Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-09-01 · Civilinė byla Nr. 2-1807/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-01
Bylos Nr.
2-1807/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Vytas Milius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Infigo“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1807/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1 (S).
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Infigo“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Infigo“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas civilinėje byloje Nr. 2-2374-273/2011.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Infigo“ kreipėsi į teismą netiesioginiu ieškiniu atsakovams „Swedbank“, AB, UAB „Visoda“, UAB „Vaučerių bankas“, trečiajam asmeniui BUAB „Autolagūna“ dėl kreditavimo sutarties, sutartinės hipotekos bei įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui „Swedbank“, AB imtis veiksmų, susijusių su bet kokių teisių ar pareigų, kylančių iš: a) 2003 m. birželio 19 d. UAB „Visoda“ ir „Swedbank“, AB sudaryto hipotekos sandorio, įforminto sutartinės hipotekos lakštu ir/arba b) 2003 m. birželio 20 d. UAB „Visoda“, UAB „Autolagūna“ ir „Swedbank“, AB sudaryto hipotekos sandorio, įforminto sutartinės hipotekos lakštu, ir/arba c) 2008 m. kovo 20 d. UAB „Visoda“, UAB „Autolagūna“ ir „Swedbank“, AB sudaryto hipotekos sandorio, įforminto sutartinės hipotekos lakštu, ir/arba d) 2008 m. kovo 20 d. UAB „Visoda“, T. A., D. A. ir „Swedbank“, AB sudaryto hipotekos sandorio, įforminto sutartinės hipotekos lakštu, ir/arba e) 2008 m. spalio 27 d. UAB „Visoda“, UAB „Autolagūna“, T. A., D. A., I. S. ir „Swedbank“, AB sudaryto hipotekos sandorio, įforminto sutartinės hipotekos lakštu, ir/arba f) 2009 m. birželio 11 d. UAB „Visoda“, „Swedbank“, AB, UAB „Vaučerių bankas“ bei UAB „Autolagūna“ sudaryto hipotekos sandorio, įforminto sutartinės hipotekos lakštu, ir/arba g) 2009 m. birželio 11 d. UAB „Visoda“, “Swedbank“, AB, UAB „Vaučerių bankas“ bei UAB „Autolagūna“ sudaryto įkeitimo sandorio, įforminto sutartinio įkeitimo lakštu, įgyvendinimu ir/arba vykdymu (įskaitant, bet neapsiribojant veiksmais, susijusiais su UAB „Autolagūna“ ir/ar UAB „Visoda“ skolos išieškojimu iš įkeisto turto). Taip pat uždrausti atsakovui „Swedbank“, AB vykdyti 2003 m. birželio 9 d. tarp „Swedbank“, AB (AB banko Hansabankas) bei UAB „Visoda“ sudarytą Kredito sutartį Nr. 03-017023-IN (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) bei imtis veiksmų, susijusių su bet kokių teisių ar pareigų, kylančių iš 2003 m. birželio 9 d. Kredito sutarties Nr. 03-017023-IN (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) įgyvendinimu ir/arba vykdymu (įskaitant, bet neapsiribojant reikalavimą grąžinti kreditą, palūkanų ir/ar delspinigių skaičiavimą). Ieškovas nurodė esantis atsakovo BUAB „Visoda“, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorius, todėl turintis teisę ginčyti neteisėtus skolininko sandorius. Nurodė, kad pripažinus Kreditavimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento, būtų konstatuota, jog atsakovui „Swedbank“, AB Kredito sutarties pagrindu mokėtos/mokamos palūkanos, delspinigiai ar kiti mokesčiai buvo mokėti/mokami be pagrindo, taigi, kiltų būtinybės išieškoti atitinkamas sumas iš atsakovo klausimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pareiškus atitinkamo pobūdžio reikalavimus yra būtinas, nes tuo atveju, jei byloje būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, o atsakovas „Swedbank“, AB savo reikalavimus, kylančius iš kredito sutarčių, kuriose įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo sudaryti atitinkami lakštai, būtų ypatingosios teisenos tvarka (CPK V dalies XXXVI skyrius) patenkinęs iš įkeisto UAB „Visoda“ turto, tektų spręsti restitucijos natūra taikymo klausimą. Tokiu atveju neabejotinai kiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, kadangi pardavus turtą iš varžytynių ieškovo turtą, būtų ypatingai apsunkintas arba iš viso nebeįmanomas restitucijos taikymas natūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Nustatė, jog atsakovui UAB „Visoda“ 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Teismas, remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu nurodė, jog įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įmonei draudžiama vykdyti finansines prievoles, draudžiama išieškoti skolas iš šios įmonės tiek teismo, tiek ne ginčo tvarka. Nurodė, jog Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte ir 26 straipsnyje įtvirtina, kad turtiniai reikalavimai įmonės atžvilgiu reiškiami bankroto byloje teikiant prašymus dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Patvirtintų kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka nustatyta Įmonių bankroto įstatymo 33-35 straipsniuose. Teismas vertino kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad jeigu byloje būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, o atsakovas „Swedbank“, AB savo reikalavimus, kylančius iš kredito sutarčių, kuriose įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo sudaryti atitinkami lakštai, būtų ypatingosios teisenos tvarka patenkinęs iš įkeisto UAB „Visoda“ turto, tektų spręsti restitucijos natūra taikymo klausimą. Nurodė, jog bankroto procese kreditorių reikalavimų tenkinimas pradedamas tik po įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama, procesas yra kontroliuojamas teismo, vykdomas griežtai Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo taikyti papildomus suvaržymus bankrutuojančios bendrovės turto atžvilgiu, o kartu ir draudimus tokios bendrovės kreditoriams inicijuoti teisinius veiksmus, susijusius su turtinių reikalavimų patenkinimu kitokia, nei nustatyta Įmonių bankroto įstatymo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas vertino kaip perteklinį ir neužtikrinantį jokio teisėto ieškovo intereso.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Infigo“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas ieškiniu reikalauja pripažinti negaliojančiais hipotekos/įkeitimo lakštus. Kuriais įkeistas BUAB „Visoda“ kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių (neuždraudus „Swedbank“, AB imtis veiksmų, susijusių su bet kokių teisių ar pareigų, kylančių iš ginčijamų lakštų, įgyvendinimu), banko naudai įkeistas BUAB „Visoda“ turtas bankroto proceso eigoje gali būti perduotas kreditoriui arba pardavus atitinkamą turtą, iš gautų lėšų su hipotekos kreditoriumi (atsakovu „Swedbank“, AB) gali būti atsiskaityta pirmiausia. Tuo tarpu patenkinus ieškovo reikalavimus, būtų konstatuota, jog atitinkamas turtas perduotas, arba su juo pirmiausiai atsiskaityta nepagrįstai pardavus įkeistą turtą. Todėl būtų pagrindas spręsti bankui nepagrįstai išmokėtų lėšų ir/ar perduoto turto grąžinimo klausimą, kas neabejotinai apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Tuo atveju, jei BUAB „Visoda“ turtas bankroto proceso eigoje būtų parduotas iš varžytynių, restitucijos taikymas natūra taptų visiškai neįmanomas.

2. Pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, dėl ko buvo atmestas ieškovo prašymas uždrausti atsakovui „Swedbank“, AB vykdyti ginčijamą Kredito sutartį. Pripažinus Kredito sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, būtų konstatuota, jog atsakovui Swedbank, AB kredito sutarties pagrindu mokėtos ar mokamos palūkanos, delspinigiai ar kiti mokesčiai, buvo mokėti ar mokami be pagrindo, ir kiltų būtinybė išsiieškoti visas sumas iš atsakovo.

3. Pareiškus teisme reikalavimą dėl kredito sutarties ir/ar įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, privalu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tą patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Buvo nedviprasmiškai nurodyta, jog ieškovui ginčijant tarp jo ir atsakovo sudarytą sandorį tol, kol šalys nėra įvykdžiusios iš ginčijamo sandorio kylančių prievolių, teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju gali būti užtikrintas atsakovui nustatytu draudimu vykdyti ginčijamą sandorį, o būtent – vykdyti ginčijamo sandorio pagrindu atsirandančias prievoles ir reikalauti šių prievolių įvykdymo iš kitos ginčijamo sandorio šalies.

Atsiliepimas

Atsakovas “Swedbank”, AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, jog UAB “Infigo” piktnaudžiauja procesine teise, kadangi jau buvo pareiškęs tapatų ieškinį, kurį teismas paliko nenagrinėtu, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestas. Apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra proporcingos pareikšto CK 6.88 straipsnio pagrindo ieškinio siekiamiems tikslams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

BUAB „Autolagūna“ ir BUAB „Visoda“ bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašo spręsti ieškovo atskirąjį skundą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos seka, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Infigo“, bankrutavusios UAB „Visoda“ antros eilės kreditorius, netiesioginiu ieškiniu prašė pripažinti BUAB „Visoda“ ir Swedbank, AB, 2003-06-09 kredito sutartį Nr. 03-017023-IN, sutartinę hipoteką, sudarytą 2003-06-19 sutartinės hipotekos lakštu 03120030003400, sutartinę hipoteką, sudarytą 2003-06-20 sutartinės hipotekos lakštu 03120080013398, sutartinę hipoteką, sudarytą 2008-03-20 sutartinės hipotekos lakštu 03120080003853, sutartinę hipoteką, sudarytą 2008-03-20 sutartinės hipotekos lakštu 03120080003811, sutartinę hipoteką, sudarytą 2008-10-27 sutartinės hipotekos lakštu 03120080013398, sutartinę hipoteką, sudarytą 2009-06-11 sutartinės hipotekos lakštu 0322009004666 ir sutartinį įkeitimą, sudarytą 2009-06-11 įkeitimo lakštu 03220090004662 negaliojančiais. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui „Swedbank“, AB vykdyti sudarytas sutartis ir imtis veiksmų, susijusių su bet kokių teisių ar pareigų, kylančių iš šių sutarčių įgyvendinimo.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi atsakovui BUAB „Visoda“ iškėlė bankroto bylą. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi. CPK 560 straipsnis 3 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto (restruktūrizavimo) procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto (Įmonių restruktūrizavimo) įstatymų numatyta tvarka. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad bendrovei priklausančio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovei UAB „Visoda“ yra iškelta bankroto byla, išieškojimas iš bendrovei priklausančio turto, taip pat ir hipoteka ir įkeitimu įkeisto turto, turi būti vykdomas Įmonių bankroto įstatyme numatyta tvarka. Visi bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai, tame tarpe hipoteka ir (ar) įkeitimu užtikrinti reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo 34, 35 ir 36 straipsniuose numatyta tvarka. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų (patvirtintų LR Vyriausybės 1997-10-01 Nutarimu Nr. 1074 „Dėl bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų patvirtinimo“) 3 punktas numato, kad varžytynes organizuoja ir vykdo bankrutuojančios įmonės ar banko administratorius arba bankrutavusios įmonės likvidavimo komisijos pirmininkas ar banko likvidatorius. Nuostatų 9 punktas numato, kad pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Atsižvelgiant į šį įstatyminį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovas „Swedbank“, AB neturi galimybės vykdyti ginčijamos kreditavimo sutarties ir imtis veiksmų, susijusių su bet kokių teisių ar pareigų, kylančių iš šios kreditavimo sutarties, hipotekos bei įkeitimo sandorių, įgyvendinimu, todėl nėra teisinio pagrindo uždrausti „Swedbank“, AB vykdyti tokius veiksmus, kurių jis vykdyti pagal teisinį reglamentavimą neturi teisės ir negali.

Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas iš esmės siekia, jog būtų nuginčyta kreditavimo sutartis Nr. 03-017023-IN, įkeitimo bei hipotekos sandoriai, ir tokiu būdu visų BUAB „Visoda“ kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti iš hipoteka ir įkeitimo lakštais įkeisto bankrutavusios UAB „Visoda“ įmonės turto. Tačiau šiuo atveju stabdyti visą bankroto procesą (uždrausti realizuoti bankrutuojančios įmonės turtą) atsižvelgiant tik į vieno kreditoriaus reikalavimą, nėra teisinio pagrindo, nes spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos, teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo, turi teisę kreditorių susirinkimas, kurio nuomonė šioje byloje nėra pateikta. Be to, būtent tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kaip draudimo realizuoti bankrutuojančios įmonės turtą, ieškovas taikyti neprašė, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo nutarties.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėKazys KailiūnasVytas Milius