Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-536-579/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-10
Bylos Nr.
1S-536-579/2019
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00874-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Evaldas Gražys, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
S. K.
Advokatai
Mindaugas Paukštė
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Byla Nr. 1S-536-579/2019
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00874-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Kubiliūtės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutarties, kuria patvirtintas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 10 d. priimtas nutarimas Nr. LK-56 taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. K. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi S. K. apeliacinis skundas atmestas. 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo nutartis. Paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi. Galutinė subendrinta bausmė S. K. paskirta 5 (penkeri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

3. Bausmės pradžia – 2018 m. balandžio 17 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 8 d.

Žemesnės instancijos teismas

4. Komisija 2019 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. LK-56 nutarė nuteistajam S. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistasis turi teigiamą požiūrį į priežiūrą, taip pat darbo atžvilgiu, turi šeimą, palaiko socialinius ryšius, pripažįsta kaltę dėl padarytų nusikaltimų, atpažįsta savo nusikalstamo elgesio priežastis, būdamas laisvėje, keitė darbo pobūdį, kad nenusikalstų, suvokia, jog savo tikslų reikia siekti teisėtais būdais, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtino, motyvuodamas tuo, kad S. K. bausmę atlieka lengvojoje nuteistųjų grupėje, aktyviai vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lankė pozityvaus užimtumo programas, pataisos namuose nedirba tik dėl darbo vietų stokos. Be to, nuteistasis pagal išgales vykdo pinigines prievoles atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir yra motyvuotas toliau tęsti žalos atlyginimą, todėl tikėtina sėkminga probacija.

6. Skunde aukštesnės instancijos teismui Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – nuteistajam S. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

6.1. Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, pakartotinio nusikalstamumo riziką, likusią neatliktą bausmės dalį ir savo sprendimą motyvavo išskirtinę reikšmę suteikdamas S. K. teigiamai apibūdinantiems duomenims. Nors nuteistasis deda pastangas, siekdamas pasitaisyti, tačiau šių pastangų nepakanka daryti išvadai, jog jam galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

6.2. Prokurorė pažymi, kad S. K. teistas dešimt kartų, pagrinde už turtinio pobūdžio (ir su tuo susijusias) nusikalstamas veikas, šiuo metu bausmę atlieka už trijų nusikaltimų, kurių vienas yra sunkus, padarymą. Ankstesni teistumai nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, o paskirtos bausmės nepasiekė savo tikslų. Be to, S. K. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir nors nustatytų sąlygų jis nepažeidė, tačiau vis tiek pakartotinai nusikalto.

6.3. Prokurorė skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis dėl paskutinių padarytų nusikaltimų kaltės nepripažino. S. K. yra svarbus statusas draugų tarpe, savo elgesio pasekmes jis suvokia labiau sau palankia linkme. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 46 balai pagal OASys metodiką, iš kurių 26 balai yra kintami, t. y. koreguotini. Pažymima, jog S. K. likusi neatliktos bausmės dalis – 2 metai 8 mėnesiai 1 diena, yra labai didelė. Įvertinus besikartojantį nuteistojo nusikalstamą elgesį, spręstina, jog atliktoji bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai. S. K. dar nėra padaręs reikiamų išvadų ir pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog yra pasitaisęs.

Atsiliepimas

7. Nuteistojo S. K. atstovas advokatas Mindaugas Paukštė atsiliepime į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundą prašo šį skundą atmesti. Skunde pritariama apylinkės teismo išvadoms, nurodoma, kad nuteistasis pasikeitė, ypatingai stengiasi, nuolat tobulėja.

8. Teismo posėdyje prokurorė prašė pateiktą skundą tenkinti.

9. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Kubiliūtės skundas tenkinamas.

10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

11. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos minimalios faktiškai atliktos laisvės atėmimo bausmės dalys, suteikiančios pagrindą spręsti dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, tačiau tai nereiškia, kad atlikus įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistojo elgesys vienareikšmiškai bus pasikeitęs tiek, kad jis galėtų tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas vertina visumą aplinkybių, siekdamas nustatyti, ar ateityje asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Bylos medžiaga patvirtina, kad šis teistumas S. K. yra dešimtas. Iš pradžių jis buvo baudžiamas piniginėmis baudomis, vėliau – terminuotu laisvės atėmimu, jo vykdymą atidedant tam tikram terminui, tačiau švelnus baudžiamumas nuteistojo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų sumanymų ir šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už nesunkių (BK 203 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis) ir sunkaus (BK 182 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai, nuosavybei bei finansų sistemai padarymą. Nuteistasis faktiškai atliko pusę paskirtosios bausmės ir šiuo laikotarpiu jo elgesys atitiko nuteistiesiems keliamus drausmės reikalavimus. S. K. nėra baustas drausmine tvarka, su pataisos įstaigos administracija nekonfliktuoja, diskriminacinių nuostatų nesilaiko, rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų nereiškia. Pateiktoje nuteistojo charakteristikoje nėra fiksuojamos ir alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo problemos, tačiau S. K. padaryti nusikaltimai nėra įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl šie aspektai nėra reikšmingi svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistojo nusikaltimai nėra smurtinio pobūdžio, todėl nėra tikslinga vertinti jo savitvardos, konfliktų sprendimų gebėjimus. Sukčiavimas, dokumentų suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, įsteigimas ar vadovavimas juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, yra laikomi „intelektiniais“ nusikaltimais, kurių padarymui reikalinga ne fizinė jėga, o protiniai gebėjimai. Todėl pavyzdingas elgesys šiuo atveju nelaikytinas esminiu kriterijumi lygtinio paleidimo taikymui, nes iššaukiančiai ar agresyviai S. K. nesielgė ir būdamas laisvėje, tačiau tai nesutrukdė jam padaryti baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų.

13. Kadangi, jau minėta, nuteistojo padaryti nusikaltimai yra finansinio pobūdžio, todėl teisėjų kolegija vertina tas aplinkybes, kurios susijusios su S. K. darbine motyvacija, legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimu, jo požiūriu į padarytas nusikalstamas veikas bei šiomis veikomis sukeltus padarinius. Pažymėtina ir tai, kad vien deklaratyvūs teiginiai apie dedamas pastangas reintegruotis į visuomenę, be realių veiksmų atlikimo, nėra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis dėl paskutinių nusikaltimų, dėl kurių šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo teisme kaltės nepripažino, ar šiuo metu S. K. nuostatos kaltės atžvilgiu yra pasikeitusios, pateiktoje medžiagoje duomenų nėra, tačiau pažymėta, jog nuteistasis savo elgesio pasekmes suvokia labiau sau, jis yra linkęs pasitikėti savo protu ir patyrimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. K. nuoširdžios atgailos dėl įvykdytų nusikaltimų nerodo, t. y. jis jaučiasi nepagrįstai valstybės persekiojamas ir baudžiamas. Tai, kad nuteistasis nesistengia minimizuoti nusikalstamais veiksmais sukeltų pasekmių, patvirtina ir vangus priteisto civilinio ieškinio dengimas.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pataisos namuose S. K. nedirba. Darbas dėl laisvų darbo vietų stygiaus nuteistajam siūlytas nebuvo, tačiau nuteistasis iniciatyvos dirbti bet kokį darbą taip pat nerodo. Ši aplinkybė liudija, kad S. K. darbo pobūdžiui yra išrankus. Nors iki suėmimo nuteistasis dirbo ir gaudavo stabilias pajamas, tačiau jų turimiems poreikiams patenkinti akivaizdžiai neužteko, nes visos padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su siekiu gauti didelės materialinės naudos. Teisėjų kolegija pritaria prokurorės skundo motyvams, kad ankstesni teistumai teigiamos įtakos S. K. elgesiui neturėjo, priešingai, švelnus baudžiamumas jį skatino vėl nusikalsti. Dabartiniams teisės pažeidimams yra būdingas nusikalstamas modelis, kas rodo, jog nuteistasis veikia iš esmės pagal tas pačias nusikalstamas schemas. Pirmąjį kartą S. K. teistas 2003 m. ir nuo šio karto jis sistemingai susiduria su teisėsaugos institucijomis, vadinasi, jo priešingas teisei elgesys trunka apie penkiolika metų, t. y. ilgą laiko tarpą, per kurį susiformavusias netinkamas nuostatas pakeisti yra labai sudėtinga. Be to, teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad S. K. padaryti nusikaltimai yra įvykdyti veikiant su bendrininkais (paskutinį kartą veikiant organizuotoje grupėje), ar dalyvauti nusikalstamoje veikloje, sprendžia pats nuteistasis, vadinasi, jis niekieno neverčiamas renkasi su baudžiamuoju įstatymu prasilenkiančių veikų vykdymą. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad S. K. svarbus statusas draugų tarpe, ar nuteistasis yra pasiryžęs nutraukti ryšius su nusikalsti linkusiais asmenimis (ar deda tam pastangas), pateiktoje medžiagoje duomenų nėra. Tačiau susirūpinimas dėl savo statuso rodo, jog nusikalsti skatinančioje situacijoje nuteistasis gali pirmenybę suteikti ne teisės aktų laikymuisi, bet savo turimiems nusikalstamiems įpročiams, statuso išlaikymui.

15. Šiuo metu nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 46 balai pagal OASys metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai rizikos balai ir 26 – dinaminiai, t. y. kintantys. Vadinasi, daugiau nei pusę nustatytos rizikos balų S. K. dar gali koreguoti nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas socialinės reabilitacijos programose. Atkreiptinas dėmesys, kad prokurorės skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje (nuteistojo asmens byloje) nėra duomenų apie tai, kokia pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika S. K. buvo nustatyta pirminio vertinimo metu, todėl teisėjų kolegija negali daryti objektyvios išvados apie tai, ar nuteistojo rizika nusikalsti yra linkusi mažėti ar didėti, ar pažanga tokią riziką mažinti yra nuosekli ir pakankama. Bet kokiu atveju nustatyta vidutinė rizika rodo, jog nuteistojo elgesys nėra kuo nors išskirtinis. Nors šiuo metu S. K. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tačiau į šią grupę jis perkeltas tik nuo 2019 m. gegužės 7 d., vadinasi, švelnesnėmis sąlygomis bausmę atlieka vos kelis mėnesius. Kadangi bausmių vykdymo sistema Lietuvos Respublikoje vadovaujasi progresyvaus bausmės atlikimo principu, todėl kalbėti apie lygtinio paleidimo tikslingumą, kai nuteistasis dar neįrodė, jog gali tęsti bausmės atlikimą lengvosios nuteistųjų grupės sąlygomis, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad probacija gali būti taikoma tik atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pervertino aplinkybes, jog S. K. vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lanko pozityvaus užimtumo programas, palaiko socialiai reikšmingus ryšius su šeimos nariais ir grįžęs iš pataisos įstaigos planuoja gyventi šeimoje. Nuteistasis dirbo bei gyveno šeimoje ir iki nuteisimo, tačiau tai jo nesulaikė nuo siekio greitai ir lengvai pasipelnyti, vykdant finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

17. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę, S. K. turi būti taikomos jam tęsiant bausmės atlikimą pataisos įstaigoje. Nei pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, nei gerų socialinių santykių su šeimos nariais palaikymas ar darbinės motyvacijos puoselėjimas šios išvados nepaneigia. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis nėra teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina prokurorės skunde bei šioje nutartyje išdėstytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Kubiliūtės skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 10 d. priimtą nutarimą Nr. LK-56 taikyti nuteistajam S. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Evaldas GražysDarius KantaravičiusAušra Vingilė