- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- I1-4067-815/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02128-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, ir Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų 2020 m. balandžio 10 d. raštą Nr. Nr. 42-370 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 2S-1996 „Dėl A. L. skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti pareiškėjui grąžinti sumokėtus 52,10 Eur (b. l. 1–2).
2. Pareiškėjas paaiškina, jog 2020 m. sausio 9 d. Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN) jam buvo atliktas psichiką veikiančių medžiagų vartojimo testas, kuris parodė teigiamą rezultatą (buvo „silpnai teigiamas“). Nesutikdamas su testo rezultatais, pareiškėjas pareikalavo atlikti testą iš naujo. Įkalinimo įstaiga už pakartotinį testą sumokėjo iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos. Pakartotinis testas parodė, jog pareiškėjas psichiką veikiančių medžiagų nevartojo.
3. Pareiškėjas 2020 m. kovo 16 d. pateikė Vilniaus PN prašymą dėl pinigų už pakartotinį testą grąžinimo, tačiau įstaiga atsisakė pinigus grąžinti. Nesutikdamas su Vilniaus PN atsakymu, pareiškėjas jį apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas). Departamentas skundžiamu Sprendimu nurodė, jog Vilniaus PN pagrįstai atsisakė kompensuoti išlaidas už pakartotinį testą. Pareiškėjas nesutinka tiek su Vilniaus PN Raštu, tiek su Departamento Sprendimu bei mano, jog yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.
II
1. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Vilniaus PN ir atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27–32).
2. Vilniaus PN nurodo, jog 2020 m. sausio 9 d. įtarus, kad pareiškėjas yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jis buvo nuvestas į tam specialiai pritaikytą patalpą patikrinti dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Atlikus tyrimą greitos tyrimo priemonės (testo) pagalba nustatyta, kad pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas. Pareiškėjas tą pačią dieną pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog nesutinka su testo rezultatais ir prašė atlikti tyrimą laboratorijoje už jo lėšas. 2020 m. sausio 10 d. tiriamoji medžiaga buvo išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją (toliau – ir Laboratorija). Atlikus tyrimą, psichiką veikiančių medžiagų nenustatyta, t. y. Laboratorija paneigė Vilniaus PN atliktos greitosios tyrimo priemonės rezultatus. Atitinkamai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pritaikyta nei drausminė, nei administracinė atsakomybė, nesant pažeidimo sudėties. Vilniaus PN skundžiamu Raštu atsisakė kompensuoti tyrimo Laboratorijoje išlaidas.
3. Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 452 buvo patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimą ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką vertindami bendrą asmens būklę arba atlikdami jo medicininę apžiūrą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Jei laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Šiuo atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą sumokėtas.
Vilniaus PN pažymi, jog neblaivumo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl pareiškėjo atliekamos greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo būti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiškėjo elgesyje. Tad Vilniaus PN pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų, teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, veikė teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas pats raštu Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad sutinka, jog jis būtų ištirtas dėl apsvaigimo. Teisės aktuose nėra nustatytos galimybės laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą jo lėšomis. Tad Vilniaus PN savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė, jokios žalos nepadarė, o skundžiamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
III
1. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–17).
2. Pažymi, jog pareiškėjas sutiko, kad į Laboratoriją už asmeninius pinigus būtų siunčiamas naujas tiriamosios medžiagos mėginys. Pinigai už testo atlikimą buvo sumokėti ne Vilniaus PN administracijai, o Valstybinei teismo medicinos tarnybai. Nepriklausomai nuo testo rezultatų, Vilniaus PN administracija neturi teisinio pagrindo pareiškėjui grąžinti pinigus už Valstybinės teismo medicinos tarnybos atliktą tyrimą. Pareiškėjas nepateikė jokių faktinių aplinkybių ar įrodymų bei nedetalizavo, kodėl prašymas dėl Sprendimo panaikinimo yra neteisėtas ir turi būti naikinamas. Pareiškėjo prašymas dėl Sprendimo panaikinimo turi būti atmestas, nes vien tik aplinkybė, jog Sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo teigti, kad Departamento Sprendimas turi būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
IV
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. 2020 m. sausio 9 d. pareiškėjas buvo tikrintas greitos tyrimo priemonės (testo) būdu (Vilniaus PN Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35–36)). Testas parodė, jog pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas.
2. Pareiškėjas 2020 m. sausio 9 d. Vilniaus PN pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog nesutinka su testo rezultatais ir prašo jo tyrimus išsiųsti Laboratorijai, pinigus išskaičiuojant iš jo asmeninės sąskaitos (b. l. 37).
3. Į bylą yra pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos pažyma, iš kurios matyti, jog pareiškėjo mėginio tyrimas buvo baigtas 2020 m. kovo 2 d., psichiką veikiančių medžiagų pareiškėjo organizme nerasta (b. l. 38).
4. 2020 m. balandžio 10 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Vilniaus PN Raštas, kuriuo buvo atsisakyta grąžinti pareiškėjui pinigus, sumokėtus už pakartotinį tyrimą Laboratorijoje (b. l. 20). Pareiškėjui paaiškinta, jog jis pats sutiko apmokėti mėginio tyrimą Valstybės teismo medicinos prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos Laboratorijoje. Jos išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas nevartojo psichiką veikiančių medžiagų, tokiu būdu jis įrodė savo nekaltumą. Rašte nurodyta, jog jokie teisės aktai neįpareigoja Vilniaus PN grąžinti pinigus už mėginio tyrimą laboratorijoje, todėl įkalinimo įstaiga atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.
Nesutikdamas su šiuo Raštu, pareiškėjas pateikė skundą Departamentui, prašydamas įpareigoti Vilniaus PN grąžinti jam sumokėtus 52,10 Eur už pakartotinį tyrimą Laboratorijoje.
5. 2020 m. birželio 1 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Departamento Sprendimas (b. l. 22–23). Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas sutiko, kad Valstybinei teismo medicinos tarnybai už jo asmeninius pinigus būtų siunčiamas naujas tiriamosios medžiagos mėginys. Pinigai už testo atlikimą buvo sumokėti ne Vilniaus PN administracijai, o Valstybinei teismo medicinos tarnybai. Nepriklausomai nuo testo rezultatų, Vilniaus PN administracija neturi teisinio pagrindo pareiškėjui grąžinti pinigus už Valstybinės teismo medicinos tarnybos atliktą tyrimą. Departamentas konstatavo, jog Vilniaus PN Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atmetė pareiškėjo skundą.
V
1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Raštą ir Sprendimą (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 4 ir 5 punktus), taip pat priteisti pareiškėjui 52,10 Eur, sumokėtus už pakartotinį testą Laboratorijoje.
2. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (ginčui aktualios redakcijos) 113 straipsnyje nustatyta, jog pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra šios: pataisos įstaigų apsauga; teisės pažeidimų prevencija ir atskleidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė; pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais arba nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, atvejais. BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakyme Nr. V-20 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 1 punkte nurodyta, jog šis Aprašas reglamentuoja laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą. Aprašas taikomas visose Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietose kontroliuojant ir nustatant, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų (Aprašo 2 punktas). Aprašo 5 punkte nurodyta, jog neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Aprašo 15 punkte reglamentuota, jog jei suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo kontrolės, medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti atlikimo ir atlyginimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai už joje atliktą medicininę apžiūrą neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti tvarką nustato Taisyklės. Taisyklių 21 punkte reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimą ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką vertindami bendrą asmens būklę arba atlikdami jo medicininę apžiūrą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarką nustato Departamento direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Šiuo atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą sumokėtas.
3. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog teisės aktuose nėra nustatytos galimybės laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Pažymėtina, jog teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą jo lėšomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas sutiko, kad jo asmeninėmis lėšomis mėginys būtų išsiųstas Laboratorijai, kadangi jis nesutiko su testo rezultatais (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 2 punktą). Paminėtina, jog byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, įrodęs, jog nevartojo psichiką veikiančių medžiagų, jokių neigiamų pasekmių nepatyrė (įkalinimo įstaiga neskyrė sankcijų (nuobaudos)). Taigi, šiuo pagrindu neteisėtų atsakovo veiksmų nenustatyta, Vilniaus PN tinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis, bei, atitinkamai, neturėjo pagrindo pareiškėjui kompensuoti jo patirtas išlaidas. Konstatuotina, jog skundžiamas Vilniaus PN Raštas, kuriuo buvo atsisakyta grąžinti pareiškėjui pinigus, sumokėtus už pakartotinį tyrimą Laboratorijoje (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 4 punktą), yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą, teismui nepateikė. Vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Raštu, nesudaro pagrindo jo naikinti.
4. Atitinkamai ir Departamentas, spręsdamas susiklosčiusią situaciją, tinkamai vertino, jog Vilniaus PN veikė tinkamai, o teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Remdamasis byloje surinktais duomenimis, teismas sprendžia, kad Departamentas įvertino visas pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, raštu išsamiai atsakė į pareiškėjo skundą, todėl spręsti, jog Departamentas ar Vilniaus PN neveikė taip, kaip privalėjo veikti, nėra jokio pagrindo. Departamento Sprendimas ir Vilniaus PN Raštas yra pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl yra teisėti ir pagrįsti.
5. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovus pareiškėjui grąžinti sumokėtus 52,10 Eur tėra išvestinis, t. y. palikus Raštą ir Sprendimą nepakeistais nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ir šį reikalavimą. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.