Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-07-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-1095-900/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-07-19
Bylos Nr.
A18.-1095-900/2019
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00445-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Pažeidėjas
D. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A18.-1095-900/2019
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00445-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 19.9. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. liepos 19 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant Aistei Žukauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį, iškeltą D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), LR piliečiui, lietuviui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, dirbančiam (duomenys neskelbtini), vedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

D. A., kaip UAB „A“ direktorius, 2019 m. gegužės 3 d. 13³⁵ val. (duomenys neskelbtini), kliudė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Šiaulių apskrities VMI) pareigūnams atlikti pavestas funkcijas, susijusias su UAB „A“ operatyviu patikrinimu, nes atsisakė bendrauti ir pateikti duomenis bei paaiškinti apie įmonės prekių likučių laikymo ir sandėliavimo vietą, kurios pagal inventorizacijos aprašą buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, fiziškai kliudė užfiksuoti (nufotografuoti) išorinėje kabineto pusėje esančią iškabą „A“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 2004 m. balandžio 13 d. įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktus.

Šalies argumentai

D. A. paaiškinime nurodė, kad su kaltinimu nesutinka. Žadėjo viską paaiškinti teisme.

Teismo posėdyje D. A. nepripažino padaręs inkriminuotą nusižengimą. Teigė, kad tą dieną buvo sutuoktinės darbo vietoje – (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė turi savo verslą, šiuo metu laukiasi. D. A. ten beveik kasdien ateina ir jai padeda. Ir įvykio dieną D. A. laukė, kol sutuoktinė pareis, ketino kažkur eiti – pas daktarus ar pavalgyti.

Atėjo D. su kolegė. Jos nepasibeldė. Prieš tai D. A. ramiai gėrė kavą ir pamanė, kad parėjo sutuoktinė. Pamačius D. su kolegę, D. A. ištiko lengvas šokas. Atsistodamas įleisti jas į kabinetą, išliejo kavą. Atsirado įtampa. D. A. valė kavą. D. kolegė arogantiškai ar juokais pasakė, kad jis neskubėtų, kad jos čia (grožio mokykloje) pagulės, pasidažys.

D. A. išvalė grindis. D. kolegė parodė pažymėjimą. Jis pažinojo D.. Prieš įvykį vyko jo įmonės (UAB „A“) patikrinimas. D. A. paklausė, kokiu klausimu jie kalbėsis. Viešnios atsakė, kad kalbėsis apie įmonės likučius. D. A. pasakė, kad tiksliai žino, jog tą dieną prekių likutis yra nulis. Viešnis atsakė, kad turi būti 500 € prekių likutis, liepė parodyti tuos prekių likučius. D. A. paaiškino, kad čia – ne UAB „A“ patalpos, o sutuoktinės darbo vieta.

D. A. įmonė „A“ (2019 m.) vasarį persikėlė į kitas patalpas. Nuo 2005 m. UAB „A“ yra registruota (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario gale patalpų nuomotojas pakėlė kainą ir jie (UAB „A“) išėjo. Faktiškai UAB „A“ veiklą vykdo automobilyje – D. A. važiuoja pas klientus. Ieško naujo kabineto. Kad nesimėtytų sena iškaba, D. A. ją pakabino šalia sutuoktinės studijos iškabos, nors jis ten nedirba, nekviečia klientų. Nebūtų logikos kviesti klientus į grožio saloną pirkti stogą ar angarą.

Kai D. A. pasakė, kad čia – ne jo įmonės patalpos, D. išėjo į lauką, užfiksavo, kad ten yra jo įmonės iškaba, bandė ją nuplėšti. D. A. pavadino D. rusiškais keiksmažodžiais, liepė jai patraukti rankas, nuplėšė lentelę, beplėšiant ji sulūžo. Viskas įvyko labai greitai. Jis pasielgė negražiai. Buvo įtempta situacija. D. A. nepatiko, kad D. bandė nudrėksti iškabą.

D. kolegė buvo viduje (kabinete). Po konflikto D. A. su D. nuėjo į (kabineto) vidų ir paprašė D. kolegės išeiti iš patalpos. D. A. paaiškino, kad čia – ne jo darbo vieta, kad sutuoktinė yra nėščia, netrukus grįš ir jis nenori, kad sutuoktinė jaudintųsi. D. A. D. kolegei pasakė, kad jie gali pasikalbėti koridoriuje. Viskas tuo ir baigėsi. Kiek D. A. žino, viešnios iškvietė GMP, policiją; buvo įėjusios į kabinetą pas kaimynus. D. A. užrakino sutuoktinės įmonės kabinetą ir išvyko.

D. A. atsakė į visus (Šiaulių apskries VMI darbuotojų) klausimus, paaiškino, kad nėra prekių likučių, kad čia – ne jo kabinetas, pasiūlė kalbėtis koridoriuje. Negražiai pasielgė, kad sukonfliktavo su D., susikeikė. D. A. nuomone, keiksmažodžiai nėra trukdymas pareigūnams dirbti. Jis neturėjo jokių minčių kliudyti tyrimui, bijojo, kad gali pareiti sutuoktinė ir išsigąsti dėl situacijos. D. A. su mielu noru būtų perkėlęs tyrimą į bet kurią kitą vietą. Kiek pamena, pareigūnės sakė, kad susitiks su juo mokesčių inspekcijoje ir jis atsakė: „labai gerai“. Prieš įvykį D. A. davė parodymus apie prekių judėjimą, likučius. Po įvykio D. buvo nušalinta, kita moteris paskirta tęsti patikrinimą ir jis atsakė į visus tos pareigūnės klausimus. Tyrimas šiuo metu yra baigtas. Nusižengimai smulkūs.

Teismo posėdyje liudytoja D. B. parodė, kad yra Šiaulių apskrities VMI Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė. Pamena ne visą įvykį, įvykio metu ją ištiko šokas. Įvykio dieną liudytoja D. B. su kolege apsilankė UAB „A“ veiklos vykdymo vietoje registruotu adresu (duomenys neskelbtini). Ten joms pasakė, kad įmonė (UAB „A“) išsikraustė ir šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Jos ten nuvyko, ant durų pamatė dviejų įmonių pavadinimus – „B“ ir „A“. Užėjusios į vidų, pamatė prie stalo sėdintį įmonės vadovą. Šnekėjosi su juo apie įmonės veiklą, klausė, kur yra laikomi prekių likučiai. Iš dokumentų matėsi, kad prekių likučių yra. Prekės buvo pristatomos į Šiaulius, nenurodant konkretaus adreso. Įmonės direktorius sakė, kad jis čia nedirba ir išprašė jų išeiti už durų. Direktorius sakė, kad gali parodyti, kur yra prekių likučiai, bet paskui nebeparodė. Paskui direktorius pasakė, kad laukia kliento ir jos jam trukdo. Tas liudytojai D. B. pasirodė keista, nes jis (D. A.) sakė, kad veiklos čia nevykdo, paskui – kad laukia kliento. Taip pat direktorius sakė, kad jos neturėjo teisės įeiti nepasibeldusios. Tačiau jos niekada nesibeldžia, jei vieta yra vieša ir nurodytas įmonės pavadinimas. Jos pasakė, kad išeis, ir nufotografuos lentutę.

Po to įvyko šioks toks konfliktas. Liudytoja D. B. išėjo pirma, po jos – direktorius, paskui - kolegė. Koridoriuje liudytoja D. B. bandė nufotografuoti lentelę, D. A. - paimti jos tarnybinį telefoną, neleido fotografuoti, ją stumtelėjo. Liudytoja D. B. sušuko ir dėl šoko neatsimena, kas buvo po to. Kolegė buvo tarpduryje ir tai matė.

Liudytoja D. B. prisimena, kaip vėliau D. A. į kelį sulaužė lentutę ir užrakino duris. Liudytoja D. B. neatsimena, kur buvo jos kolegė. Paskui liudytoja D. B. ir kolegė stovėjo, iškvietė policijos pareigūnus, nes apie tokius įvykius privalo pranešti. Atsimena, kad su kolege nuėjo į gretimą kabinetą atsigerti vandens. Jai pasirodė, kad D. A. užsirakino kabinete.

(Prie durų esančios lentelės) fotografijos reikėjo norint surašyti faktų fiksavimo pažymą ir pridėti prie operatyvaus patikrinimo dokumentų. Mokesčių mokėtojas, pakeitęs veiklos vykdymo vietą, per 5 darbo dienas privalo pranešti mokesčių inspekcijai apie pasikeitusį adresą. Jei mokesčių mokėtojas to nepadaro, surašomas administracinio nusižengimo protokolas su administracine nuobauda – įspėjimu. Jos (pareigūnės) turi užfiksuoti, kad tikrai rado mokesčių mokėtoją naujoje vietoje.

Šalies argumentai

(2019 m. gegužės 3 d.) pareiškime (tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-29114-19) liudytoja D. B. nurodė kai kurias aplinkybes, kurių neprisimena, jas jai papasakojo kolegė. (2019 m. gegužės 3 d.) pareiškime, remdamasi kolegės pasakojimu, liudytoja D. B. nurodė, kad (D. A.) jai suko ranką. Po įvykio liudytoja D. B. lankėsi pas šeimos gydytoją ir psichologę. Nepamena diagnozės. GMP įvykio vietoje nurodė, kad ji patyrė šoką.

Teismo posėdyje liudytoja L. G. parodė, kad 2019 m. gegužės 3 d. su D. B. atliko UAB „A“ operatyvų patikrinimą. Jos nuvyko į UAB „A“ deklaruojamą veiklos vykdymo vietą (duomenys neskelbtini) berods (duomenys neskelbtini). Pastate ant kabinetų nebuvo jokių užrašų. Viename iš kabinetų buvo žmonės. Jos paklausė, kuriame kabinete yra UAB „A“. Žmonės pasakė, kad šios įmonės ten seniai nėra, įmonė išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Liudytoja L. G. su kolege nuvyko šiuo adresu. Ėjo pro kabinetus pastato pirmame aukšte, žiūrėjo užrašus ant durų ir rado užrašą „A“.

Kolegė užėjo į kabinetą, liudytoja L. G. užėjo iš paskos. D. B. pasisveikino su įmonės vadovu. Liudytoja L. G. įmonės direktorių matė pirmą kartą. Iš D. B. ir įmonės vadovo pokalbio liudytoja L. G. suprato, kad jie yra matęsi, kad tas žmogus ir yra minėtos įmonės vadovas.

Įmonės vadovas buvo nepatenkintas, klausė, ko jos čia atėjo, kaip jį rado. Jos sakė, kad atėjo tik pakalbėti. Įmonės vadovas atsisakė su jomis kalbėti; sakė, kad likučiai yra, kad jokio pokalbio nebus, kad tai – ne jo veiklos vykdymo vieta ir jos neturi teisės čia būti. D. B. pasakė, kad jos turi teisę būti įmonės veiklos vykdymo vietoje, kad prie kabineto rado iškabą su užrašu „A“. Kadangi mokesčių mokėtojas atsisakė bendrauti, joms nebuvo ką veikti, todėl apsisuko ir ėjo lauk. Jos pasakė įmonės direktoriui, kad susitiks mokesčių inspekcijoje ir ten pasiaiškins. Įmonės direktorius pasakė, kad jis atvyks, o čia joms yra ne vieta, čia jos yra neteisėtai.

D. B. buvo prie durų, apsisuko ir išėjo pirma. Liudytoja L. G. užtruko, kol vilkosi striukę. Įmonės direktorius išėjo paskui D. B.. Vilkdamasi striukę liudytoja L. G. išgirdo, kaip D. B. koridoriuje šaukėsi pagalbos. Išėjusi į koridorių liudytoja L. G. pamatė, kaip direktorius laikė D. B. už dešinės rankos. Ranka buvo užlaužta į kitą pusę. Direktorius neleido D. B. fotografuoti užrašo „A“. Kita D. B. ranka su fotoaparatu buvo atremta į sieną. Kai liudytoja L. G. išėjo, įmonės direktorius paleido D. B. ranką ir puolė plėšti prie durų kabojusią iškabą. Įmonės direktoriui nepavyko nuplėšti iškabos viena ranka - ją nuplėšė su abiem rankomis. Po to įmonės direktorius atsisuko į liudytoją L. G. ir demonstratyviai laužė iškabą. Įmonės direktorius negalėjo perlaužti iškabos rankomis, tad sudaužė iškabą į kelį ir sakė, kad iškvies joms policiją. Po to įmonės direktorius įėjo į kabinetą, stipriai trenkė durimis ir, liudytojos L. G. manymu, spragtelėjo užraktas. Liudytoja L. G. įvedė kolegę į gretimą kabinetą, iškvietė policiją ir GMP, nes D. B. drebėjo, liudytoja L. G. negalėjo su ja susišnekėti. Moteris gretimame kambaryje davė D. B. atsigerti. Sulaukė policijos, GMP. Policija patikrino minėto kabineto duris, jos buvo užrakintos.

Jei įmonė patikrinimo metu neturėjo prekių likučių, direktorius galėjo tai pasakyti, parašyti paaiškinimą. Jei visos prekės parduotos, jos būtų tai fiksavusios, paskui būtų galima tikrinti pagal apskaitą. Reikia užfiksuoti likučius patikrinimo metu. Šiuo atveju jos negalėjo atlikti jokio veiksmo, nes direktorius su jomis nebendravo. Įmonės direktorius pasakė, kad yra likučiai, bet jis su jomis nešnekės, kad jis ateis (Į VMI), o jos čia yra neteisėtai.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. birželio 18 d. atliko UAB „A“ operatyvų patikrinimą. Operatyvaus patikrinimo tikslas – patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Patikrinimo vieta - UAB „A“ adresu (duomenys neskelbtini).

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė L. G. 2019 m. gegužės 6 d. pranešime dėl taikyto neteisėto poveikio nurodė, kad ji ir vyriausioji specialistė D. B. 2019 m. gegužės 3 d. 13³⁵ val. nuvyko į UAB „A“ veiklos vykdymo vietą adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į kabinetą, D. A. atsisakė bendrauti su mokesčių administratorėmis, sakė, kad tai nėra bendrovės veiklos vykdymo vieta, išėjęs iš kabineto pritaikė neteisėtas fizinio poveikio priemones D. B., siekiančiai telefonu užfiksuoti bendrovės iškabą prie kabineto. Į įvykio vietą iškviesti medicinos darbuotojai ir policijos pareigūnai. D. B. laikinai nedarbinga.

D. B. 2019 m. gegužės 15 d. paaiškinime teigė, kad norėdamos nustatyti prekių likučių laikymo ir sandėliavimo vietą bei jų kiekį, mokesčių administratorės D. B. ir L. G. 2019 m. gegužės 3 d. nuvyko UAB „A“ veiklos registracijos adresu (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje veiklos vykdymo požymių nenustatyta. Sužinojo, kad UAB „A“ iš minėtų patalpų persikėlė į (duomenys neskelbtini).

Nuvykusios adresu (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėjusios kiekviename aukšte esančius stendus su įmonių pavadinimais bei nuorodomis, užrašo „UAB „A““ mokesčių administratorės nerado. Pastato cokoliniame aukšte (pusrūsyje) ant vienų iš kabineto durų buvo užrašas „(duomenys neskelbtini)“ ir kairėje durų pusėje pakabinta lentelė „A“.

Mokesčių administratorėms užėjus į vidų, D. A. paklausė, kaip šios jį rado, priekaištavo, kad įėjo nepasibeldusios, teigė, kad tai nėra įmonės (UAB „A“) veiklos vykdymo vieta. L. G. prisistatė D. A. ir parodė valstybės tarnautojo pažymėjimą. D. A. atsisakė bendrauti su mokesčių administratorėmis, todėl pastarosios nutarė išeiti. Pirmoji išėjo D. B. ir norėjo tarnybiniu telefonu nufotografuoti iškabą (lentelę) su įmonės pavadinimu „A“. D. A. nuplėšė iškabą (lentelę), pastūmė D. B. ir, užlaužęs jai vieną ranką, neleido nufotografuoti, išvadino necenzūriniais žodžiais. Atbėgus kolegei, A. A. paleido D. B. ranką. D. A. nuplėšė įmonės iškabą, ją sulaužė ir užsirakino kabinete.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK vyresnioji tyrėja R. M. 2019 m. gegužės 10 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį nurodė, kad apklaustas A. A. teigė, jog yra UAB „A“ direktorius. Nuo 2005 m. įmonė registruota adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. UAB „A“ iš šių patalpų išsikėlė. Kitų patalpų dirbti neturi. D. A. 2019 m. gegužės 3 d. buvo žmonos K. B. įmonėje. Čia D. A. būna dažnai ir padeda nėščiai žmonai. Savo tiesioginio darbo (kaip UAB „A“ vadovas) nedirba ir klientų nepriiminėja.

2019 m. gegužės 3 d. adresu (duomenys neskelbtini), nepasibeldusios atėjo VMI darbuotoja D. su dar viena darbuotoja. Tuo metu D. A. žmona buvo išėjusi. D. A. paklausė, apie ką jie kalbėsisi, nes nesitarė dėl susitikimo. D. A. pasakė, kad kalbėsis apie prekių likučius. D. A. atsakė, kad šiuo metu prekių likutis lygus nuliui, nukreipė į buhalteriją. Taip pat minėjo, kad čia nėra „A“ buveinė, čia yra jo žmonos darbo vieta ir paprašė išeiti kalbėtis į koridorių. D. pašoko ir pasakė, kad čia buveinė, yra iškaba, ir išbėgo į koridorių. D. A. išėjo jai iš paskos ir pamatė, kad D. bando nuplėšti iškabą. D. A. pasakė kelis rusiškus keiksmažodžius ir paprašė išeiti. D. susijaudino, bandė fotografuoti iškabą. D. A. irgi bandė nukabinti iškabą, bet beimant nuo sienos iškaba sulūžo. Tada D. nuėjo į kitą buveinę. A. A. nepaėmė D. už rankos ir jos neužlaužė.

Grįžęs į kabinetą D. A. paprašė D. kolegės išeiti iš patalpos. D. kolegė atsisakė išeiti. D. A. pasakė, kad jis išeina, nes buveinė ne jo (ne UAB „A“) ir ji atsakys už žalą bei prekių likučius. Tuo viskas ir baigėsi.

Šalies argumentai

Policijai adresuotame 2019 m. gegužės 3 d. pareiškime D. B. ir 2019 m. gegužės 7 d. apklausta L. G. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir savo atitinkami 2019 m. gegužės 6 d. ir 2019 m. gegužės 15 d. dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės nepripažino, tvirtino, kad įvykio metu atsakė į visus VMI pareigūnių klausimus, netrukdė joms vykdyti funkcijų, tik nesusivaldė ir iškeikė pareigūnę D. B., kai ši bandė nuplėšti įmonės „A“ iškabą. Tokią versiją paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius inkriminuotą nusižengimą, įrodo liudytojų D. B., L. G. parodymai teisme, juridinių asmenų registro duomenų apie UAB „A“ išrašas, Šiaulių apskrities VMI 2019 m. balandžio 16 d. operatyvaus patikrinimo pavedimas Nr. 1FR1043-1835 su 2019 m. balandžio 29 d. priedu Nr. 1FR1043-2020 ir 2019 m. gegužės 15 d. priedu Nr. 1FR1043-2284, Šiaulių apskrities VMI Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės L. G. 2019 m. gegužės 6 d. pranešimas dėl taikyto neteisėto poveikio, D. B. 2019 m. gegužės 15 d. paaiškinimas, tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-29114-19 duomenys, surašyti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK vyresniosios tyrėjos R. M. 2019 m. gegužės 10 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir/ar 284 straipsnį.

Surinkti duomenys, išskyrus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, vieni kitus atitinka ir patvirtina, kad įvykio metu Šiaulių apskrities VMI pareigūnės D. B. ir L. G. įėjo į kabinetą adresu (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo UAB „A“ iškaba, prašė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duomenų apie UAB „A“ prekių likučius ir jų buvimo vietą, bet administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo liepė joms išeiti, nurodė, kad atvyks į Šiaulių apskrities VMI, po to trukdė nufotografuoti UAB „A“ iškabą, ją nuėmė ir sulaužė. Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, kad neteisėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Įvertinęs nusižengimo pobūdį (pažeista valdymo tvarka), sudėtį (formali), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia, ANK 8 str. 2 d. 1 p.), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens biografinius duomenis (9 kartus baustas administracine tvarka , iš jų 1 kartą - už smulkų viešosios tvarkos pažeidimą, 8 kartus - už smulkius KET pažeidimus; administracinių nusižengimų registro duomenys), nenustatęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ANK 35-36 str.), taip pat remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas už administracinio nusižengimo padarymą skiria administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – baudą, jos dydį parinkdamas minimalų (ANK 25 str. 2 d., 34 str. 2 d.).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu jis nurodytu laiku negali sumokėti baudos, turi teisę prašyti LR mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju tektų sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už paskirtą baudą (ANK 675 str. 2-3 d., 676 str. 2 d., CPK 609 str., 610 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalimi, 614 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

nutaria

D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 390 € (trijų šimtų devyniasdešimt eurų) baudą.

Nutarimo patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti (įteikti) Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir D. A..

Nutarimas per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo (įteikimo) gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Alma Berniūnaitė