Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 126 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. 2016-08-05, apie 23.02 val., Vilniuje, J. K., vairavo automobilį FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (po paklaidos nustatytas 0, 43 prom. girtumas). Tokiais veiksmais N. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

N. G., atvykusi į institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, paskirtą teismo posėdį, paaiškino, kad supranta, už ką surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaltę pripažįsta visiškai. Gailisi dėl padaryto pažeidimo, ateityje pasižada daugiau taip nesielgti.

Be N. G. prisipažinimo, jos kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą taip pat pagrindžia byloje esanti rašytinė medžiaga: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, alkotesterio rodmenų kvitas, kad 2016-08-05, 23.02 val., N. G. nustatytas 0,45 prom. girtumas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, kiti rašytiniai bylos dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

N. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažįsta padariusi pažeidimą, dėl to labai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (teismų praktikoje laikomas vienu iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad N. G. nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,44 promilės (įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą (± 0,02) traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, jos neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis – 0,43 promilės), tai nežymiai viršijo leidžiamą ribą (0,41 prom.), jai vairuojant neblaiviai nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, taip pat į tai, kad N. G. už kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta administracine tvarka, tačiau baudos yra sumokėtos ir jos nebegalioja, nėra duomenų, kad N. G. per dešimties metų vairavimo stažą būtų bausta administracine tvarka už itin šiurkščius KET pažeidimus, tai rodo, kad ji nėra piktybinė KET pažeidėja. N. G. dirba UAB „FL Technics“ vadybininke.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama N. G. prašė jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti jai švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – neatimti teisės vairuoti transporto priemones. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnio nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, kurios nuosekliai laikosi ir apygardų teismai, nagrinėdami administracinių teisės pažeidimų bylas apeliacine instancija, yra pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006). Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad N. G. dirba UAB „FL Technics“ vadybininke, tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti jai būtinas vairuotojo pažymėjimas. Byloje ginčo dėl N. G. neblaivumo fakto, neblaivumo laipsnio nėra. N. G. nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršija leistiną ribą, nuo kurios kyla atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, N. G. atžvilgiu administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti nukrypus nuo ATPK numatytų nuobaudų skyrimo taisyklių. Teismas sprendžia, kad tikslinga N. G. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nustatyti administracinės nuobaudos – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą trumpesnį, nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus terminas, o kitos nuobaudos - baudos - dydį nustatyti ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos maksimumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 126 straipsniu, 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

pripažinti N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 434 (keturių šimtų trisdešimt keturių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo protokolo ROIK numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 D. B. A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).

Vadovaujantis ATPK 330 str. 1 d., teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.