje smilkinio srityje ir kairio ausies kaušelio pagrindo srityje, nubrozdinimais dešinio antakio srityje su poodine kraujosruva apie dešinę akį, galvos sumušimu su kraujo išsiliejimu į smegenų skilvelius, odos nubrozdinimais pilvo sienoje, kairėje alkūnėje, keliuose, dešinės kojos išorinio kulkšnies srityje, poodinėmis kraujosruvomis kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, tuo nukentėjusiajam L. K. bendrais veiksmais padarė mažiausiai 9 trauminius poveikius, iš jų mažiausiai 3 į galvos šoninius paviršius, dešinės akies sritį ir tuo sunkiai sutrikdė sveikatą dėl galvos smegenų sumušimo.

Teisėjų kolegija T. K. , V. G. ir V. L. pagal LR BK 135 str. 1 d. skirdama bausmes atsižvelgia į nuteistųjų asmenybes, padaryto nusikaltimo pobūdį (sunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 5 d.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tyčinę kaltę. Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į tai, kad T. K. , V. G. ir V. L. naują nusikaltimą padarė atlikdami laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, tai įrodo, jog jie ne tik nepasitaisė, bet nepadarė jokių išvadų. Todėl jiems paskirtos bausmės LR BK 64 str. pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinamos su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis.

Pirmosios instancijos teismas iš nuteistųjų T. K. , V. G. , V. L. ieškinius Valstybinei ligonių kasai bei išlaidas už advokato paslaugas, daiktinių įrodymų klausimus išsprendė teisingai, jie apeliaciniuose skunduose neginčijami, todėl nuosprendis šioje dalyje nenaikinamas ir nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 4 punktu, 369 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį T. K. , V. G. ir V. L. atžvilgiu dalyje dėl jų nuteisimo pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį ir bausmių subendrinimo LR BK 64 straipsnio pagrindu panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

T. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir jį nuteisti laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2001-01-25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir T. K. nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose

T. K. į bausmės laiką įskaityti jo laiką išbūtą pataisos namuose ir suėmime nuo 2003 m. rugsėjo 22 d. iki 2005 m. vasario 18 d. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2005 m. vasario 18 d.

V. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir jį nuteisti laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-09-10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir V. G. nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. G. į bausmės laiką įskaityti jo laiką išbūtą pataisos namuose ir suėmime nuo 2003 m. rugsėjo 22 d. iki 2005 m. vasario 18 d. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2005 m. vasario 18 d.

V. L. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir jį nuteisti laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kretingos rajono apylinkės teismo 2002-01-14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir V. L. nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. L. į bausmės laiką įskaityti jo laiką išbūtą pataisos namuose ir suėmime nuo 2003 m. rugsėjo 22 d. iki 2005 m. vasario 18 d. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2005 m. vasario 18 d.

Kitos nuosprendžio dalies nenaikinti ir nekeisti.