Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-516-818/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-22
Bylos Nr.
1-516-818/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
K. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-516-818/2016
Teisminio proceso (Nr. 1-01-60302-2015-2)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.19.3.; 2.1.10.1.; 2.3.4.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamajai K. C.,kaltinamosios gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei,asmeniui, pateikusiam prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn pagal laidavimą, L. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini) turgavietėje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji K. C. davė kyšį valstybės tarnautojui: ji, 2015-10-31, apie 12.05 val., Gariūnų g. 68, Vilniuje, Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės tarnybiniame automobilyje tiesiogiai, padėjo už priekinės sėdynės diržo 150 euro dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui M. K., siekdama neteisėto šio valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad ji nebūtų patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad ji 2015-10-31, apie 11.07 val., Gariūnų g. 68, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje ant pastato stogo, vairavo automobilį RENAULT, v/n/ž (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (2.27%), nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į du stovinčius automobilius ir eismo įvykio vietoje nepasiliko, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės.

Šiais savo veiksmais kaltinamoji K. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji K. C. teismo posėdžio metu parodė, jog viskas vyko gal iš panikos, viskas įvyko spontaniškai. Savo kaltę pripažįsta visiškai, buvo toks įvykis. Budintysis K. C. pasakė, kad ji apdraskė mašiną ir iškviesta policija. Ji policijos sulaukė, jie patikrino girtumą ir sugrįžo į viršų, kur įvyko įvykis, nes mašina buvo viršutinėje dalyje. K. C. pasikrapštė tašėje ir padėjo tuos pinigus tarp sėdynių. Mašinoje tamsu buvo. K. C. buvo neįprasta, kad atsisėdo girta. Ji negali pasakyti, kodėl atsisėdo girta. Žino, koks girtumo lygis buvo nustatytas. Sustabdė prie Gariūnų. Pareigūnai pasakė, kad ji persėstų patikrinimui, klausinėjo paprastų klausimų, rinko anketinius duomenis dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Matyt, tuo momentu K. C. taip galva išnešė. Nei norų, nei siekių nebuvo, panikos ir baimė buvo. Gal K. C. galvojo, kad čia geriau jai bus. Ten parašyta, koks pinigų kiekis buvo. Padavė už nieką, nieko nepasakyta. Ji tik pamena, kad padėjo, o tas kitas buvo gan toli. Pokalbio tarp pareigūno ir K. C. neįvyko. Kai atėjo tas kitas, jis pasakė iš kur. K. C. nesiūlė, nei vieno žodžio nebuvo pasakyta, tik paskui pasakė, iš kur tie pinigai. Ji viską atsimena gerai. Gal kažkokios dalies per tą laiką neatsimena, negali pasakyti, kad ji kažką tokio sakytų, kad jos nebaustų, ar apleistų. Pareigūnas tuo momentu sėdėjo nugara į K. C. ir rašė. Ji net jo veido nematė. Teismui pagarsinus kaltinamojo akto 2 b.l., 2 pastraipą, K. C. parodė, kad jeigu parašyta, kad girdisi, jeigu iš šitos mašinos, tai gal. Ji tikrai nesigilino į tuos dalykus, jeigu įrašė, tai matyt taip buvo. Buvo dvi sėdynės ir vienas pareigūnas ateidavo, o kitas rašė. Tarp sėdynių buvo tamsoka ir K. C. pasiekti negalėjo. Padėjo pinigus kažkur tarp sėdynių. Tie pinigai buvo K. C.. Ji turėjo apie 500 eurų. Ji žinojo, kad tie pinigai buvo kitam tikslui ir buvo tamsu, žinojo, kad ta suma buvo kitoje rankinės kišenėje padėta. K. C. greičiausiai norėjo, kad sumažintų tą laipsnį. Žino, ką reiškia „kyšis“. Ji negalvojo, ar norėjo, ar nenorėjo, tai buvo spontaniškai padaryta. Jeigu duoda pinigus, tai bet kokie pinigai yra „kyšis“. K. C. paliko juos ten, nes galvojo, kad gal nenubaus. Tie pinigai buvo skirti tam, kas suras, iš tų dviejų policininkų. K. C. nežino, ar jis matė, ar nematė, pamatė tik vėliau. Girtumas turėjo įtaką veiksmams. Jeigu būtų buvusi blaivi, tai greičiausiai nebūtų davusi. K. C. blogai vertina savo elgesį vertina, gailisi. Palaiko savo prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo visiškai įrodo ir kiti byloje esantys bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Policijos pareigūno M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-10-31 Vilniuje, tarnybiniame automobilyje pradėjus pildyti dokumentus K. C., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, akivaizdžiai stengėsi išvengti atsakomybės, siūlė susitarti, o po to, kai buvo įspėta, jog kyšio siūlymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, iš rankinės išsitraukė ir už diržo M. K. užkišo dvi kupiūras: vieną 100 euro kupiūrą ir vieną 50 euro kupiūrą. Pastarąsias policijos pareigūnas pridėjo prie savojo tarnybinio pranešimo (b. 1. 1).

Liudytojo apklausos protokole nurodyta, jog M. K. nurodytas aplinkybes patvirtino 2015-11-04 apklausiamas kaip liudytojas (b. 1. 6).

Apžiūros protokole nurodyta, jog K. C. kaip kyšis pareigūnui M. K. duotos dvi euro kupiūros apžiūrėtos 2015-11-02 ir perduotos saugoti (b. 1. 8-9, 11, 12, 13).

Apžiūros protokole nurodyta, jog procesine tvarka 2015-11-04 įforminta vaizdo įrašo peržiūra ir garso įrašo perklausa. Girdėti, kaip moteris prašo nerašyti nieko, pareigūnas atsako, kad tokia yra tvarka ir nerašyti negali. Vėliau moteris paprašo pareigūno pabandyti, o pareigūnas atsako, kad negali ir pasako, kad automobilyje yra filmuojama ir įrašomas garso įrašas (b. 1. 10).

Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole nurodyta, jog 2015-10-31 pas K. C., be kitų daiktų, buvo rasta ir laikinam saugojimui paimta 605 euro ir 16 JAV dolerių (b. 1. 23).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2015-10-31 12:04:34 K. C. nustatytas 2.24 promilių girtumas (b. 1. 28).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamosios K. C. kaltė dėl kyšio davimo valstybės tarnautojui yra įrodyta. K. C. 2015-10-31, apie 12.05 val., Gariūnų g. 68, Vilniuje, Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės tarnybiniame automobilyje tiesiogiai, padėjo už priekinės sėdynės diržo 150 euro dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui M. K., siekdama neteisėto šio valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad ji nebūtų patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad ji 2015-10-31, apie 11.07 val., Gariūnų g. 68, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje ant pastato stogo, vairavo automobilį RENAULT, v/n/ž (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (2.27%), nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į du stovinčius automobilius ir eismo įvykio vietoje nepasiliko, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Teismas konstatuoja, kad kaltinamosios K. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Surinktoje bylos medžiagoje yra pakankamai vienas kitą papildančių duomenų, pagrindžiančių kaltinamosios K. C. kaltę dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamosios K. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl K. C. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismo posėdžio metu gautas L. D. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant kaltinamąją K. C. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąją K. C. jos atsakomybei. Prašyme nurodyta, jog L. D. kaip K. C. sesuo sutinka už ją laiduoti ir gali daryti jai teigiamą įtaką, yra jai autoritetas.

BK 40 straipsnyje numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ir iš bylos medžiagoje esančių duomenų nustatyta, jog galima laiduotoja L. D. dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) nuo 2000 metų. Ji turi aukštąjį ekonomikos išsilavinimą ir dirba pagal verslo liudijimą. Darbe ji charakterizuojama kaip kruopšti, pareiginga ir atsakinga darbuotoja. Ji yra neteista, nebausta administracine tvarka. Labai gailisi dėl savo sesers dvynės poelgio ir užtikrina, kad K. C. daugiau nedarys teisės pažeidimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog L. D. yra verta teismo pasitikėjimo ir turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, tam, kad kaltinamoji K. C. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje nustatyta, kad K. C. anksčiau neteista (b. l. 30), nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jos nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis, 40 straipsnio 1 dalis). K. C. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre duomenų apie tai, kad gydėsi stacionare nėra, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra.

BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-84/2010). Teisiamojo posėdžio metu paklausus, ar kaltinamoji K. C. prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, kaltinamoji pareiškė, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ji pripažįsta visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuoseklius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Tokia išvada darytina ir iš kaltinamosios elgesio teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamoji paaiškino, kad ji gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, suvokė padarinius.

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Dėl to yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įvardyta sąlyga.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, mano, jog yra tikslinga kaltinamajai K. C. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti ją pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės neskiriant užstato.

2015-11-01 kaltinamajai K. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 150 eurų (100 eurų kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 50 eurų kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomi Vilniaus apskrities VPK (b. 1. 11, 12, 13)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 235, 297, 298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bylą nutraukiant.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Užstato neskirti.

Laiduotoju paskirti L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti K. C., kad jei laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. D., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

K. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

150 eurų (100 eurų kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 50 eurų kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomus Vilniaus apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius