- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-21
- Bylos Nr.
- 2-271-198/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00373-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- VšĮ Biržų ligoninei, VšĮ Rokiškio psichiatrinei ligoninei, VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikai, Panevėžio teritorinei ligonių kasai
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Jonaitienė susipažinusi su V. V. ieškiniu atsakovams VšĮ Biržų ligoninei, VšĮ Rokiškio psichiatrinei ligoninei, VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikai, Panevėžio teritorinei ligonių kasai dėl neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. ieškiniu atsakovams VšĮ Biržų ligoninei, VšĮ Rokiškio psichiatrinei ligoninei, VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikai, Panevėžio teritorinei ligonių kasai dėl neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo prašo:
atnaujinti jai, ieškovei V. V. įstatymu nustatytą ieškininės senaties terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo;priteisti jai, ieškovei V. V. iš atsakovų VšĮ Biržų ligoninės ir VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės solidariai 700 Lt turtinės žalos atlyginimą už prarastus ligoninėje auksinius auskarus ir auksinę grandinėlę;priteisti jai, ieškovei V. V., iš atsakovų VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos solidariai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Panevėžio apygardos teismas 2014m. lapkričio 19 d. nutartimi nustatė V. V. 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus nutarties motyvuojamoje dalyje, t. y. nurodyti konkrečiai kokius ir kada ieškovės atžvilgiu padarytus medicinos darbuotojų veiksmus ji vertina kaip neteisėtus. Nurodyti medicinos darbuotojus (pavardes, vardus), medicinos įstaigą, kurioje dirba medicinos darbuotojai, kurių veiksmus ieškovė jos atžvilgiu vertina kaip neteisėtus. Neteisėtiems medicinos darbuotojų veiksmams pagrįsti nurodyti ir pateikti įrodymus. Nurodyti priežastis, dėl kurių ieškovė V. V. daugiau nei 10 metų neturėjo galimybės kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl medicinos darbuotojų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio trūkumų šalinimui V. V. pasiūlyta pasinaudoti advokato pagalba.
Šalies argumentai
V. V. ieškinio trūkumų nepašalino. Pareiškime dėl trūkumų pašalinimo nurodė, kad 2000 m. sausio mėnesį kreipėsi į Biržų VšĮ savivaldybės poliklinikos gydytoją psichiatrę Jurgelėnaitę, šeimos gydytoją K. K., į vyr gydytoją J. J., negavo siuntimo bei konsultacijos. V. V. nenurodė kokio siuntimo, pas kokius gydytojus, į kokią medicinos įstaigą negavo, kodėl šie gydytojai privalėjo jai duoti siuntimą, net nenurodė, ar minėtų gydytojų veiksmus ji laiko neteisėtais. Nurodo, kad 2005 – 2006 m. pakartotinai buvo nukreipta konsultacijai į VšĮ Panevėžio konsultacijų polikliniką, bet atsakymo negavo, kreipėsi į VšĮ Biržų savivaldybės poliklinikos vyr.gydytoją J. J., į vyr.gydytojo pavaduotoją A. R., tačiau atsakymo nesulaukė, nebuvo priimtas joks sprendimas. Šie pareiškėjos V. V. teiginiai yra abstraktūs, neinformatyvūs. Neaišku su kokiais prašymais buvo kreiptąsi į pareiškėjos nurodytus gydytojus, kaip šių gydytojų veiksmai įtakojo pareiškėjos sveikatą, kodėl gydytojų veiksmai yra neteisėti ir kaip tai susiję su pareiškėjai padaryta žala. Pareiškėja nurodo, kad 2010 m. spalio mėnesį atlikus kompiuterinę tomografiją jai buvo nustatyti stuburo pakitimai, nuo 2010 metų buvo ruošiami dokumentai dėl profesinės ligos nustatymo, 2013-09-27 buvo priimtas sprendimas dėl profesinio susirgimo. Nurodo, kad medicininiai dokumentai buvo tvarkomi iki 2013 m. gruodžio mėnesio, vienkartinę išmoką dėl profesinės ligos gavo 2014-02-24. Iš šių pareiškėjos nurodytų faktų bei prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad V. V. turi sveikatos problemų, tačiau reikšdama ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėja turėjo nurodyti, kokias sveikatos priežiūros paslaugas jai teikiant ar neteikiant buvo padaryta žala jos sveikatai, kokių gydytojų ir kokiais veiksmais jai buvo padaryta neturtinė žala, kokius gydytojų veiksmus ji laiko neteisėtais ir priežastiniu ryšiu susijusiais su jai atsiradusia žala sveikatai. Neteisėtiems medicinos darbuotojų veiksmams pagrįsti ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų. Pareiškėja, prašydama priteisti turtinę 700 Lt žalą už paslaptingomis aplinkybėmis dingusius auksinius auskarus ir auksinę grandinėlę, nenurodo ir nepateikia įrodymų, kad minėtus auksinius papuošalus ji turėjo, kai 1999-12-31 buvo VšĮ Biržų ligoninės greitosios pagalbos priėmimo skyriuje ir vėliau – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. V. V. prašydama atnaujinti jai įstatymu nustatytą ieškininės senaties terminą nenurodo kokios, jos nuomone, priežastys galėtų būti pripažintos svarbiomis, dėl kurių ji daugiau nei 10 metų ( nuo 1999 metų ) negalėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio surašymui pareiškėjai buvo pasiūlyta pasinaudoti kvalifikuoto teisininko – advokato pagalba. Pažymėtina, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2014-09-30 priėmė sprendimą Nr.56-68, kuriuo, įvertinusi visą gautą informaciją dėl V. V. pareiškimo, nusprendė pareiškėjos V. V. pareiškimo iš esmės nenagrinėti. Šio sprendimo pareiškėja neskundė.
Teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje. Ši teisė yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik teisės, bet ir pareigos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje yra nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nustatytos tvarkos. Vadovaujantis LR CPK 115 ir 138 straipsniais pareiškėjai V. V. buvo sudaryta galimybė ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti ieškinio pašalinus jo trūkumus. Pareiškėja ieškinio trūkumų nepašalino. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek siekiant sudaryti galimybę atsakovams tinkamai atsikirsti pateikiant atsiliepimus į ieškinį, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad pareiškėjos V. V. ieškinys nėra aiškiai suformuluotas, nėra atskleistas ieškinio faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis grindžiami atsakovams keliami reikalavimai, todėl teismas pagal tokį ieškinį negalėtų tinkamai apginti ieškovės teisių, jei jos ir būtų pažeistos. Be to, atsakovai tokiu atveju taip pat neturėtų galimybės tinkamai suformuluoti savo pozicijos ir atsikirtimų į ieškinį. Ieškinys laikytinas nepaduotu dėl faktinio ieškinio pagrindo neatskleidimo, aplinkybių, kuriais grindžiami reikalavimai neįvardijimo, nors pašalinti ieškinio trūkumus ieškovė turėjo pakankamai laiko. Be to, neatskleidus faktinio ieškinio pagrindo, negalima nustatyti, ar atsakovais nurodyti asmenys galėtų atsakyti pagal pareiškėjos V. V. reiškiamą ieškinį. Nors ieškovės teisė yra pasirinkti atsakovus ir teismo pasiūlymu, ieškovės gali juos keisti (CPK 45 str.), tačiau faktinio pagrindo neatskleidimas ieškinio priėmimo stadijoje užvilkintų bylos nagrinėjimą. Ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, keliami turinio ir formos reikalavimai, kurie imperatyviai įtvirtinti CPK 135 straipsnyje ir yra privalomi kiekvienam asmeniui, paduodančiam ieškinį. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą dėl to, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi
nutaria:
V. V. ieškinį atsakovams VšĮ Biržų ligoninei, VšĮ Rokiškio psichiatrinei ligoninei, VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikai, Panevėžio teritorinei ligonių kasai dėl neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikyti nepaduodu ir grąžinti pareiškėjai V. V..
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.