Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-202-361/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-09
Bylos Nr.
1S-202-361/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Pareiškėjas
R. L.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1S-202-361/2016
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.14.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. L. skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą ir prašė baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-750/2014 išduoti vykdomąjį raštą dėl jai iš V. L. ir R. Š. priteistos turtinės ir neturtinės žalos bei proceso išlaidų.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Išdavė vykdomąjį raštą pareiškėjai R. L. dėl jai priteistų iš nuteistųjų R. Š. ir V. L. po 826,11 Eur proceso išlaidų. Atmetė pareiškėjos R. L. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl priteistos jai 44,64 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistųjų V. L. ir R. Š.. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-04 nuosprendžiu nuteistieji įpareigoti nukentėjusiajai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą per vienerius metus, t. y. nustatytas konkretus terminas, per kurį nuteistieji turi nukentėjusiajai atlyginti nuosprendžiu priteistą žalą. Kadangi terminas nėra pasibaigęs, Šilutės rajono apylinkės teismas netenkino prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo ir nurodė, kad suėjus nurodytam terminui ir nuteistiesiems neatlyginus žalos, nukentėjusioji turės teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Šalies argumentai

Nesutikdama su priimta nutartimi nukentėjusioji skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kuria atmesta prašymo dalis dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl iš nuteistųjų nukentėjusiajai priteistos turtinės ir neturtinės žalos. Ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą ir išduoti vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendį, kuriuo iš nuteistųjų V. L. ir R. Š. nukentėjusiajai priteista 44,64 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas, pagal BK 69 straipsnio taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti žalą, ir tenkindamas civilinį ieškinį taikė du savarankiškus baudžiamosios teisės institutus. Mano, kad baudžiamojo poveikio priemonės ir jų taikymas bei žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, yra tenkinamas, negali būti tapatinamai, nepaisant to, kad konkrečioje baudžiamojoje byloje yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, kuri savo įsipareigojimų (prievolių) turiniu gali būti panaši ar netgi sutapti su įpareigojimais, atsiradusiais dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje patenkinimo. Todėl atitinkamo nuosprendžio dalys dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo turi būti vykdomos savarankiškai – turtinė ir neturtinė žala turi ir gali būti teisės aktų nustatyta tvarka išieškoma iš nuteistojo po nuosprendžio įsiteisėjimo, nepriklausomai nuo savarankiškos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, jos turinio ir termino.

Pareiškėjos teigimu, nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turinio ir jos termino pažeidimai turi reikšmės nuteistiesiems dėl bausmės vykdymo atidėjimo, bet ne jai priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo ar tokio atlyginimo pradžios momento bei laikotarpio nustatymui. Anot pareiškėjos, tai, kad nuteistiesiems paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir nustatytas vienerių metų terminas, nereiškia, jog nuteistieji tuo vadovaudamiesi turi teisę laisva valia pasirinkti, kada atlyginti priteistą žalą. Baudžiamojo poveikio priemonės taikymo/galiojimo terminas negali būti tapatinamas su nuosprendžiu savarankiškai priteistos žalos atlyginimu ir jo tenkinimo terminu.

Dėl nurodytų priežasčių tvirtina, kad Šilutės rajono apylinkės teismas nepagrįstai neišdavė vykdomojo rašto dėl žalos išieškojimo, o jo neišdavimas reiškia jos teisių ir interesų pažeidimą (BPK 44 str. 10 d.).

Atkreipia dėmesį, kad nuteistiesiems nebuvo taikomas nuosprendžio dalies dėl žalos priteisimo vykdymo atidėjimas, taip pat nebuvo išdėstytas ar nukeltas žalos atlyginimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Aukštesniosios instancijos teismas, susipažinę su skundu bei pateikta medžiaga, daro išvadą, kad Šilutės rajono apylinkės teismas pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, tinkamai išaiškino vykdymo tvarką pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendį.

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiu R. Š. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, R. Š. paskirta BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – atlyginti civilinei ieškovei R. L. nusikaltimu padarytą, šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę ir neturtinę žalą. Žalos atlyginimui nustatytas vienerių metų terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Minėtu nusprendžiu V. L. taip pat pripažintas kaltu padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, V. L. paskirta BK 69 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – atlyginti civilinei ieškovei R. L. nusikaltimu padarytą, šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę ir neturtinę žalą. Žalos atlyginimui nustatytas vienerių metų terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiu iš civilinės ieškovės R. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. R. L. solidariai iš R. Š. ir V. L. priteista 44,64 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

BPK 335 straipsnyje nustatyta, kad vykdyti pateikiamas ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. BPK nereglamentuoja nuosprendžiu tenkinto civilinio ieškinio vykdymo, todėl nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio vykdoma Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. CPK 588 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja.

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl, pareiškėjos manymu, teismas nepagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą dėl nuosprendžio dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškinys.

Aukštesniosios instancijos teismas, įvertinęs Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nesutinka su pareiškėja, jog šiuo atveju buvo pagrindas išduoti vykdomąjį raštą iš karto po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies formuluotės aiškiai matyti, kad teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę atlyginti žalą, nurodė, kad per vienerių metų terminą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos turi būti atlyginta žala, kuri priteista tuo pačiu nuosprendžiu. Tai reiškia, jog teismas taip pat nustatė ir nuosprendžio dalies, kuria iš dalies tenkintas civilinis ieškinys, įvykdymo terminą. Nagrinėjamu atveju teismas nuosprendžiu įpareigojo nuteistuosius atlyginti nukentėjusiajai priteistą žalą per vienerius metus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2017-02-04. Sutiktina su pareiškėja, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo institutas skiriasi nuo civilinio ieškinio, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad nuosprendžio dalys dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo (BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str.) ir civilinio ieškinio dalies tenkinimo yra susijusios ir vykdomos neatskiriant vienos nuo kitos.

Pažymėtina, kad vykdomojo rašto pagrindu yra pradedamas priverstinis teismo nuosprendžiu priteistos žalos išieškojimas. Šiuo atveju, esant nustatytam terminui, per kurį nuteistieji privalo atlyginti nuosprendžiu priteistą žalą ir jam nepasibaigus, nėra pagrindo pradėti priverstinį žalos išieškojimo procesą, t. y. išduoti vykdomąjį raštą. Baudžiamojo poveikio priemonės – atlyginti nuosprendžiu priteistą žalą, įvykdymo terminas nagrinėjamu atveju sąlygoja ir nuosprendžiu priteistos žalos įvykdymo terminą. Nuosprendyje aiškia nurodyta, jog per vienerius metus nuteistieji turi atlyginti nuosprendžiu priteistą žalą. Tokia formuluotė reiškia, jog baudžiamojo poveikio priemonės nustatymas ir jos vykdymas negali būti vertinamas ir vykdomas atskirai nuo nuosprendžio dalies, kuria priteista žala. Kadangi nuosprendžiu nėra aiškiai nurodyta, kad žala turi būti atlyginama mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį ar panašiai, todėl nuteistieji, priešingai nei teigia pareiškėja, gali pasirinkti, kada ir kaip atlygins nuosprendžiu priteistą žalą, svarbu, kad ji būtų atlyginta per vienerių metų laikotarpį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos argumentai, kad nuosprendžio dalis, kuria iš dalies tenkintas civilinis ieškinys, gali būti vykdoma nepriklausomai nuo baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir jos termino, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakant į pareiškėjos argumentą, jog neišdavus vykdomojo rašto bus pažeistos jos teisės ir interesai, nurodytina, jog baudžiamojo poveikio priemonės – atlyginti civilinei ieškovei R. L. nusikaltimu padarytą nuosprendžiu priteistą turtinę ir neturtinę žalą ir jos įvykdymo termino nustatymas, priešingai nei nurodo pareiškėja, gina jos interesus ir užtikrina žalos atlyginimą per vienerius metus nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Šiuo atveju nuteistiesiems, per teismo nustatytą terminą neįvykdžius baudžiamojo poveikio priemonės, gali kilti neigiamos pasekmės (BK 74 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju labiau gina nukentėjusiosios interesus ir užtikrina jos teisę atgauti patirtą žalą per vienerius metus. Netaikius tokios priemonės ir nuosprendžio dalį dėl žalos priteisimo vykdant priverstine tvarka (CPK XLI skyrius), žalos atlyginimas gali užsitęsti ir ilgesnį laikotarpį.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Šilutės rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys