Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui – Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui G. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbančio pagal verslo liudijimą, (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 10-ANK_N-1560-2022,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis tyrėjas 2022 m. sausio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANK_N-1560-2022 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nubaudė pareiškėją G. K. (toliau – ir Pareiškėjas) galutine administracine nuobauda – 500 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 2 dalį, 484 straipsnio 1 dalį, 526 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2022 m. sausio 3 d. apie 11.34 val., būdamas viešoje vietoje, parduotuvėje (duomenys neskelbtini), girtas (nustatytas 3,21 prom. girtumas), elgėsi agresyviai, gąsdino kitus klientus, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais girdint apsaugos darbuotojams ir parduotuvės klientams, atvykus policijos pareigūnams, toliau elgėsi agresyviai, gėrė iš butelio alkoholinį gėrimą – degtinę, tokiais savo veiksmais įžeisdamas žmonių orumą ir dorovę. Parduotuvėje (duomenys neskelbtini) nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (apsauginės medicininės veido kaukės), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (2021 m. liepos 20 d. suvestinė redakcija), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ 3.1.1 punkto reikalavimus, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai (b. l. 3–4).

ANK 526 straipsnio 3 dalis nustato atsakomybę už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. sausio 10 d.) 1.1 punktu nutarta paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V‑1864 „Dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų, ūkinės veiklos ir prekybos vykdymo būtinų sąlygų“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki 2022 m. vasario 5 d.) 6 punktu nuspręsta įpareigoti vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis (paslaugų gavėjus, paslaugų teikimo vietos lankytojus, paslaugų teikėjus, asmenis, kurie dėl savo darbo pobūdžio turi patekti į paslaugų teikimo vietą ir kt.) uždarose paslaugų teikėjų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. To paties sprendimo 1.1 punkte sąvoka „kaukė“ apibrėžta kaip medicininė veido kaukė arba respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.

Kaip jau buvo minėta, Pareiškėjas teismui pateiktame skunde tvirtina, kad prasidėjus konfliktui, parduotuvėje dirbanti kasininkė jam davė dar vieną kaukę, nors ir buvo neblaivus, tačiau gerai atsimena, jog buvo užsidėjęs ir savo kaukę. Teismas pažymi, kad Pareiškėjo skunde iškeltą versiją, jog jis buvo su kauke, be to, dar vieną kaukę jam davė kasininkė, paneigia byloje esantys įrodymai. Pirma, Pareiškėjas 2022 m. sausio 3 d. 20.14 val. surašytame administracinio nusižengimo protokole, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog Pareiškėjas parduotuvėje (duomenys neskelbtini) nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (apsauginės medicininės veido kaukės), savo ranka parašė „su pažeidimu sutinku, dėl pažeidimo smarkiai galiuosi, bylos nagrinėjime nedalyvausiu“ ir trijose vietose pasirašė (b. l. 10–11). Nors teismo posėdžio metu Pareiškėjas tvirtino, kad, būdamas neblaivus, nesuprato, ką pasirašė, šią jo iškeltą versiją paneigia aplinkybė, jog Pareiškėjui tik 2022 m. sausio 3 d. 13.26 val. buvo nustatytas 3,21 prom. neblaivumas (b. l. 21), vėliau jis tolygiai blaivėjo (b. l. 23), buvo nustatyta jo tapatybė (b. l. 17) ir, kaip jau buvo minėta, 20.14 val. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, su kuriame suformuluotu kaltinimu Pareiškėjas visiškai sutiko. Antra, parduotuvės (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojo pareiškime (b. l. 12) ir (duomenys neskelbtini) darbuotojo tarnybiniame pranešime (b. l. 13), be kita ko, nurodyta, jog Pareiškėjas parduotuvėje nusiėmė kaukę, gėrė degtinę, lupo ir valgė mandarinus, jam daug kartų buvo priminta pareiga dėvėti kaukę. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytuose dokumentuose užfiksuotų aplinkybių teisingumu, arba kad prieš tai paminėti darbuotojai būtų norėję apšnekėti ar neteisingai apkaltinti Pareiškėją, tokių aplinkybių nenurodė ir Pareiškėjas, todėl teismas šiais dokumentais remiasi. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nėra galimybės gerti, o taip pat ir valgyti nenusiėmus/netinkamai dėvint medicininę veido kaukę. Trečia, Pareiškėjas teismo posėdžio metu paminėjo, kad galėjo taip būti, jog jis buvo netinkamai užsidėjęs kaukę. Prieš tai nurodytus Pareiškėjo teiginius, kaip ir skunde nurodytą aplinkybę, jog dar vieną kaukę jam davė parduotuvės kasininkė, teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti ar sušvelninti savo teisinę atsakomybę. Pažymėtina, kad prieš tai nurodytų Pareiškėjo versijų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, be to, net ir tuo atveju, jei Pareiškėjui kasininkė būtų davusi minėtą kaukę, tai nelemia išvados, jog Pareiškėjas šią kaukę buvo užsidėjęs ir tinkamai dėvėjo. Ketvirta, įvykio metu Pareiškėjas buvo neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,21 prom.), kas, be abejonės, daro įtaką asmens supančios objektyvios tikrovės suvokimui ir jo vėlesniems prisiminimams. Apibendrindamas teismas konstatuoja, jog Pareiškėjas nedėvėjo medicininės veido kaukės parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ekstremalios situacijos metu, dėl to kilo pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, t. y. kad išplis COVID-19 liga, todėl jo veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu G. K. pripažintas kaltu padarius tris administracinius nusižengimus, už kuriuos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, buvo paskirta galutinė nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų – šiuo atveju pagal ANK 526 straipsnio 3 dalies sankciją. Pareiškėjas ekstremalios situacijos metu nedėvėdamas medicininės veido kaukės uždaroje paslaugų teikėjo veiklos vykdymo erdvėje – parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kurioje tuo metu buvo kitų žmonių – tiek parduotuvės darbuotojų, tiek pirkėjų, sukėlė realų pavojų jų sveikatai ir gyvybei, t. y. kilo pavojus, kad išplis COVID-19 liga. Dėl to įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 526 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Pastebėtina, kad G. K. buvo paskirtas minimalus minėtoje sankcijoje numatytos baudos dydis.

Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu prašė teismo atsižvelgti į jo sunkią materialinę padėtį ir sumažinti paskirtos baudos dydį.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti G. K. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti jam paskirtos baudos dydį.

Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių jo sunkią materialinę padėtį, be to, teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba pagal verslo liudijimą, sėkmingą mėnesį gauna 1200‑1500 Eur pajamų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo mažinti Pareiškėjui paskirtos baudos dydį.

Teismas akcentuoja, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio.

Teismas daro išvadą, jog byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad G. K. už trijų administracinių nusižengimų padarymą paskirta subendrinta administracinė nuobauda – minimalus baudos dydis, numatytas ANK 526 straipsnio 3 dalies sankcijoje, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir sumažinant Pareiškėjui skirtos baudos dydį. Pažymėtina, kad vien tik G. K. nuomonė, jog jam paskirta bauda yra per griežta, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Dėl nurodytų priežasčių Nutarimas paliekamas nepakeistas, o Pareiškėjo skunde suformuluotas prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 10-ANK_N-1560-2022 nepakeistą ir G. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.