- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-05-14
- Bylos Nr.
- 1-227-404/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00083-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Gedeikis, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Eleonoros Kudriavcevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 78-1-00083-14 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje D. P., gimęs 1986 m. liepos 12 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Plungės r. sav., teistas: 1) 2012-07-23 pagal BK 300 str. 2 d. arešto bausme 30 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis nesunkiai sužalojo žmogų, t. y., 2014-02-02, apie 21⁰⁰ val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Plungės m., kaltinamasis D. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su A. J. metu, tyčia vieną kartą pastūmė A. J., ko pasėkoje pastarasis trenkėsi į lovos atkaltę, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam A. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – veido sumušimą su poodine kraujosruva kairio paakio srityje, nosies kaulų lūžimą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:
policininko Rolando Kuprio tarnybiniu pranešimu, kad 2014 m. vasario 2 d. į policiją kreipėsi A. J., kurio teigimu, prie Plungės bažnyčios jį sumušė keli nepažįstami asmenys, girdėjo vieną užpuolikų vadinant Piete ar Pietiūne. A. J. išvežtas į Plungės ligoninės priėmimo skyrių, kur jam konstatuotas nosie lūžimas, kairės akies hematoma ir nustatytas 4.00 ‰ girtumas (b. l. 5);
policininko Martyno Beržonsko tarnybiniu pranešimu, kad A. J. telefonu paaiškino, jog 2014-02-02, apie 21⁰⁰ val., jam būnant namuose pas M. V., adresu (duomenys neskelbtini), Plungės m., atėjo nepažįstamas vyriškis ir jį sumušė, jam buvo sulaužytas nosies kaulas, pageidauja, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 4);
nukentėjusiojo A. J. parodymais, kad 2014-02-02, tarp 20⁰⁰-21⁰⁰ val., atėjo pas pažįstamą M. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Plungės m., kur buvo šio sugyventinė S. bei jam nepažįstamas asmuo, kurie vartojo alkoholinius gėrimus. Jis prisijungė prie jų, prieš tai buvo gėręs degtinės. Vėliau jis susiruošė eiti namo, kai jis jau buvo išėjęs į lauką, pajuto, kaip kažkas iš nugaros pastūmė jį. Jis pargriuvo ir susiplėšė kelnes. Kas vyko toliau neprisimena, nes tikriausiai prarado sąmonę nuo smūgių į galvą, bet su kuo jam buvo suduota ir kiek kartų, nežino. Atsibudo greitosios medicinos pagalbos automobilyje, ligoninėje jam buvo nustatytas nosies lūžimas, kairės akies hematoma ir veido sumušimas. Mano, kad jį sumušė pas M. V. buvęs jam nepažįstamas asmuo, kadangi tas nepažįstamas asmuo 2014-02-04 jam skambino, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Skambinantysis prisistatė asmeniu, kuris jį sumušė, atsiprašinėjo, prašė atleisti, nerašyti pareiškimo, prisistatė Pietiūne. Jam skambinusį taip prisistačiusį asmenį M. V. vadino savo namuose buvusį tą jam nepažįstamą asmenį. Iš aplinkinių kalbų girdėjo, kad jis sumušė jį todėl, jog jis neva susiginčijo su Mariaus sugyventine ir tai jam nepatiko. Papildomai parodė, kad jis nemano galėjęs susilaužyti nosį krisdamas ir atsitrenkdamas į lovą, neva D. P. jį pastūmė. Nors tiksliai to pasakyti negali, nes buvo nemažai išgėręs ir ne viską prisimena. Taip pat nemano, jog kažkas galėjo jį pastumti ir jis griūdamas galėjo atsitrenkti į stalą. Mano, jog jį sumušė lauke (b.l. 6-7, 12-13);
specialisto išvadomis Nr. G 364/14(03) ir Nr. pG 805/14(03), kuriose konstatuoti A. J. padaryti sužalojimai: veido sumušimas su poodine kraujosruva kairio paakio srityje, nosies kaulų lūžimu. Sužalojimai galimai patirti paveikus veido sritį kietu buku daiktu. Nustatyta sužalojimų lokalizacija artima viena kitai (nosis su kairio paakio sritimi) leidžia teigti, kad šiuos sužalojimus A. J. galėjo įgauti ir vieno traumuojančio poveikio pasėkoje. Sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Papildomai konstatuota, jog veido sumušimą su poodine kraujosruva kairio paakio srityje, nosies kaulų lūžimu A. J. galėjo įgauti tiek paveikus veido sritį kietu buku daiktu, tiek ir griuvimo metu, atsitrenkiant į ribotą paviršių turintį daiktą (lovos atkaltę, stalo kraštą ir pan.) (b.1. 16, 20-21);
liudytojos S. V. parodymais, kad 2014 m. vasario pradžioje, tikslios datos pasakyti negali, laikotarpiu nuo 20⁰⁰ val. iki 21⁰⁰ val., į jos draugo M. V. namus (duomenys neskelbtini), Plungės m., atėjo neblaivus A. J.. Pas juos jau buvo D., pravarde Pietiūnė, pavardės nežino, ir S. A.. Atėjus A. J., M. V. susinervino ir išėjo iš namų. Ji liko su S. A., D., A. J. ir žiūrėjo televizorių, o vyrai vartojo alkoholinius gėrimus. Nežino, kas tarp jų nutiko, bet praėjus valandai laiko nuo A. J. atėjimo, išgirdo A. J. ir D. konfliktuojant. Liepė jiems nutilti, eiti lauk. A. J. jai pasakė, kad ji jam neaiškintų, pagriebė buvusią malką ir metė į ją, bet nepataikė. D. liepė nesikabinėti prie jos, priėjo prie A. J., atitraukė jį nuo jos ir pastūmė. A. J. griūdamas atsitrenkė į medinę lovos atkaltę. Matė, kad jis trenkėsi veidu, galėjo atsitrenkti nosimi, lūpomis. D. bandė A. J. padėti atsistoti, bet nelabai sekėsi, nes A. J. buvo labai girtas, jam pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Ji liepė A. J. eiti lauk, tačiau šis besikeldamas, greičiausiai dėl girtumo ir dėl patirto smūgio, trenkėsi kairės pusės skruostu į stalą. Galėjo į stalą trenktis ir veido sritimi, esančia netoli akies. Po antro atsitrenkimo S. A. išvedė A. J. į lauką ir grįžo atgal. A. J. niekas nemušė, jis susižeidė nuo smūgio į lovos atkaltę. D. sumušti A. J. negalėjo, nes jis išėjo vėliau už A. J., be to, D. nematė į kurią pusę nuėjo A. J. (b.l. 25-26);
liudytojo S. A. parodymais, iš esmės analogiškais liudytojos S. V. parodymams, kad išgertuvių metu M. V. namuose, nežino kas atsitiko, bet A. J. pradėjo konfliktuoti su S. V.. Dėl ko jie pykosi, jis nežino. Matė, kaip A. J. pasiėmė porą malkų ir metė į S. V., bet nepataikė. Į jų konfliktą nesikišo, o D., kurio pavardės nežino, tikriausiai nepatiko, kad A. J. taip elgiasi su S. V., todėl D. priėjo prie A. J. ir šį pastūmė. A. J., griūdamas, atsitrenkė į lovos kraštą, trenkėsi veidu, jam pradėjo bėgti kraujas. Kokie sužalojimai A. J. buvo padaryti, nežino. Tada jis priėjo prie jo, padėjo atsistoti, o A. J. tikriausiai dėl girtumo ir nuo smūgio pats antrą kartą griuvo, dar kartą veidu atsitrenkdamas į stalo kraštą. Kuria veido dalimi trenkėsi, jis nematė. Tada dar kartą padėjo jam atsistoti, liepė nekonfliktuoti su S. V. ir patarė eiti namo. Pats išvedė A. J. į lauką, palydėjo jį iki Vytauto gatvėje esančio Vilniaus banko ir pats grįžo atgal į M. V. namus. Kai jis grįžo, D. jau nebebuvo. A. J. niekas nemušė, jis susižeidė nuo smūgio į lovos atkaltę ir stalą (b.l. 27-28);
kaltinamojo D. P. parodymais, kuriuose jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kad tai galėjo būti vasario pradžioje, gali būti, kad įtarime nurodytu laikotarpiu, jis buvo pas M. V. jo namuose J. Biliūno gatvėje, Plungės m. Kartu dar buvo M. V. sugyventinė S., pavardės nežino, A. J. ir S., pavardės nežino. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, S. gėrė mažiau, o M. V. išėjo iš namų. Apie 21⁰⁰ val. tarp jo ir A. J. kilo žodinis konfliktas, jiedu pradėjo bartis, po to abu nusiramino ir toliau gėrė degtinę. Praėjus kuriam laikui, A. J. pradėjo kalbėti nesąmones, vartojo necenzūrinius žodžius. S. tai nepatiko, todėl pradėjo A. J. varyti iš namų, bet šis nėjo. Tada S. su A. J. pradėjo konfliktuoti. A. J. jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, pačiupo malką ir metė į S., bet nepataikė. Jis pradėjo sakyti, kad kodėl prieš moterį kelia ranką ir pastūmė A. J. Prieš pastumiant jis pakėlė A. J. nuo kėdės ir pastūmė iš nugaros. A. J. griūdamas trenkėsi veidu į lovos medinę atkaltę. Konkrečiai kuria veido dalimi trenkėsi, nematė. Matė, kad iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tačiau A. J. sąmonės praradęs nebuvo. S. liepė pakelti A. J., kad nesukruvintų patalynės, tada S. priėjo prie A. J., pakėlė jį ir išvedė į lauką. Jis liko namuose su S., ten prabuvo dar apie 30 minučių, po to išėjo į namus. S., išvedęs A. J. į lauką, tuoj pat grįžo. Kur nuėjo A. J., jis nežino. A. J. pastūmė tik norėdamas apginti S., daugiau jo nemušė, pastūmė tik vieną kartą. Su A. J. jau keletą kartų kalbėjo, jo atsiprašė, A. J. jam jokių pretenzijų neturi (b.l. 43-44).
Surinkti ir ištirti įrodymai įrodo kaltinamojo D. P. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., nes tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam A. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtina bausmė.
Prokurorė savo pareiškime prašo kaltinamajam D. P. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigoti per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas dėl bausmės sumažinimo ?.
Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo prokurorės siūlomą skirti bausmę sumažinti (b.l. 71).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinas girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu.
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės skyrimo ypatumais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. D. P. teisiamas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, nusikalto būdamas teistas, bausmę atlikęs, turėdamas neišnykusį teistumą, keturias galiojančias administracines nuobaudas, nedirbantis, psichiatrijos ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįrašytas, jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra.
Už padarytą nusikalstamą veiką, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, todėl, teismo manymu, bausmės tikslai, įvardyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., bei teisingumo principas gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., sumažintina ?.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme 1 (vienerius) metus, įpareigojant per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti ? ir D. P. nustatyti galutinę laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuonis) mėnesius. Įpareigoti nuteistąjį per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Išaiškinti D. P., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę Plungės rajono apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 353 str. nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.