- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-432-211/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-35756-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Daiva Kazlauskienė, Virginija Švedienė
- Nuteistasis
- D. J.
- Advokatai
- Vytenis Dziegoraitis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal:
LR BK 259 str. 1 d. (2015-06-25 veika) 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;LR BK 259 str. 1 d. (2015-09-25 veika) 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; LR BK 227 str. 2 d. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., D. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 4 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir D. J. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 66 str. 2 d., į paskirtos bausmės laiką, įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-06-25 iki 2015-06-26 (1 diena).
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo D. J. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
D. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1d. dėl dviejų nusikaltimų ir pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2d. , teismui nenustačius nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, bet perrašius kaltinimus , t.y . nurodžius, kad D. J. yra kaltinamas tuo, kad jis :
neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent:
jis, 2015-06-25 apie 20.30 val. Romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), name Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti iš kito asmens nusipirkdamas už 6 Eur, įgijo 0,029 g narkotinės medžiagos – heroino – ir neteisėtai ją laikė iki 2015-06-25 20.55 val., kol minėtu adresu policijos pareigūnai apžiūros metu pas jį rado ir paėmė jam priklausantį minėtą kiekį – narkotinės medžiagos – heroino;
taip pat jis kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent:
jis, 2015-09-25 apie 7.30 val. Romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti iš kito asmens nusipirkdamas už 6 eurus, įgijo 0,032 g. narkotinės medžiagos – heroino – ir neteisėtai ją laikė iki 2015-09-25 8.20 val., kol prie geležinkelio bėgių, esančių šalia (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai apžiūros metu pas jį rado ir paėmė jam priklausantį minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino.
taip pat jis kaltinamas tuo, kad tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo, o būtent:
jis, 2015-09-25 apie 8.20 val., (duomenys neskelbtini), sėdėdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybiniame automobilyje „SKODA YETI“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų įtariamam neteisėtu narkotinių medžiagų įgijimu bei laikymu, siekdamas išvengti sulaikymo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, tiesiogiai, žodine forma pasiūlė duoti 300 Eur dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiajam patruliui M. R. ir patruliui A. B., už pageidaujamą neteisėtą neveikimą jiems vykdant savo įgaliojimus.
Apeliacinius skundu nuteistasis D. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal LR BK 227 str. 2 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį – išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat prašo sušvelninti pagal LR BK 259 str. 1 d. paskirtas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, pakeičiant jas baudomis. Nurodo manantis pagal LR BK 227 str. 2 d. nuteistas nepagrįstai, o pagal LR BK 259 str. 1 d. paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos savo rūšimi.
Apeliantas skunde cituoja liudytojų A. B. bei M. R. parodymus ir juos vertindamas teigia, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu 2016-03-29 posėdyje liudytojai nurodė visiškai skirtingas aplinkybes, nei tarnybiniuose pranešimuose ar pirminiuose parodymuose. Tiek A. B., tiek M. R. teigė, kad kyšį jiems apeliantas pradėjo siūlyti lauke greta automobilio ar einant link jo, nors anksčiau teigė, kad kyšį apeliantas siūlė automobilyje. Apelianto teigimu, tokie liudytojų parodymų nesutapimai visiškai paneigia skundžiamo nuosprendžio išvadą dėl pastarojo kaltės pagal LR BK 227 str. 2 d. Be to, apeliantas nesutinka ir su tuo, kad, remdamasis šių liudytojų teisme duotais parodymais, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog kyšį jis pasiūlė ne automobilyje, o šalia jo, kadangi to kaltinamajame akte nebuvo nurodyta ir byloje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras nepasinaudojo LR BPK 256 str. įtvirtinta teise iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytas veikos aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Apelianto įsitikinimu, nesant atitinkamo prokuroro prašymo, bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl apeliantui inkriminuojamos veikos padarymo vietos, teismas neturėjo teisės, prieš tai neįspėjęs apelianto, nuosprendyje nurodyti skirtingą negu kaltinime nurodyta nusikaltimo padarymo pradžios bei tęsinio vietą.
Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad nuosprendyje remtasi ir vaizdo įrašu, kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu, iš kuriame fiksuoto pokalbio, tiek iš byloje esančios stenogramos galima įsitikinti, jog kyšio apeliantas pareigūnams nesiūlė. Nurodo, kad tik atsakydamas į pareigūnų provokuojančius klausimus atsakė „300 šių eurų“. Taip pat nurodo, kad iš tolimesnės pokalbio eigos matyti, kad kyšio davimui neturėjo net pinigų. Apeliantas nurodo tiek iš vaizdo įraše užfiksuoto pokalbio, tiek iš savo parodymų darantis išvadą, kad liudytojas A. B. bei jo kolega uždavinėjo konkrečius provokuojančio turinio klausimus, kreipdami pokalbį tam tikra linkme, užduodami menamus klausimus, aiškindamiesi pageidaujamų pinigų sumą. Pasak apelianto, tokiuose veiksmuose aiškiai juntamas spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikaltimą.
Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vaizdo, o tuo pačiu ir pokalbio įrašas ne automobilyje esančiu registratoriumi, o patrulio A. B. mobilaus ryšio telefonu buvo atliekamas prieš tai apelianto neįspėjus, šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir patys liudytojais apklausti pareigūnai. Tokiu būdu, pasak apelianto, visa tai leidžia abejoti paminėto įrodymo – vaizdo bei garso įrašo surinkimo teisėtumu ir leistinumu.
Nesutinka apeliantas ir su teismo paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 259 str. 1 d., bausmėmis, nurodydamas, kad teismas nepakankamai išanalizavo sąlygas ir galimybes paskirti švelnesnę bausmę, tuo pažeisdamas BK 41 str. 2 d., 54 str. nuostatas. Nurodo nuo šių metų kovo 18 dienos registruotas Vilniaus darbo biržoje, laisvėje labai reikalingas senyvo amžiaus tėvui bei onkologine liga sergančiai motinai, su kuriais kartu gyvena. Taip pat nurodo norintis gydytis nuo narkomanijos, savo pastangomis bei lėšomis kreipėsi į privačią „(duomenys neskelbtini) kliniką“, o pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę, prarastų galimybę tęsti gydymą nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms bei rūpintis tėvais, t.y. būtų pažeisti šeimos ir kiti teigiami socialiniai santykiai. Teigia, kad esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė nevisai derinasi su teisingumo principo reikalavimais, be to, paskiriant ne su laisvės atėmimu susijusią bausmę, o baudą, apeliantui būtų suteikta galimybė įrodyti, kad padarytos nusikalstamos veikos buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, nulemtos nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių (priklausomybės nuo narkotikų), ir kad naujų nusikaltimų nedarys.
Teismo posėdyje nuteistojo D. J. gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokuroras siūlė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmos instancijos teismo nuosprendis yra priimtas, esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normas , t.y. Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1d. 1 p. reikalavimus : apylinkės teismas, pripažindamas D. J. kaltu, neišdėstė nuosprendyje įrodytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių , o tik perrašė , kuo jis yra kaltinamas . Sutinkamai su minėtos normos reikalavimais teismas turi konstatuoti nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius, t. y. tai, ką nustatė teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą . Tokių aplinkybių nenustačius, negalima daryti išvados apie kalto asmens veiksmų teisinę kvalifikaciją. Toks pažeidimas, kolegijos nuomone, esmingai pažeidžia nuteisto asmens teises , interesus ir toks nuosprendis negali būti laikomas teisėtu, todėl jis naikintinas, priimant naują nuosprendį ( Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1d.4p.
Pats nuteistasis D. J. neginčija padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1d., jis patvirtina jas įgijęs savo tikslams, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Tai, kad jis jas padarė, patvirtina jo paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, narkotinių medžiagų paėmimo protokoluose užfiksuoti duomenys (t. 1 b.l. 12, 43-44), specialisto išvados (t.1 b.l. 20-21, liudytojų-policijos pareigūnų A. B., M. R., sulaikiusių D. J. su narkotinėmis medžiagomis, parodymai .
Esant tokiems įrodymams , kolegija, priimdama naują nuosprendį , nustato , kad D. J. padarė šias nusikalstamas veikas :
neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent:
jis, 2015-06-25 nuo 20.30 val. iki 20.55 val. Romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), name Nr. (duomenys neskelbtini) , neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,029 g narkotinės medžiagos – heroino, kol minėtu adresu policijos pareigūnai apžiūros metu pas jį rado ir paėmė jam priklausantį minėtą kiekį – narkotinės medžiagos – heroino;
jis, 2015-09-25 nuo 7.30 val. iki 8.20 val. Romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,032 g. narkotinės medžiagos – heroino , kol prie geležinkelio bėgių, esančių šalia (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai apžiūros metu pas jį rado ir paėmė jam priklausantį minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino.
Nuteistojo D. J. aukščiau nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1d. : jis abu kartus skirtingu aukščiau nurodytu laiku neteisėtai laikė narkotinę medžiagą , neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.
Kolegija iš nuteistajam D. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų , numatytų Lietuvos Respublikos BK 259 str.1d. pašalina jam inkriminuotą alternatyvų objektyviosios pusės veiksmą, kad jis neteisėtai įgijo jam inkriminuotas narkotines medžiagas, nes abiem atvejais nėra nustatyta, kur konkrečiai jas įgijo , iš kokio asmens. Kaltinimas dėl aptariamų nusikalstamų veiksmų padarymo yra nekonkretus, Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad heroino įgijimas nuteistajam D. J. yra grindžiamas tik jo paties parodymais bei nustatytu heroino laikymo faktu. , tačiau bylos įrodymais nėra nustatytos konkrečios heroino įgijimo aplinkybės: nenustatytas jų įgijimo šaltinis , asmuo, kuris perdavė nuteistajam D. J. rastą pas jį kiekį heroino ir pan.
Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinto kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 260 straipsnio 3 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu.
Įrodymų dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2d. padarymo vertinimas :
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio nuteistasis D. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo, o būtent:
jis, 2015-09-25 apie 8.20 val., (duomenys neskelbtini), sėdėdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybiniame automobilyje „SKODA YETI“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų įtariamam neteisėtu narkotinių medžiagų įgijimu bei laikymu, siekdamas išvengti sulaikymo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, tiesiogiai, žodine forma pasiūlė duoti 300 Eur dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiajam patruliui M. R. ir patruliui A. B., už pageidaujamą neteisėtą neveikimą jiems vykdant savo įgaliojimus.
Šis kaltinimas nuteistajam D. J. yra grindžiamas policijos pareigūnų M. R. ir A. B. parodymais, kuriais jie patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl kyšio siūlymo. Taip pat kaltinimas yra grindžiamas policijos pareigūno M. R. pateiktu garso įrašu, kuriame yra užfiksuotas nuteistojo D. J. pokalbis su pareigūnais . Kolegija, priešingai nei apylinkės teismas , išanalizavęs minėtą garso įrašą, daro išvadą, kad nuteistasis D. J. buvo provokuojamas siūlyti kyšį už tai, kad policijos pareigūnai jo nesulaikytų dėl pas į rastų narkotikų. Tokią` kolegijos išvadą patvirtina įrašo turinys : įrašo pradžioje nesigirdi nuteistojo D. J. pasiūlymo, tačiau toliau policijos pareigūnas M. R. tikslinasi frazės „finansiškai susitarti“ prasmę, kalba, kad kyšio siūlyti jiems negalima, policijos pareigūnas A. B. klausia D. J., ką jis jiems siūlo , į ką D. J. atsako , kad „300 Eurų“, , tada policijos pareigūnas A. B. klausia, ar jis juos turi su savimi , į ką D. J. atsako: „ 15 minučių ir jie bus pas jus „ , į policijos pareigūno M. R. klausimą , ar jis siūlo 300 Eurų tiesiog už tai, kad turi vieną čekį, D. J. atsako“ o ką man daryti“. Apeliacinė instancija, vertindama policijos pareigūnų išsakytus žodžius kaip provokaciją duoti jiems kyšį, esant tik daliniam įrašui, negali nustatyti, kieno iniciatyva buvo pradėtas pokalbis dėl finansinio susitarimo. Liudytojai M. R., A. B. savo parodymuose teigia, kad sulaikius D. J. su narkotikų doze, pastarasis jiems pradėjo siūlyti kyšį , pats D. J. , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino tik tą faktą, kad jis siūlė pareigūnams 300 Eurų, tokio siūlymo aplinkybių nekonkretizavo (t. 1 b.l. 94, 100), teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė , jog jį sulaikius su narkotikais , jis prašė nevežti jo į komisariatą, sakė, kad galės sumokėti baudą , po to automobilyje policijos pareigūnams klausiant, ką jis jiems siūlo, pasiūlė duoti jiems 300 Eurų (t. 2 b.l. 5). Kolegija šioje situacijoje neturi jokio teisinio ar faktinio pagrindo nuneigti nuteistojo D. J. versiją dėl pokalbio su policijos pareigūnais M. R. ir A. B. turinio tuoj po D. J. sulaikymo , nes iš liudytojų apklausos matyti, kad jie akcentuoja tik patį faktą dėl 300 Eurų kyšio siūlymo, tačiau netiksliai nurodo paties pokalbio detales , apie jas galima spręsti iš minėto jų pokalbio įrašas. Iš nuteistojo D. J., policijos pareigūnų pokalbio įrašo matyti, kad pareigūnai kreipė pokalbį tam tikra linkme , uždavinėjo menamus klausimus , tikslinosi galimo kyšio sumą ir pan. , ką kolegija pripažįsta, kaip aiškią nuteistojo D. J. provokaciją nusikalsti , leidusią nuteistajam D. J. manyti, kad policijos pareigūnai skatina jį duoti jiems kyšį .
Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos yra žinoma, jog asmens provokacija nusikalsti yra ne tik tada , kai valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, juos tiesiogiai įtikinėjant, raginant atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jo buvo galima spręsti, kad pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų veiksmams. (kasacinė byla Nr. 2K-7-414/2015, kasacinė byla Nr. 2K-375/2015).
Kolegijai nustačius , kad nuteistojo D. J. nusikalstami veiksmai buvo išprovokuoti, darytina išvada, kad jis neturėjo tyčios daryti jam inkriminuotą nusikaltimą, o nenustačius tyčios , vieno iš nusikalstamos veikos sudėties elementų , jis negali būti pripažįstamas kaltu. Dėl šių motyvų D. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2d. išteisinamas , nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5d. 1p. 329 str. 1d. 1p.).
Apylinkės teismas, įvertinęs įrodymus , pripažino, kad D. J. tokią nusikalstamą veiką padarė ir jį nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2d. Iš nuosprendžio turinio ( teismo nuosprendyje nėra aprašytos šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ) matyti, kad teismas išplėtė nuteistajam D. J. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos apimtį , inkriminuodamas, kad jis siūlė duoti kyšį policijos pareigūnams M. R. ir A. B. ne tik jų policijos automobilyje, bet ir prie jo ir tą teismas padarė, netaikydamas Lietuvos Respublikos BPK 256 str. taisyklių. Šiuo nagrinėjamu atveju teismas, pasunkindamas kaltinimą, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 2d. nuostatomis ir apie galimybę dėl kaltinimo pasunkinimo , padidinus jo apimtį, įspėti proceso dalyvius. Vienok, apeliacinei instancijai priimant sprendimą dėl aukščiau nurodytos veikos D. J. išteisinti , procesiškai apeliacinės instancijos priimamu dokumentu šis pažeidimas nebus taisomas.
Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto įrodymų vertinimo , kaip įrodymas baudžiamojoje byloje buvo pateiktas garso ir vaizdo įrašas, kurį ikiteisminio tyrimo pateikė liudytojas- policijos pareigūnas M. R., tokį įrašą aptariamo įvykio metu padarę liudytojo A. B. mobiliu telefonu. Iš liudytojų- policijos pareigūnų M. R. , A. B. parodymų yra žinoma, kad tokį įrašą jie padarė policijos automobilyje , nes automobilyje buvusiu registratoriumi įrašo negalėjo padaryti, D. J. neįspėjo apie įrašo darymą , bet automobilyje yra matomose vietose lipdukai su užrašais, kad daromas įrašas. Šioje situacijoje , kai vaizdo ir garso įrašas yra vertinamas nuteistojo D. J. naudai, kolegija daro išvadą, kad toks įrodymas atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodytą įrodymų sampratą.
Apeliantas D. J. už veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1d. padarymą skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis, teismui atsižvelgus į tai, kad jis anksčiau buvo teistas už analogišką tik sunkesnę nusikalstamą veiką, nusikalto per paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo terminą. Apeliaciniame skunde D. J. nurodo, kad jam buvo neteisingai parinkta skiriamos bausmės rūšis, nes įstatyme už jo padarytas nusikalstamas veikas yra numatytos ir kitos švelnesnės alternatyvios bausmės. Kolegija , atsižvelgusi į padarytų nusikaltimų pobūdį , į tai, kad D. J. buvo anksčiau teistas ir nusikalto per paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą , padarydamas du naujus nesunkius nusikaltimus , mano, kad šiam nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas taip pat skiriama bausmė- laisvės atėmimas . Nuteistasis D. J. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų (t. 2 b.l. 29), jo pažadus, kad jis gydysis nuo tokios priklausomybės , paneigia ta aplinkybė, kad jis po Vilniaus probacijos skyriaus siuntimo tokiam gydymui (t. 2 b.l. 30), teismui nepateikė jokių duomenų , kad jis gydosi . Dėl šių motyvų, kolegija mano, kad terminuota izoliacija nuo visuomenės atitinka skiriamos laisvės atėmimo bausmės tikslus (Lietuvos Respublikos BK 41 str. , 54 str.). Apelianto nurodytos aplinkybės dėl pagalbos senyvam tėvui, sergančiai mamai nesukliudė nustatytų nusikaltimų padarymui , todėl nėra vada skirti švelnesnės rūšies bausmes.
Nustatant skiriamų laisvės atėmimo bausmių trukmę, atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pobūdį, taip pat į tai, kad nuteistajam D. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų apimtis sumažinta, iš kaltinimų pašalinus neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą.
Paskirtos laisvės atėmimo bausmės D. J. bendrinamos Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,4d. taisyklėmis, jas iš dalies sudėjus, paskiriant mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę, nei neatliktos bausmės, paskirtos pirmesniu nuosprendžiu, dalis.
Subendrinta bausmė bendrinama su neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. liepos 18d. nuosprendžiu, dalimi , jas iš dalies sudėjus. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad nuteistasis D. J. pagal šį nuosprendį yra realiai atlikęs 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo bausmės , neatliktos bausmės pagal šį nuosprendį yra likę 11 mėnesių , todėl naujai skiriama bausmė, taikant Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3d. nuostatas, pridedama prie šios bausmės.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1d. 1p., 4p. , nusprendė :
Nuteistojo D. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12d. nuosprendį panaikinti dėl esminio baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo ir priimti naują nuosprendį.
neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent:
jis, 2015-06-25 nuo 20.30 val. iki 20.55 val. Romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), name Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,029 g narkotinės medžiagos – heroino, kol minėtu adresu policijos pareigūnai apžiūros metu pas jį rado ir paėmė jam priklausantį minėtą kiekį – narkotinės medžiagos – heroino;
jis, 2015-09-25 nuo 7.30 val. iki 8.20 val. Romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,032 g. narkotinės medžiagos – heroino , kol prie geležinkelio bėgių, esančių šalia (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai apžiūros metu pas jį rado ir paėmė jam priklausantį minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino.
Pripažinti D. J. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1d. ( dėl veikos, padarytos 2015-06-25) ir paskirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams;
Pripažinti D. J. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1d ( dėl veikos, padarytos 2015-09-25) ir paskirti jam laisvės atėmimą 7 mėnesius .
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1d., 4d. paskirtas laisvės atėmimo bausmes D. J. subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 8 mėnesius .
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1d., šią subendrintą bausmę iš dalies pridėjus prie neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-07-18 nuosprendžiu, dalies , paskirti galutinę subendrintą bausmę: laisvės atėmimą 1 (vienerius) metus 6 mėnesius, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 66 str. 2 d., į paskirtos bausmės laiką, D. J. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-06-25 iki 2015-06-26 (1 diena).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2d. D. J. išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą- neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. J. sulaikymo dienos.
Daiktinius įrodymus : 0,51 g heroino , 0,025 g heroino , saugojamo vokuose Vilniaus apskr.VPK Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje , sunaikinti.
Kompaktinį CD diską su garso įrašu palikti prie baudžiamosios bylos.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.