- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-13
- Bylos Nr.
- 2-197-490/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-03186-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B.
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. B. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas, tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 1995-11-07, mirties palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama turtą valdyti, ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 1998-01-23, mirties palikimą pagal įstatymą priėmė jos sūnus, pareiškėjas R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Pareiškime nurodė, kad 1995-11-07 mirė jo tėvas M. B.. 1998-01-23 mirė pareiškėjo motina J. B.. Mirus tėvams pareiškėjas liko gyventi tėvams jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini) kuris įregistruotas M. B. vardu. Po tėvų mirties pareiškėjas pradėjo naudotis jiems nuosavybės teise priklausiusiais namų apyvokos daiktais ir žemės ūkio padargais, savo lėšomis remontavo gyvenamąjį namą, moka mokesčius už sunaudotą elektros energiją ir būsto draudimo įmokas. Pareiškėjas prižiūri ir tvarko 1,0400 ha mišką (duomenys neskelbtini) įregistruotą J. B. vardu. Pareiškėjas taip pat naudojasi 3,3800 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)., įregistruotu J. B. vardu, sklype sėja grūdines kultūras. Norėdamas įregistruoti minėtą gyvenamąjį namą ir žemės sklypus savo vardu, pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kur iš jo buvo pareikalauta paveldėjimo teisės liudijimo, kurio pareiškėjas nebuvo įgijęs. Kai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pareiškėjas kreipėsi į Jonavos rajono 4-ąjį notaro biurą, paaiškėjo, kad pareiškėjo motina J. B. įstatymo nustatyta tvarka nėra priėmusi palikimo po savo sutuoktinio ir pareiškėjo tėvo, M. B. mirties, o pareiškėjas praleido nustatytąjį terminą palikimui priimti po motinos mirties. Todėl pareiškėjas yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pareiškėjo motina J. B. faktiškai palikimą priėmė po savo sutuoktinio M. B. mirties, o pareiškėjas palikimą priėmė po savo motinos mirties, pradėjęs jos turtą faktiškai valdyti. Iki pat mirties pareiškėjo tėvai gyveno kartu jiems jungtinės santuokinės nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties J. B. ir toliau liko gyventi minėtame name, naudojosi su M. B. santuokos metu įgytais namų apyvokos daiktais, baldais bei žemės ūkio padargais, mokėjo mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Jis po tėvų mirties įstatymo nustatyta tvarka palikimo nepriėmė ir pretenzijų į tėvų turtą ateityje nereikš.
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1995-11-07 mirė pareiškėjo tėvas M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), 1998-01-23 mirė pareiškėjo motina J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Pareiškėjo tėvai įregistravo santuoką 1942-03-20, akto įrašo Nr. 11 (b. l. 13). Pareiškėjas R. B. yra mirusiųjų M. B. ir J. B. sūnus (b. l. 6, 11). Suinteresuotas asmuo A. B. taip pat yra mirusiųjų M. B. ir J. B. sūnus (b. l. 29, 30). Pareiškėjo R. B. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). (b. l. 12). Minėtu adresu iki mirties taip pat gyveno ir pareiškėjo tėvai M. B. bei J. B.. Po M. B. mirties J. B. ir toliau liko gyventi minėtame name, naudojosi su M. B. santuokos metu įgytais namų apyvokos daiktais, baldais bei žemės ūkio padargais, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją. Gyvenamasis namas su priklausiniais ir su ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruotas mirusio pareiškėjo tėvo M. B. vardu (b. l. 14–15). 1,0400 ha miško ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (Duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3,3800 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (Duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)) įregistruoti mirusios pareiškėjo motinos J. B. vardu (b. l. 16, 17). Remiantis Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. 2015-12-15 išduotais liudijimais apie palikimo nepriėmimą, po pareiškėjo tėvo M. B., mirusio 1995-11-07, mirties, ir motinos J. B., mirusios 1998-01-23, mirties, notaro biure paveldėjimo bylos neužvestos, palikėjų įpėdiniai palikimo nėra priėmę (b. l. 7, 8). Pareiškėjo paaiškinimu, po tėvų mirties jis pradėjo naudotis tėvams nuosavybės teise priklausiusiais namų apyvokos daiktais ir žemės ūkio padargais, savo lėšomis remontavo gyvenamąjį namą, moka mokesčius už sunaudotą elektros energiją ir būsto draudimo įmokas (b. l. 18–26). Pareiškėjas prižiūri ir tvarko 1,0400 ha mišką, taip pat naudojasi 3,3800 ha žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini) Terminą palikimui pareiškėjas praleido, kadangi manė, jog kad po tėvų mirties jis faktiškai palikimą priėmė ir paveldimam turtui daiktines teises VĮ Registrų centre savo vardu galės įregistruoti be apribojimų.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.).
Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).
Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo motina J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 1995-11-07, mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas R. B. po motinos J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 1998-01-23, mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą. Nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai yra įrodyti aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 str. 2 p.), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 1995-11-07, mirties palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama turtą valdyti, ir, kad po J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 1998-01-23, mirties palikimą pagal įstatymą priėmė jos sūnus, pareiškėjas R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Remiantis CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 1,58 Eur, valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 1995-11-07, mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pradėdama jo turtą faktiškai valdyti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios 1998-01-23, mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė jos sūnus, pareiškėjas R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.