Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-12 · Civilinė byla Nr. 2A-2065-658/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-12
Bylos Nr.
2A-2065-658/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-06239-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pirm.), Nerijus Meilutis (pran.), Arvydas Žibas
Atsakovas
T. G.
Ieškovas
AB „Lesto“
Advokatai
Zita Ragauskaitė
Kategorijos
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2065-658/2012(Proceso Nr. 2-05-3-06239-2011-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1; 45.5; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (pranešėjas), Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas), Arvydo Žibo, sekretoriaujant Onai Martinaitytei, dalyvaujant atsakovui- T. G., jo atstovei- advokatei Zitai Ragauskaitei, nedalyvaujant ieškovo- AB „Lesto“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo T. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-160-364/2012 pagal ieškovės AB „Lesto“ ieškinį atsakovui T. G. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškiniu (b.l. 3-5, t. 1) ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 16276,49 Lt žalos atlyginimą, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, jog teisės aktais ir 2002 m. gegužės 8 d. Elektros energijos tiekimo (pardavimo)- vartojimo (pirkimo) sutartimi Nr. 02-160-7 yra nustatyta atsakovo, kaip elektros energijos vartotojo, pareiga užtikrinti, kad apskaitos prietaisai nebūtų gadinami ir falsifikuojami. 2009 m. birželio 1 d. patikrinus elektros energijos apskaitą buvo nustatyta, kad yra suklastotos atsakovui priklausančio namo skaitiklio gaubto plombos, nuėmus gaubtą skaitiklio konstrukcija paveikta mechaniškai siekiant sumažinti suvartotos energijos kiekį. Perskaičiavus elektros energijos suvartojimą nustatytas prašomas priteisti žalos dydis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu (b.l. 177-180, t. 1) ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovei 16276,49 Lt žalos atlyginimą, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 488 Lt žyminio mokesčio ir 1140,11 Lt už ekspertizės atlikimą, priteisė iš atsakovo valstybei 37,10 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, kad plombų klastojimo ir poveikio skaitikliams faktą patvirtino byloje paskirta ekspertizė. Atsakovo kaltė šio atveju preziumuojama, jos įrodinėti ieškovė neprivalo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 185-188, t. 1) atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją apeliantas grindžia šiais argumentais:

Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neįvertino apelianto argumentų dėl netinkamo ieškovės elgesio neinformuojant apelianto apie apskaitos prietaisų rodmenų patikrinimus, prietaisų remonto ir plombavimo darbus.Kadangi apeliantas nedalyvavo plombuojant prietaisus, jis negalėjo žinoti, ar plombos uždėtos tinkamai, kaip jos turi atrodyti. Be to, 2008 m. spalio 28 d. vykusio patikrinimo metu ieškovės darbuotojai nepastebėjo jokių pažeidimų, todėl akivaizdu, jog jų pastebėti negalėjo ir apeliantas. Žalos atlyginimo suma nepagrįstai paskaičiuota ne už vienerių metų laikotarpį nuo pažeidimo nustatymo, bet už atitinkamą laikotarpį nuo prieš tai buvusio paskutinio patikrinimo. Ekspertizę skirti nagrinėjamu atveju nebuvo tikslinga, todėl iš apelianto ieškovei nepagrįstai priteistas ekspertizės išlaidų atlyginimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 3-7, t. 2) ieškovė prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino šalis siejusius teisinius santykius, konstatavo neteisėto veiksmo- plombų pažeidimo ir poveikio apskaitos prietaiso mechanizmui faktą, aplinkybę, jog žalos suma paskaičiuota laikantis teisės aktų reikalavimų. Kartu ieškovė akcentuoja, jog egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, jog apeliantas neįvykdė jam tenkančios pareigos paneigti ketvirtąją civilinės atsakomybės sąlygą- kaltę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Vadovaujantis CPK 12, 178 straipsnių, CK 6.248 straipsnio nuostatomis, iš keturių sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų- neteisėtų veiksmų, kaltės, nuostolių ir priežastinio ryšio tarp veiksmų ir nuostolių, preziumuojama tik skolininko kaltės sąlyga, tuo tarpu likusių sąlygų egzistavimo faktą privalo įrodyti civilinę atsakomybę, kaip turtinę prievolę, priverstine tvarka taikyti prašantis asmuo. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš sutartinių elektros energijos pirkimo- pardavimo teisinių santykių. Apeliantas neneigia, jog jį su ieškove sieja sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu jam teikiama elektros energija. Pats apeliantas yra įsipareigojęs ne tik sumokėti už gaunamą prekę, bet ir laikytis elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, užtikrinti apskaitos prietaisų ir įrenginių bei plombų saugumą, apie trūkumus nedelsdamas pranešti ieškovei (CK 6.387 str. 2 d., Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto surašymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau- Taisyklės) 45.11.1, 62, 64 punktai, 2002 m. gegužės 8 d. Elektros energijos tiekimo (pardavimo)- vartojimo (pirkimo) sutarties Nr. 02-160-7 (b.l. 60-62, t. 1) 5.5 p.). Be to, apeliacine tvarka nėra ginčijamas ir pirmosios instancijos teismo remiantis 2009 m. birželio 1 d. Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu Nr. 06001414 (b.l. 48, t. 1), taip pat byloje paskirtos ekspertizės aktu (b.l. 152-155, t. 1) nustatytas neteisėtų veiksmų- elektros energijos apskaitos prietaiso plombų suklastojimo ir mechaninio poveikio apskaitos prietaiso būgneliui siekiant koreguoti prietaiso parodymus- faktas. Apeliaciniu skundu ginčijama apelianto kaltė dėl teismo nustatytų neteisėtų veiksmų, taip pat laikotarpio, už kurį paskaičiuota nuostolių suma, nustatymo pagrįstumas. Būtent šių civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo, o kartu ir ginčijamo sprendimo išvadų atitinkamais klausimais teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas ir sudaro apeliacijos ribas (CPK 320 str.).

Dėl elektros energijos vartotojo kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos

Ginčydamas reiškiamo reikalavimo pagrįstumą apeliantas nurodo jokių neteisėtų veiksmų neatlikęs, akcentuoja procedūrinius pažeidimus ieškovei atliekant apskaitos prietaisų priežiūrą, atkreipia dėmesį į tai, jog plombų suklastojimo fakto nepastebėjo ir parodymus tikrinęs ieškovės darbuotojas. Tokiu būdu apeliantas ginčija neteisėtų veiksmų atlikimo faktą, kartu siekia paneigti savo kaltės prezumpciją. Šiuo aspektu reikšminga laikytina ne aplinkybė, ar vartotojas asmeniškai kaltas dėl plombų suklastojimo, skaitiklio mechanizmo persukimo, o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros energijos vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2001). Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan., pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žalos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I16-21/2007). Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog nei 2003 m. gruodžio 18 d., kai apskaitos prietaisas buvo perplombuotas (b.l. 78, t. 1), nei 2008 m. spalio 29 d. (b.l. 79, t. 1), kai patikrinus prietaisų parodymus buvo papildomai užplombuotos apskaitos įvado spintos durelės, apeliantas apie planuojamus atlikti ir vėliau atliktus patikrinimus bei plombavimus nebuvo informuotas, negali būti vertinamos kaip paneigiančios plombų klastojimo ir mechaninio poveikio apskaitos prietaiso būgneliui faktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012, kurios ratio decidendi iš esmės sutampa su nagrinėjamos bylos, atsižvelgdamas į tai, jog vartotojas yra iš esmės vienintelis suinteresuotas neteisėto poveikio apskaitos prietaisui darymu, nurodė, jog aplinkybė, kad elektros spintos (įvado) plombos nepažeistos, nepaneigia vartotojo kaltės dėl neapskaitinio elektros energijos vartojimo. Nagrinėjamu atveju atitinkamos išorinės plombos originalumo faktas tepatvirtina, jog vidinių plombų suklastojimas ir poveikis apskaitos prietaisui buvo atliktas iki 2008 m. spalio 29 d. vykdyto patikrinimo, t.y. gali turėti įtakos sprendžiant dėl pažeidimo padarymo laiko, tačiau negali įtakoti išvados dėl pažeidimo egzistavimo, taip pat apelianto atsakomybės už padarytą pažeidimą, pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, jog nustatytų pažeidimų pasekmės nėra atviros ir lengvai identifikuojamos, kaip kad būtų, pvz., plombų pažeidimo, apskaitos prietaiso stikliuko sudaužymo ar pan. atvejais, apelianto kaltę paneigiančia negali būti laikoma ir aplinkybė, jog kitu nei apskaitos prietaiso tvarkingumo nustatymas tikslu veikęs, t.y. tikrindamas apskaitos prietaiso parodymus, ieškovės darbuotojas nepastebėjo pažeidimų fakto. Dar kartą akcentuotina, jog įstatyminės prezumpcijos nuginčijimas šiuo atveju sietinas ne tiek su tuo, ar apeliantas, kaip rūpestingas vartotojas, galėjo pastebėti plombų sufalsifikavimo faktą, kiek su aplinkybės, jog apeliantas yra vienintelis atitinkamų veiksmų padariniais suinteresuotas asmuo, paneigimu ir konkrečių sąlygų, kuriomis buvo padaryti neteisėti veiksmai, įvardijimu. Nagrinėjamu atveju atitinkamos savo pareigos apeliantas neįvykdė, t.y. įstatyminės savo kaltės prezumpcijos nenuginčijo.

Dėl nuostolių sumos pagrįstumo

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, klausimas dėl nuostolių dydžio pagrįstumo keliamas tik laikotarpio, už kurį nuostoliai paskaičiuoti, nustatymo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis Taisyklių 97.4 punktu, aiškiai matomo poveikio apskaitos prietaisui atveju nuostoliai skaičiuotini už laikotarpį nuo operatoriaus atstovo dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip vieneri metai, tuo tarpu slapto pobūdžio pažeidimo atveju nuostoliai gali būti skaičiuojami už laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgesnį kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012, kurios faktinės aplinkybės aptariamu klausimu yra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, konstatavo, jog plombų falsifikavimas vizualiai negali būti vertinamas kaip akivaizdus pažeidimas ir negali būti prilyginamas, tarkim, elektros skaitiklio stiklo ar korpuso pažeidimams, todėl nuostolių apskaičiavimo tokiu atveju laikotarpis negali būti vertinamas kaip imperatyviai ribojamas vienerių metų terminu. Akcentuotina ir tai, jog maksimali laikotarpio, už kurį skaičiuotini nuostoliai, riba šiuo atveju yra nustatyta tiesiogiai jos nesusiejant su pažeidimo nustatymo momentu, esminis jos tikslas yra apriboti bendrą atlygintinų nuostolių sumą. Nurodytų aplinkybių visuma, įvertinus ir šalių neginčijamą faktą, jog laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 29 d. iki pažeidimo nustatymo dienos poveikio skaitikliui galimybę paneigia originali elektros spintos plomba, leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad ieškovė turėjo teisę nuostolių dydį paskaičiuoti už vienerių metų laikotarpį iki elektros spintos užplombavimo, tai yra Taisyklių 97.4 punkte nustatyto maksimumo neviršijantį laikotarpį, kurio metu skaitikliui galimai buvo daromas neteisėtas poveikis. Pastaroji išvada pagrindžia pirmosios instancijos teismo poziciją, kad ieškovė tinkamai įrodė patirtų nuostolių dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl byloje paskirtos ekspertizės svarbos bei su jos atlikimu susijusių išlaidų atlyginimo priteisimo pagrįstumo. Kaip jau minėta, neteisėtų veiksmų atlikimo- plombų klastojimo ir poveikio apskaitos prietaisui- faktą, kaip vieną iš esminių sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, privalėjo įrodyti ieškovė. Iki ekspertizės atlikimo šis faktas buvo grindžiamas tik ieškovės darbuotojų surašytu neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu, kurio įrodomoji galia, atsižvelgiant į ieškovės suinteresuotumą bylos baigtimi, negali būti vertinama kaip esminė. Pastaroji aplinkybė panašaus pobūdžio bylose ir skatina inicijuoti ekspertinį tyrimą. Reikšminga šiuo aspektu laikytina ir aplinkybė, jog apeliantas, nors aktyviai ir neginčijo, tačiau bylos nagrinėjimo metu tiesiogiai ir vienareikšmiškai nenurodė pripažįstantis neteisėtų veiksmų atlikimo faktą, kas, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 5 punktu, 187 straipsniu, būtų atleidę ieškovę nuo pareigos įrodinėti atitinkamą aplinkybę, teismo posėdžio, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo (b.l. 139-140, t. 1), metu prašymą ekspertizės neskirti siejo ne su aplinkybės, kurią siekiama nustatyti skiriant ekspertizę, pripažinimu, bet su argumentu, jog neegzistuoja kitos ieškinio tenkinimo sąlygos, todėl ekspertizė yra netikslinga. Pastarasis argumentas bylos nagrinėjimo metu buvo paneigtas, kas sąlygoja ir apeliacinio skundo motyvo dėl sąlygų ekspertizei skirti ir jos išlaidoms paskirstyti nebuvimo nepagrįstumą.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punkte, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nerijus MeilutisArūnas RudzinskasArvydas Žibas