Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-681-538/2011

2011 m. spalio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovės UAB „Turto imperija“ atstovui advokatui Egidijui Karbauskui, atsakovės B. Š. atstovei advokatei Alisai Kostiuk, trečiajam asmeniui S. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Turto imperija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Turto imperija“ ieškinį atsakovei B. Š., trečiajam asmeniui S. P., dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Turto imperija“ pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-03 sprendimų civilinėje byloje ir ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino šalių sudarytą preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, nenagrinėjo sutarties sudarymo aplinkybių, neatsižvelgė į jos esmę ir tikslą, netyrė šalių tarpusavio santykių praktikos ir elgesio po tarpininkavimo sutarties sudarymo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos dėl netesybų, todėl pažeidė CK 6.193 straipsnio, CK 6.165 straipsnio 4 dalies, CK 6.38 straipsnio, 6.200 straipsnio nuostatas. B. Š., būdama būsima pirkėja įsipareigojo nupirkti iš S. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 149 000 litų. Notarinės formos pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2010-01-05. Pirkėjai perkamas butas buvo perduotas naudotis 2009-12-19 aktu. Tačiau notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartis iki nustatyto termino sudaryta nebuvo dėl B. Š. kaltės. Lietuvos Respublikos CK 6.165 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas imperatyvas atlyginti kitai šaliai nuostolius, kurie padaromi įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį nevykdymu. Pagal 2009-12-09 preliminarią sutartį (UAB „Turto imperija“, B. Š. ir S. P.) UAB „Turto imperija“ numatė gauti 2500 Lt iš S. P., 500 Lt iš B. Š.; pagal kitą preliminarią sutartį (UAB „Turto imperija“, S. P. ir M. G.) numatė gauti 900 Lt iš S. P., iš viso - 3 900 litų. Pagal 2009-11-27 Tarpininkavimo paslaugų bei komercinės informacijos sutartį, tarpininkas UAB „Turto imperija“ surado pirkėją B. Š. ir pagal sutarties 3.2 punktą, tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjas įgyja teisę į atlyginimą, kai paslaugos teikėjas suranda pirkėją ir paslaugos teikėjo surastas pirkėjas pasirašo pirkimo–pardavimo sutartį. B. Š. nepagrįstai atsisakė pasirašyti buto pirkimo–pardavimo sutartį ir dėl jos neteisėtų veiksmų UAB „Turto imperija“ negavo tikėtinų pajamų – 3900 Lt, atlyginimo už iš esmės atliktą darbą. 2010-02-06 sudarytame susitarime dėl sutarties pabaigos, atsakovė B. Š. pripažino, kad ieškovės UAB „Turto imperija“ surastas nekilnojamasis turtas, t.y. butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra tinkantis ir atitinkantis jos interesus, bei pripažino, kad notarinės formos sutartis iki nustatyto termino nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas ieškovei UAB „Turto imperija“ iš atsakovės B. Š. priteisdamas už tarpininkavimo paslaugas tik 500 Lt, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teismų praktikos dėl išlaidų kompensavimo ne tiesioginėse derybose, tuo pažeisdamas konstitucinio nuostolių atlyginimo principą bei nukentėjusios šalies UAB „Turto imperija“ teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad UAB „Turto imperija“ vykdydama veiklą, teikdama tarpininkavimo paslaugą dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo 2009 m. gruodžio 9 d. sudarė preliminarią sutartį, kuria B. Š., būsima pirkėja, įsipareigojo nupirkti iš S. P. butą esantį (duomenys neskelbtini), už 149 000 Lt. Notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2010-01-05 (b. l. 6–7). B. Š. sumokėjo pardavėjai S. P. 3000 Lt avansą, kurie nesudarius sandorio, liko pas pardavėją. Iš atsakovės B. Š. paaiškinimo nustatyta, kad B. Š. nenupirko buto dėl to, kad negalėjo parduoti savo turto, nes jos pirkėjai atsisakė sudaryti sandorį. Taip pat iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad B. Š. sumokėjo pardavėjai S. P. 3000 Lt baudą. UAB „Turto imperija“ vykdydama veiklą, teikdama tarpininkavimo paslaugą dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo 2009 m. gruodžio 9 d. sudarė preliminarią sutartį, kuria S. P., būsima pirkėja, įsipareigojo nupirkti iš M. G. butą esantį (duomenys neskelbtini), už 89 000 Lt. Notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2010-01-15 (b. l. 10–11).

Iš ieškovo atstovų paaiškinimo bei pateiktos preliminarios sutarties nustatyta, kad pagal minėtą preliminariąją sutartį pardavėjas S. P. UAB „Turto imperija“ už tarpininkavimą turėjo sumokėti 2500 Lt, o B. Š. už tarpininkavimą įsipareigojo sutarties 9 punkte sumokėti 500 Lt UAB „Turto imperija“. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės nepriteisė 2500 Lt ir 900 Lt jos nuostolių, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais.

Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu; jame nustatomos teisės ir pareigos. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).

Apeliantė teisingai nurodo, kad Lietuvos Respublikos CK 6.165 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kaip byloje ir nustatyta, kad 2009-12-09 preliminariosios sutarties šalys yra B. Š. ir S. P., ir B. Š., nesudariusi turto pirkimo– pardavimo sutarties iki 2010-01-05, sumokėjo S. P. jos patirtus ir sutartyje numatytus nuostolius, t. y. 3000 Lt avansą ir 3000 Lt dėl sutarties nevykdymo (Preliminarios sutarties 3, 10, 13 p.). Tačiau taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Sutartis yra vienas iš prievolės atsiradimo pagrindų (CK 6.2 straipsnis); paslaugų teikimo atlygintinos sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu (audito, konsultacinės, informacijos, mokymo, kt.); dėl to CK 6.716 straipsnyje nurodytos paslaugos vadinamos intelektinėmis; šalys paprastai tariasi dėl paslaugų teikimo, tačiau gali susitarti ir dėl tam tikro rezultato. Paslaugų teikimo sutartis yra dvišalė, todėl vienai sutarties šaliai – paslaugos teikėjui – įvykdžius sutartyje nustatytą įsipareigojimą, kitai sutarties šaliai – klientui – atsiranda pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas. Jeigu paslauga lieka nesuteikta, neatsiranda ir pareigos ją apmokėti. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Sutarties šalys nusistato tarpusavio teises ir pareigas, tačiau šios sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.193 str. 1 d., aiškinant sutarties nuostatas, jos negali būti aiškinamos atsižvelgiant išimtinai tik į vienos iš šalių ketinimus ir visiškai nepaisant sutartyje parašyto teksto, be to sutarties nuostatos turi būti aiškinamos sąžiningai. Byloje nustatyta, kad, vadovaujantis 2009-12-09 preliminariosios sutarties 8 punktu, S. P. moka ieškovei už tarpininkavimą 2500 Lt iki sandorio notarinio patvirtinimo, o 9 punkte nurodyta, kad B. Š. moka ieškovei už tarpininkavimą 500 Lt iki sandorio notarinio patvirtinimo. Tai reiškia, kad dar iki 2010-01-05, t. y. iki įsipareigojimo pasirašyti notariškai turto pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovė ir trečiasis asmuo privalėjo ieškovei sumokėti už tarpininkavimą, t. y. atsakovė – 500 Lt, o trečiasis asmuo – 2500 Lt, nepriklausomai nuo to, ar bus sudaryta notarinė buto pirkimo–pardavimo sutartis, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės 500 Lt, kadangi ši suma turėjo būti sumokėta iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Taip pat vadovaujantis 2009-12-09 preliminariosios sutarties tarp S. P. ir G. M. 9 punktu, S. P. turėjo sumokėti ieškovei 900 Lt už tarpininkavimą iki sandorio notarinio patvirtinimo.

Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, jog tai labiausiai atitiktų kliento interesus. CK 6.156 straipsnio 1 d. nustato, kad sutarties laisvės principas, kaip vienas iš civilinių santykių reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnis), leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai nenurodyta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Nenustačius, kad šalių sudarytos sutarties sąlygos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), dėl paslaugų sutarties dalyko, kainos ir apmokėjimo turėjo būti sprendžiama pagal šalių šiuo konkrečiu klausimu sutartyje įtvirtintas sąlygas. Tai reiškia, kad šalys, Sutartyje numatydamos nuostatą dėl tarpininkavimo mokesčio iki sandorio notarinio patvirtinimo, įgyvendino sutarties laisvės principą. Byloje nenustatyta, kad šalys buvo verčiamos sudaryti sutartį, t. y. jos savanoriškai prisiėmė įsipareigojimus pagal minėtą Sutartį, todėl privalo jų laikytis (CK 6.156 str. 4 d.), o ieškovė sumų už tarpininkavimą, gali reikalauti tik iš tų asmenų, kurie turėjo jai sumokėti pagal sutartį, todėl atsakovei atsirado prievolė sumokėti ieškovei už suteiktą paslaugą atlyginimą, numatytą sutartyje, t. y. 500 Lt. Tačiau neatsirado prievolė atlyginti ieškovės nurodytus nuostolius, kuriuos sudaro kitų asmenų nesumokėti ieškovei atlyginimai už paslaugas, nes šių atlyginimų sumokėjimas pagal sutartis nėra siejamas su pagrindinių sutarčių sudarymu, todėl atsakovės atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį neturėjo reikšmės kitų asmenų įsipareigojimų vykdymui pagal jų sudarytų sutarčių sąlygas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d.sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės UAB „Turto imperija“ priteistina 100 Lt atsakovės B. Š. turėtų advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Turto imperija“ atsakovei B. Š. 100 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.