Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pagal pareiškėjų H. P. ir V. P. (V. P.) prašymą (institucija, dalyvaujanti procese išvadai duoti, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba),

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Bylos nagrinėjimo metu H. P. ir V. P. padavė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir prašė nutraukti santuoką, 1997-06-28 sudarytą tarp pareiškėjos H. P. ir pareiškėjo V. P. (P.) Vilniaus miesto CMS, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad santuokoje 2000-11-14 gimė sūnus V. P., 2002-07-04 – E. P.. Santuokos nėra galimybių išsaugoti, nes realūs santuokiniai ryšiai nutrūko daugiau kaip prieš metus, jie gyvena atskirai, bendrų interesų ar tikslų nebeturi. Dėl santuokos nutraukimo pasekmių: dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų išlaikymo, santuokinių pavardžių po santuokos nutraukimo palikimo, santuokoje įgyto turto pasidalijimo bei kitų klausimų, pareiškėjai susitarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai patvirtino pareiškėjų V. P. ir H. P. sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9 p., kuriuo šalys susitarė, jog V. P., atsižvelgdamas į tai, kad su H. P. nustatoma vaikų gyvenamoji vieta bei į tai, kad reikalinga pagerinti vaikų buities (gyvenimo) sąlygas, įsipareigoja H. P. sumokėti 130 000 Lt, iš kurių 30 000 Lt V. P. įsipareigoja H. P. sumokėti iki 2008-12-31, likusią dalį – 100 000 Lt sumokėti iki 2010-03-01.

Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises (CK 3.3 str.). Sutardami, kad santuoka iširo, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl jos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai privalo pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises ir pareigas (CK 3.53 str. 3 d.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 str. 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų; priešingu atveju pagal CK 3.53 str. 4 dalį teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį; jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis ar paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis; tik vienas iš sutuoktinių įsipareigoja išlaikyti nepilnamečius vaikus; kad sutuoktiniui ribojamas bendravimas su vaiku ar ribojamos kitos neturtinės teisės, susijusios su vaiku, ir pan., sutarties sąlyga dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatytas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis, teiktinas kiekvieno iš sutuoktinio, gali būti pripažinta iš esmės pažeidžianti vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus tuo atveju, jei vienam iš sutuoktinių bus uždėta akivaizdžiai per didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta, visų pirma atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir abiejų sutuoktinių gaunamas pajamas ir turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2005; Teismų praktika 25.).

Išnagrinėjus pareiškėjo V. P. (P.) apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu jis prašo pakeisti tik vienos sutarties sąlygos dalį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tame tarpe sutarties 9 p. numatytą sąlygą apie 30 000 Lt sumokėjimą iki 2008-12-31, tinkamai taikė CK 3.53 str. 4 d. normą, nes ši sąlyga užtikrina nepilnamečių vaikų interesus, nepažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo, pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, neprieštarauja viešajai tvarkai. Įvertinus visą bylos medžiagą, konstatuotina, kad pareiškėjas, pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, suprato, kad įsipareigoja 30 000 Lt sumokėti iki 2008-12-31, sutiko su tokia sąlyga, šios sąlygos įtraukimas į sutartį buvo suderintas su juo.

Ši civilinė byla buvo pradėta nagrinėti ieškinio teisenos tvarka. Pagal bylos duomenis sutuoktiniai santuokos metu nuosavybės teise yra įgiję butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau šeima šiame bute negyveno, o gyveno pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate (gyvenamasis namas yra po gaisro), esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėja H. P. priešieškiniu prašė nustatyti uzufruktą, suteikiantį jai teisę kartu su nepilnamečiais vaikais iki vaikų pilnametystės naudotis ieškovui priklausančiu žemės sklypu, gyvenamuoju namu, kiemo rūsiu, tvartu, viraline, svirnu, kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), nes minėtas butas yra netinkamas gyventi. Taip pat pareiškėja buvo nurodžiusi, kad gyvenamasis namas buvo ženkliai pagerintas, naudojant jos asmenines lėšas. Pareiškėjas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nesutinka su uzufrukto nustatymu, nes turtas priklauso jam, tai nėra šeimos turtas, butas yra tinkama gyvenamoji vieta tiek atsakovei, tiek vaikams (b. l. 141). 2008-08-04 teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad sutinka, jog butas būtų paliktas pareiškėjai, nes butas yra reikalingas vaikams, kad butas yra tinkamas gyventi ir kad pateiks tokius įrodymus (b. l. 143-145). Taigi pareiškėjas V. P. nesutiko, kad pareiškėja ir nepilnamečiai vaikai toliau gyventų ir naudotųsi jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, siekė, kad pareiškėja su vaikais gyventų minėtame bute. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad šis butas yra tinkamas gyventi, neginčija sutarties sąlygos, kad H. P. jis turi sumokėti 130 000 Lt dėl to, jog būtina pagerinti vaikų buities (gyvenimo) sąlygas. Šios aplinkybės tvirtina, kad pareiškėjai atitekęs butas, kuriame ji turi gyventi su vaikais, nėra tinkamas gyventi, reikalingos lėšos, kad būtų galima pareiškėjai su vaikais įsikurti, ji tokių lėšų neturi. H. P. nuo 2007-03-16 yra registruota darbo biržoje (b.l.103), jos gaunamos pajamos nuo 2008 sausio mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. buvo 520 Lt (b.l. 114). Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomas ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitartas teikiamas išlaikymas vaikams turi būti naudojamas tik vaikų poreikiams tenkinti. Taigi šalių susitarimas dėl 30 000 Lt sumokėjimo anksčiau yra logiškas ir suprantamas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pripažįsta, kad būtina gerinti vaikų buities sąlygas, kad H. P., su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, ir kuriai paskirtas butas, yra reikalinga sumokėti 130 000 Lt, tačiau nurodo, kad ši visa suma turi būti sumokėta iki 2010-03-01, tačiau nenurodoma, kaip pareiškėja su vaikais įsikurs bute, kaip vaikams bus užtikrintos gyvenimo ir buities sąlygos iki 2010-03-01. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad sutuoktinių susitarta sąlyga dėl 30 000 Lt sumokėjimo užtikrina nepilnamečių vaikų interesus, o ne juos pažeidžia, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde. Akivaizdu, kad ši sutarties sąlyga užtikrino ir pareiškėjo V. P. (P.) interesus, nes pareiškėja H. P. atsisakė reikalavimų, susijusių su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Apeliantas V. P. teigia, kad jis nesitarė dėl atskirų terminų, kad buvo susitarta, jog visus pinigus sumokės iki 2010-03-01, ir šį teiginį grindžia tuo, kad teismas neperskaitė garsiai sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kad buvo skubama sudaryti sutartį, kad sutartį jis sudarė nepasikonsultavęs su teisininkais, posėdyje nedalyvavo jo advokatas, sutarties 9 p. surašytas ne pagal jo valią. Šie apelianto argumentai nepripažintini pagrįstais. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki 2008-10-01 teismo posėdžio sutuoktiniai tarėsi dėl sutarties sąlygų, sutartis iš esmės buvo sudaryta iki teismo posėdžio. Pradinės sutarties 9 p. buvo nurodyta, kad V. P. už jam tenkančią didesnę turto dalį įsipareigoja H. P. sumokėti 130 000 kompensaciją, iš kurių 30 000 Lt iki 2008-12-31, o likusią dalį – 100 000 Lt iki 2010-03-01. Pradinėje sutartyje sutuoktiniai buvo susitarę dėl turto, kuris yra įregistruotas V. P. (P.) vardu, padalijimo. Teismo posėdžio protokole yra užfiksuota, kad teisėja balsu perskaito sutuoktinių sudarytą sutartį (b.l. 152). Teisėja pasiūlė šalims tikslinti sutarties punktą dėl asmeninio turto, padarė pertrauką, per kurią buvo patikslinta sutarties sąlyga dėl asmeninio turto ir sutarties sąlyga dėl 130 000 Lt sumokėjimo, nurodant kitą pinigų paskirtį, nei buvo nurodyta pradinėje sutartyje (terminai dėl 30 000 Lt ir 100 000 Lt sumokėjimo nebuvo keičiami). Pareiškėjas nurodo, kad 130 000 Lt sumokėjimą jis siejo su žemės sklypo pardavimu, tačiau nei pradinėje sutartyje, nei patikslintoje sutartyje nėra nurodyta sąlyga, jog pinigų sumokėjimas siejamas su žemės sklypo pardavimu. 2008-10-01 teismo posėdyje pareiškėjo advokatas nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl bylos nagrinėjimo galimumo, nedalyvaujant pareiškėjo advokatui, pareiškėjas nurodė, kad sutinka, jog byla būtų nagrinėjama be jo advokato. Sutarties sąlygos, kurią ginčija pareiškėjas, formuluotė nėra juridiškai sudėtinga, t. y. pareiškėjas be advokato pagalbos galėjo ją suvokti. Pareiškėjas sutartį pasirašė, prašė ją patvirtinti (b. l. 155-156), apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad sutartį ir prašymą ją patvirtinti pasirašė ne laisva valia.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.