- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- e2S-2589-260/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03489-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“
- Atsakovas
- Kazlų Rūdos savivaldybei, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4257-985/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ ieškinį atsakovėms Kazlų Rūdos savivaldybei, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“, dėl Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Litesko“ kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovėms Kazlų Rūdos savivaldybės tarybai, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai bei trečiajam asmeniui UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ab initio Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. TS V(3)-2411 „Dėl Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. TS IV (43)-2282 panaikinimo“. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. TS V(3)-2411 „Dėl Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. TS IV (43)-2282 panaikinimo“ galiojimą. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas dėl to, kad neapribojus atsakovų ir trečiojo asmens atžvilgiu skundžiamo sprendimo vykdymo bei šiuo teisės aktu pradėto neleistino sutarčių ir civilinio kodekso neatitinkančio kišimosi į šalių sutartinius santykius bei deklaruojant šių santykių vienašališką modifikavimą, būtų pažeistas viešasis interesas, nes ieškovė nebegalėtų užtikrinti Kazlų Rūdos miesto šilumos vartotojų aprūpinimo šilumos energija; dėl skundžiamo sprendimo sąlygoto teisinio neapibrėžtumo padėties atsiradimo ir to sąlygotų teisinių, ekonominių bei techninių pasekmių nebebus galimybės atkurti iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvusios padėties; nutraukus naujosios katilinės nuomos sutartis ir nesant kitos katilinės Kazlų Rūdos mieste, ieškovė nebegalėtų vykdyti savo veiklos Kazlų Rūdos mieste pagal išduotą licenciją, su ja būtų nutrauktos sutartys dėl šilumos tiekimo, dėl ko ieškovės veikla būtų ne tik sutrikdyta, bet galimai ir nutraukta dėl ko ji patirtų žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovės UAB „Litesko“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad ieškovės, kaip privataus juridinio asmens, nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvas jog viešojo intereso tikslais ji nebegalės užtikrinti Kazlų Rūdos miesto šilumos vartotojų aprūpinimo šilumos energija, atmestinas, kadangi pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 30 punktą šilumos tiekimo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų teikimo gyventojams srityje, kuri atskleista Šilumos ūkio įstatyme, įpareigojant savivaldybes tvarkyti šilumos ūkį, taip užtikrinat viešąjį interesą. Teismas nustatė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šios bylos kontekste aiškiai didintų viešojo intereso pažeidimo riziką, kadangi Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra raštu kreipėsi į trečiąjį asmenį, kuriame nurodė, kad nesutinka, jog projekto metu sukurtas turtas – Naujoji katilinė – būtų išnuomotas ieškovei, prašė apsvarstyti galimybę kuo greičiau nutraukti turto nuomos susitarimą, priešingu atveju bus svarstoma galimybė pradėti tyrimą dėl su trečiuoju asmeniu sudarytos projekto finansavimo ir administravimo sutarties pažeidimo bei pagal LITEKO sistemos duomenis nustatė, kad Kazlų Rūdos savivaldybė yra pradėjusi teisminį procesą su ieškove dėl sandorių nuginčijimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės savo turiniu iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu, atsisakė jas taikyti, laikė, kad patenkinęs ieškovės prašymą teismas išsakytų išankstinę nuomonę dėl ieškinio pagrįstumo, kas prieštarautų Lietuvos teismų formuojamai praktikai ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirąjį skundą ieškovės UAB „Litesko“ vardu pateikė advokatas R. Č.. Atskirajame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį.
Su skundžiama teismo nutartimi nesutinka remdamasis šiais argumentais:
1. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiant apsaugoti viešąjį interesą nurodant, kad ši savivaldybės funkcija atskleista Šilumos ūkio įstatyme, įpareigojant savivaldybes tvarkyti šilumos ūkį. Ieškovas nesutinka su tokia teismo išvada, kadangi vien tai, kad pagal Šilumos ūkio įstatymą už šilumos ūkį atsakinga Kazlų Rūdos savivaldybė nekeičia fakto, kad būtent ieškovė sutartimis yra prisiėmusi prievolę užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos ir karšto vandens tiekimą Kazlų Rūdoje.
2. Skundžiamoje nutartyje teismas padarė nepagrįstą išvadą neva tai, kad trečiasis asmuo jau yra ėmęsis veiksmų dėl sutarčių nutraukimo su ieškovu skundžiamo sprendimo pagrindu, pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių netaikymą. Nurodo, kad aplinkybė, jog jau pradėtas teisminis procesas dėl sutarčių nuginčijimo ne padidina viešo intereso pažeidimo riziką, o priešingai, patvirtina poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tokioje situacijoje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galima situacija, kad trečiasis asmuo atliks veiksmus, remdamasis skundžiamu sprendimu, kuris vėliau šiame teismo procese gali būti pripažintas negaliojančiu ab initio. Pažymėjo, kad tokių veiksmų, kurie pavedami trečiajam asmeniui vykdyti skundžiamu sprendimu – sutarties nutraukimas – atstatymas į pirminę padėtį būtų itin sudėtingas ir sukeltų žalą bei reikštų galimus tolimesnius teisminius procesus tiek ieškovui, tiek ir atsakovams bei trečiajam asmeniui.
3. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, nes tokiu būdu teismas pateiktų išankstinę nuomonę dėl ginčo esmės. Nurodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir ieškinio reikalavimais iš esmės prašomi skirtingi dalykai, kadangi pirmuoju atveju prašoma laikinai neleisti vykdyti skundžiamo sprendimo, kol nebus įsitikinta jo pagrįstumu ir teisėtumu, kai tuo tarpu antruoju – visiškai jį panaikinti. Be kita ko, teismų praktika pagrindžia ir tai, kad kai kuriais atvejais laikinosios apsaugos priemonės gali būti panašios ir netgi sutapti su reikalavimu iš esmės.
Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo apskųstojoje 2015-10-28 nutartyje padarytomis išvadomis, kad laikinosios apsaugos priemonės ieškovės prašymu netaikytinos.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir nurodė, kad jos ieškinys tikėtinai pagrįstas, o nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo, galimo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, todėl ir tolesnis ieškinio nagrinėjimas prarastų prasmę, kadangi nebebus galimybių atkurti iki skundžiamo sprendimo įvykdymo buvusios padėties.
Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje, kuria atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimą, taip pat tiesiogiai nenurodė, ar teismas sutinka su ieškovės vertinimu, jog nesustabdžius skundžiamo atsakovės Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos sprendimo galiojimo, galimas teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinąsias apsaugos priemones teismas atsisakė taikyti nesutikdamas su ieškovės prašymo jas taikyti argumentu, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistas viešasis interesas – ieškovė nebegalės užtikrinti Kazlų Rūdos miesto šilumos vartotojų aprūpinti šilumos energija, ir pripažindamas priešingai, kad būtent taikymas ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių aiškiai didintų viešojo intereso pažeidimo riziką.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. spalio 28 d. nutartį, teisingai vertino, jog pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 30 punktą šilumos tiekimo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų teikimo gyventojams srityje, ši savivaldybės funkcija atskleista Šilumos ūkio įstatyme, įpareigojant savivaldybes tvarkyti šilumos ūkį, taip užtikrinat viešąjį interesą. Todėl pagrįstai pripažino, jog ieškovės, kaip privataus juridinio asmens, nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvas viešojo intereso tikslais, kad ji nebegalės užtikrinti Kazlų Rūdos miesto šilumos vartotojų aprūpinimo šilumos energija, atmestinas kaip nepagrįstas.
Tinkamai pirmosios instancijos teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad, kai Kazlų Rūdos savivaldybė kitoje byloje yra pradėjusi teisminį procesą su ieškove dėl sandorių, sudarytų Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. TS IV (43)-2282 pagrindu, ieškovės šioje byloje prašomas laikinąsias apsaugos priemones taikyti netikslinga. Tokių priemonių taikymas, apeliacinės instancijos nuomone, galėtų tik varžyti savivaldybės teises bei savarankiškumą tvarkant mieste šilumos ūkį.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl pripažinimo. Tokio pobūdžio reikalavimą patenkinantis teismo sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka, taigi jo įvykdymas nepasunkės ir nebus neįmanomas. Tai, kad skundžiamo sprendimo vykdymo sustabdymas netikslingas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, kaip jau nurodyta, pagrįstai nesutiko pirmosios instancijos teismas. Todėl darytina išvada, kad jau vien dėl to Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsisakė pagrįstai. Šią nutartį apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistą. (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo apeliacine tvarka teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas šią nutartį, kaip ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iš kurių matyti, kad Kazlų Rūdos savivaldybė kartu su UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ yra teisme inicijavę ginčą ir pareiškę reikalavimą pripažinti niekiniu 2015-01-08 tarp UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ ir UAB „Litesco“ sudarytą susitarimą dėl nuomojamo turto (Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-33278-728/2015). Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4257-985/2015 ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-33278-728/2015 nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje itin glaudžiai susiję, todėl bylą nagrinėjančiai teisėjai siūlytina apsvarstyti, ar nėra pagrindo inicijuoti, kaip tą leidžia CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatos, šių bylų sujungimą.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.