Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A–56–417/2009

Teisėja Violeta Balčiūnienė Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.2.13., 2.1.16.2.17., 2.1.16.2.18

2009 m. sausio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. ir nuteistas:

už psichotropinės medžiagos MDMA 0,743 g pardavimą prie parduotuvės „Gintaro krantas“, I. Simonaitytės g. už 150 Lt – 1 metams laisvės atėmimo;

už psichotropinės medžiagos MDMA 0,367 g pardavimą ties Bokštų g. 5 namu už 70 Lt – 1 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimo;

už psichotropinės medžiagos MDMA 0,491 g ir narkotinės medžiagos kanapių 2,010 g, kurios dalį 1,780 g pardavė slaptam liudytojui Nr. 7, o dalį – 0,230 g, numetė po automobiliu „RENAULT Laguna“, pardavimą prie prekybos centro „Avitela“, už 200 Lt – 1 metams ir 2 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str.1d. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d., 65 str., prie šios bausmės pridėta dalis laisvės apribojimo bausmės, paskirtos ir neatliktos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendį, kuri Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-21 nutartimi pakeista į 45 parų arešto bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008-04-23 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. M. K. (M. K. ), tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepateiktas.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad:

iki 2008 m. kovo 27 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, įgijo 15 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu vyšnių atvaizdo logotipu, jų sudėtyje buvo 0,743 gramo psichotropinės medžiagos – MDMA, po to šią psichotropinę medžiagą, prieš tai jam ir anoniminiam liudytojui Nr. 7 telefonu susitarus, 2008 m. kovo 27 d., apie 18.00 val., atgabeno prie parduotuvės „Gintaro krantas“, adresu Laukininkų gatvė 1, Klaipėdos m., ir už 150 litų neteisėtai pardavė anoniminiam liudytojui Nr. 7;

iki 2008 m. balandžio 9 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, įgijo 7 vnt. mėlynos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,367 gramo psichotropinės medžiagos – MDMA, po to šią psichotropinę medžiagą, prieš tai jam ir anoniminiam liudytojui Nr. 7 telefonu susitarus, 2008 m. balandžio 9 d., apie 18.05 val., neteisėtai atgabeno prie Bokštų gatvės 5 namo, Klaipėdos m., ir už 70 litų neteisėtai pardavė anoniminiam liudytojui Nr. 7;

iki 2008 m. balandžio 23 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, Klaipėdos m. Senojoje turgavietėje, esančioje Turgaus a. 5, Klaipėdoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, įgijo 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu vyšnių atvaizdo logotipu, jų sudėtyje buvo 0,491 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, bei keturis permatomus, užspaudžiamus, polietileninius maišelius su 2,010 gramais narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – ir taip šią psichotropinę medžiagą bei dalį narkotinės medžiagos, t. y. 1,780 gramų kanapių ir jų dalių, prieš tai jam ir anoniminiam liudytojui Nr. 7 telefonu susitarus, 2008 m. balandžio 23 d., apie 20.00 val., atgabeno prie prekybos centro „Avitela“, esančio Taikos pr. 15, Klaipėdos m., ir už 200 litų pardavė anoniminiam liudytojui Nr. 7. Vieną polietileninį maišelį, kuriame buvo 0,230 gramų kanapių ir jų dalių, pamatęs policijos pareigūnus, numetė po automobiliu – „RENAULT Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie Jūros gatvės 16 namo, Klaipėdos m., kur tą pačią dieną, apie 21.25 val., įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Nuteistojo A. S. įsitikinimu, policijos pareigūnai, išeidami iš teismo apibrėžtų modelio elgesio ribų, skatino (provokavo) jį padaryti nusikalstamą veiką, nes sistemingai buvo prašomas ir įkalbinėjamas gauti įslaptintam liudytojui narkotinių medžiagų. Pažymi, kad neturėjo tikslo pasipelnyti ir nepasipelnė, nes anoniminiam liudytojui pardavė narkotines medžiagas už tą pinigų sumą, už kurią įgijo. Tai, apelianto manymu, įrodo, jog darė tai, ko pageidavo policijos pareigūnai.

Be to, pažymi, kad 2008-03-27, 2008-04-09 ir 2008-04-23 techninių priemonių panaudojimo protokoluose nurodoma, kad anoniminis liudytojas Nr. 7 ir jis ( A. S. ) mobiliojo ryšio telefonais susisiekė trumpaisiais pranešimais (SMS) ir susitarė susitikti, tačiau trumpųjų pranešimų byloje nėra pridėta, tai paneigtų anoniminio liudytojo apklausos metu duotus parodymus, kad visais atvejais su juo susisiekdavo apeliantas ir jis siūlydavo narkotines medžiagas.

Nuteistasis A. S. , taip pat nurodo, jog jo veika nepagrįstai buvo kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, kadangi pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jei nusikalstama veika buvo padaryta ir išaiškinta veikiant pagal NVIM, tokia veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, nes reali žala nebuvo padaryta, ši medžiaga nebuvo paleista į tolimesnę apyvartą.

Be to, apelianto nuomone, jo veika turi būti traktuojama kaip tęstinė viena veika, o ne kaip trys atskiros veikos, nes laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko.

Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti.

Prokurorė prašo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vienas iš nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumento yra tai, jog, apelianto įsitikinimu, prieš jį buvo neteisėtai naudojamas nusikalstamos veikos imitacijos modelis (toliau NVIM), nes policijos pareigūnai operatyvinius veiksmus pradėjo neturėdami jokios informacijos apie tai, kad jis galėjo užsiimti ar užsiiminėjo narkotinių medžiagų platinimu.

Iš faktinių bylos duomenų nustatyta, kad 2008 m. vasario 26 d. į Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininką B. Ivanauską kreipėsi Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos direktorė L. J. dėl pagalbos, nes atsižvelgdama į kai kurių mokinių elgesį įtarė, jog mokykloje yra vartojamos narkotinės priemonės, kurias, kaip paaiškėjo atlikus mokinių anonimines apklausas, platina prie mokyklos ateinantys vaikinai A. ir M.. Pagal minėtąjį pareiškimą 2008 m. vasario 26 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d. Iš vyriausiosios tyrėjos A. P. 2008 m. vasario 27 d. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 6) matyti, kad operatyvinėmis priemonėmis buvo nustatyta, kad psichotropines medžiagas platina A. S. bei kitas asmuo (M. K. ), todėl prokuroro prašymu buvo kreiptasi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo atlikti mobiliojo ryšio telefonų Nr. 8-642 69855, 8-608 57529 (kuriais naudojosi A. S. ) bei Nr. 8-647 71918, 2-646 16904 (kuriais naudojosi asmuo, vardu Miša), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 29 d. nutartimi minėtą leidimą davė. Pažymėtina, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, t. y. kontroliuojant minėtų mobiliojo ryšio telefonų elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją bei atliekant jos fiksavimą ir kaupimą, buvo surinkti duomenys, pagrįstai leidžiantys manyti, kad vaikinas, vardu A., platinantis psichotropines medžiagas Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mokiniams, yra A. S. , tačiau taip pat buvo nustatyta, jog antrasis galbūt veikiantis kartu su A. S. , yra M. K. bei dar kiti asmenys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančių faktinių duomenų matyti, kad tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo įtariamas kitas asmuo, vardu Miša, o ne M. K. ir tik atlikus procesinius veiksmus buvo nustatyta, kad A. S. veikia kartu būtent su M. K. . Šios konstatuotas faktinės aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad ikiteisminį tyrimą atliekantys bei jį kontroliuojantys pareigūnai dėl leidimo anoniminiam liudytojui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pareigūnams leisti atlikti tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės bei atlikti slaptą sekimą, poėmį, kreipėsi tik po to, kai atliekant A. S. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos fiksavimą ir kaupimą pasitvirtino, kad A. S. verčiasi psichotropinių medžiagų platinimu. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad NVIM buvo prieš jį naudojamas neteisėtai, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apelianto įsitikinimu, policijos pareigūnai, išeidami iš teismo apibrėžtų modelio elgesio ribų, skatino (provokavo) jį daryti nusikaltimą.

Kad teismas pripažintų NVIM surinktus duomenis įrodymu byloje, nepakanka, kad NVIM būtų sankcionuotas nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau OVĮ) nuostatų, bet ir pats jo realizavimas turi būti teisėtas – taikant NVIM negalima asmens provokuoti padaryti nusikalstamos veikos. Pagal OVĮ 6 straipsnio 5 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Provokacijos sąvoka taip pat išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 27 d. nutartyje Nr. 2K-52/2001. Pagal ją provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokacija kaip veika gali reikštis kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį įtikinėjant, grasinant, šantažuojant, prašant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir darančius įtaką jo apsisprendimui elgtis nusikalstamai.

Iš 2008-03-19 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad A. S. bendrauja su nenustatytais asmenimis dėl galimo neteisėto psichotropinių medžiagų platinimo (t. 1, b. l. 10–11).

2008-03-27 techninių priemonių panaudojimo protokole užfiksuota, kaip 2008-03-27, apie 18.00 val., prie parduotuvės „Gintaro krantas“, esančios Laukininkų gatvėje 1, Klaipėdos m., iš A. S. už 150 litų anoniminis liudytojas Nr. 7 nupirko 15 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu vyšnių atvaizdo logotipu (t. 1, b. l. 51).

Iš 2008-03-27 daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad anoniminis liudytojas Nr. 7 savo iniciatyva pateikė popieriaus lankstinuką su 15 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu vyšnių atvaizdo logotipu (t. 1, b. l. 50).

Iš 2008-04-09 slapto sekimo protokolo matyti, kad A. S. susitiko su moterimi Nr. 1, nuėjo link sandėliukų, esančių Bokštų g. 5 namo kieme, po to abu sėdo į taksi ir atvažiavo į Puodžių g., jis išlipo iš taksi automobilio, moteris išvažiavo. Vėliau A. S. vėl užėjo į Puodžių g. 5 namo 6 butą, išėjęs nuėjo prie sandėliukų, esančių šio namo kieme, o vėliau nuėjęs prie jaunimo centro paaugliams kažką perdavė (t. 1, b. l. 67–68).

Iš 2008-04-23 pokalbių suvestinės matyti, kad A. S. bendrauja telefonu su slaptu liudytoju Nr. 7 (t. 1, b. l. 84–85).

Iš 2008-04-09 techninių priemonių panaudojimo protokolo matyti, kaip 2008-04-09, apie 18.05 val., prie Bokštų gatvės 5 namo, Klaipėdos m., iš A. S. už 70 litų anoniminis liudytojas Nr. 7 nupirko 7 vnt. mėlynos spalvos tablečių (t. 1, b. l. 64). Iš 2008-04-09 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad anoniminis liudytojas Nr. 7 savo iniciatyva pateikė permatomą užspaudžiamą polietileninį maišelį su 7 vienetais mėlynos spalvos tablečių (t. 1, b. l. 63). Iš 2008-04-21 specialisto išvados Nr. 140-(3205)-IS1-3120 matyti, kad 7 vnt. mėlynos spalvos tablečių iš bespalvio plastikinio maišelio, kurias 2008-04-09 įgijo iš A. S. ir savanoriškai pateikė NVIM dalyvis Nr. 7, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 0,367 g (t. 1 b. l. 72–75).

2008-04-23 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad anoniminis liudytojas Nr. 7 savo iniciatyva pateikė popieriaus lankstinuką su 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu vyšnių atvaizdo logotipu bei tris permatomus užspaudžiamus polietileninius maišelius su augalinės kilmės medžiaga (t.1, b. l. 79).

2008-04-23 techninių priemonių panaudojimo protokole užfiksuota, kaip 2008-04-23, apie 20.00 val., prie prekybos centro „Avitela“, esančio Taikos pr. 15, Klaipėdos m., iš A. S. už 200 litų anoniminis liudytojas Nr. 7 nupirko 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu vyšnių atvaizdo logotipu bei tris permatomus užspaudžiamus polietileninius maišelius su augalinės kilmės medžiaga (t. 1., b. l. 80–81).

Iš 2008-04-24 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad A. S. bendrauja su anoniminiu liudytoju Nr. 7 dėl galimo neteisėto psichotropinių medžiagų platinimo (t. 1, b. l. 37–38).

Įvertindama visus paminėtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tikėti apelianto A. S. iškelta prielaida, jog policijos pareigūnai skatino (provokavo) jį padaryti nusikalstamą veiką, nes nuolat buvo prašomas ir įkalbinėjamas gauti įslaptintam liudytojui narkotinių medžiagų, teismas neturi pagrindo. A. S. , kai jam paskambino anoniminis liudytojas, taip pat ir susitikęs su juo, visada suprato, kokiu tikslu šis asmuo kreipėsi į jį, kodėl nori susitikti su juo. Akivaizdu, jog nė vieno pokalbio ar susitikimo metu A. S. neprieštaravo anoniminio liudytojo pareikštiems prašymams, t. y. iš fiksuotų pokalbių turinio aiškiai matyti, kad apeliantas suprato, kokios paslaugos pastarasis tikisi iš jo, ir suvokdamas, apie ką kalbama, nesakė, jog psichotropinių medžiagų platinimu neužsiima ar jų neparūpins. Kitaip tariant, A. S. be jokių abejonių iškart sutiko susitikti su anoniminiu liudytoju, suvokdamas jų susitikimo tikslą, ir tai aiškiai rodo, kad tai jis darė savo noru ir minėto liudytojo nebuvo įkalbinėjamas, intensyviai prašomas ar kitaip skatinamas parduoti psichotropinių medžiagų, t. y. iš anoniminio liudytojo Nr. 7 nebuvo pastangų dirbtinai provokuoti (kurstyti) A. S. nusikalstamus veiksmus.

A. S. teigia, jog neturėjo tikslo pasipelnyti ir nepasipelnė, nes anoniminiam liudytojui pardavė narkotines medžiagas už tą pinigų sumą, už kurią įgijo, tačiau tai kolegija vertina kaip jo asmeninį pasirinkimą ir apsisprendimą, kokia kaina realizuoti psichotropines medžiagas, ir tai jokiu būdu nerodo, kad jis veikė pagal policijos pareigūnų nurodymus.

Apelianto A. S. įsitikinimu, tai, kad byloje nėra trumpųjų žinučių išklotinių, liudijančių apie jo ir liudytojo Nr. 7 susitarimus susitikti 2008-03-27, 2008-04-09 ir 2008-04-23, paneigia anoniminio liudytojo Nr. 7 duotus parodymus dėl psichotropinių priemonių MDMA įsigijimo iš nuteistojo A. S. .

Pažymėtina, kad nors byloje ir nėra minėtų trumpųjų žinučių suvestinių, tačiau iš techninių priemonių panaudojimo 2008-03-27, 2008-04-09 ir 2008-04-23 protokoluose išsamiai užfiksuoti atlikti procesiniai veiksmai ir abejoti šių duomenų tikrumu ir teisėtumu apygardos teismas neturi pagrindo. Todėl teisėjų kolegija nemano, kad vien trumpųjų žinučių suvestinių nebuvimas kategoriškai paneigia anoniminio liudytojo Nr. 7 duotus parodymus. Pažymėtina, jog ir kiti faktiniai bylos duomenys neprieštarauja minėtuose procesiniuose dokumentuose užfiksuotoms aplinkybėms.

Apeliantas A. S. taip pat mano, kad jo veika nepagrįstai buvo kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.

BK 260 straipsnio 1 dalyje, be kitų atvejų, nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo, laikė psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino psichotropines medžiagas. Ši nusikaltimo sudėtis yra alternatyvi, nusikalstama veika laikoma baigta, kai padaroma bent viena iš išvardytų veikų.

Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, A. S. ne tik pardavė psichotropines ir narkotines medžiagas, bet ir jas įgijo, laikė ir gabeno, siekdamas parduoti. Būtent šių medžiagų įsigijimui, laikymui ir gabenimui NVIM dalyvis jokios įtakos neturėjo, todėl negalima sutikti su apelianto argumentu, kad visus jo veiksmus kontroliavo pareigūnai. A. S. veika pagal BK 260 str. 1 d., t. y. kaip baigtas nusikaltimas, kvalifikuota teisėtai ir pagrįstai.

Taipogi A. S. įsitikinimu, jo padaryta veika turi būti vertinama kaip tęstinis nusikaltimas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą, dėl to paties dalyko.

Pažymėtina, kad vien laiko požiūriu akivaizdu, jog apelianto veiksmai negali būti traktuojami kaip tęstinis nusikaltimas. Be abejo vertinant veikos pobūdį atsižvelgtina tiek į objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, sudarančius nusikalstamos veikos sudėtį. Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad A. S. kaskart susitikdavo ir anoniminiam liudytojui parūpindavo tik konkretų, tuo metu pastarajam reikalingą psichotropinių medžiagų kiekį. Byloje nėra duomenų patvirtinančių fakto, kad buvo tartasi dėl vieno konkretaus kiekio, kuris bus pristatytas per kelis kartus, tai neginčytinai rodytų tyčios kryptingumą įgyvendinti vieną sumanymą. Akivaizdu, kad 2008-03-27, 2008-04-09, tiek ir 2008-04-23 buvo suinteresuotas parduoti ir pardavė konkretų, tam kartui su slaptu liudytoju sutartą psichotropinių medžiagų kiekį. Todėl laikytina, kad A. S. padarė tris atskiras nusikalstamas veikas ir jo padarytas veikas pripažinti tęstiniu nusikaltimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

A. S. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvados, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nuosprendžio skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.