Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui I. S. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretysis asmuo „Swedbank“, AB, institucija, teikianti išvadą byloje, - Vilniaus m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-02-07 sprendimu (b.l. 141-144) ieškinį patenkino iš dalies: 1) nutraukė šalių santuoką, įregistruotą 1986-04-11 (duomenys neskelbtini) rajono Vykdomojo komiteto CM skyriuje Minsko srit., Baltarusijos respublikoje; 2) pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės; 3) po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę pavardę – S.; 4) nustatė nepilnametės dukters V. S. gyvenamąją vietą su motina; 5) priteisė iš tėvo I. S. išlaikymą nepilnametei dukrai V. S. turtu, - 34/100 dalimis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 6) padalino santuokoje įgytą turtą, pripažįstant I. S. ir L. S. kiekvienam nuosavybę į ½ dalį bendro turto; 7) priteisė L. S. pusę 50/100 dalių buto, esančio(duomenys neskelbtini)..; 8) priteisė I. S. keleivinį automobilį VW PASSAT valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 9) priteisė I. S. 9250 Lt kompensaciją iš L. S. už jai paliekamą atsakovo buto dalį; 10) pripažino skolas „Swedbank“, AB solidariomis I. S. ir L. S. prievolėmis; 11) priteisė L. S. turėtas 753,64 Lt bylinėjimosi išlaidas iš I. S.; 12) priteisė iš I. S. į valstybės biudžetą 144 Lt žyminį mokestį ir 38 Lt išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenų pagrindu sprendė, jog atsakovas šeimoje naudojo fizinį smurtą, todėl yra kaltas dėl šeimos iširimo. Tačiau ir ieškovė nepaneigė jai skirtų kaltinimų, kad gyvendama santuokoje ji buvusi sutuoktiniui neištikima. Pati ieškovė neneigė turinti draugą, tą patvirtino ir liudytojai. Todėl teismas padarė išvadą, kad šeimos iširimą taip pat lėmė ir netinkamas pačios ieškovės elgesys, taigi dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Atsižvelgdamas į šalių susitarimą bei nepilnametė dukters norą po tėvų santuokos nutraukimo gyventi su motina L. S., teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Pasisakydamas dėl atsakovo pareigos teikti nuolatinį išlaikymą nepilnametei dukrai vykdymo, teismas nurodė, kad šis ilgą laiką niekur nedirbo arba gaudavo menkas pajamas, taigi priteisus išlaikymą nepilnametei dukrai V. periodinėmis išmokomis, priteistų sumų išieškojimas kiekvieną mėnesį gali būti labai apsunkintas. Be to, turi būti ginama ir prioritetinė nepilnametės teisė būti aprūpintai gyvenamuoju plotu. Bute yra tik vienas kambarys, o šalių santykiai itin konfliktiški. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą dukteriai turtu, t.y. atsakovui tenkančios buto, esančio(duomenys neskelbtini), kurį šalys įgijo santuokos metu, dalies sąskaita teismas patenkino. Atsižvelgęs į šio nekilnojamojo daikto vidutinę rinkos vertę - 69 500 Lt, į keleivinio automobilio VW PASSAT, vals.Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto I. S. vardu, vertę - 3000 Lt, teismas padarė išvadą, kad sutuoktiniai santuokoje įgijo turto už 72 500 Lt, taigi kiekvienam iš jų priklausytų turto už 36 250 Lt. Nesant šalių ginčo, šį automobilį priteisė I. S.. Dėl buto padalijimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 50/100 dalių šio buto priteistina ieškovei L. S., o 24 000 Lt vertės 34/100 buto dalys, atitenkančios atsakovui, iš jo priteistinos kaip išlaikymas turtu nepilnametei dukrai V.. Kadangi atsakovui priklausytų turto už 36 250 Lt, išskaičiavus 24 000 Lt dydžio išlaikymą dukrai V. ir 3000 Lt perduoto keleivinio automobilio vertę, ieškovė privalo išmokėti atsakovui 9250 Lt kompensaciją už jai atitenkančią atsakovo buto dalį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme keliami klausimai dėl santuokos nutraukimo priežasties, kvestionuojant nustatytą sutuoktinio (apelianto) kaltę, dėl teismo nustatytos vaiko išlaikymo formos, dėl turto padalijimo natūra būdo, dėl prievolių kreditoriams, atsiradusių santuokos metu, solidarumo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teisėjų kolegija dėl to ir pasisako.

Apeliantas, kaip minėta, skundžia teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta ir jo kaltė dėl santuokos iširimo, tvirtindamas, jog sutuoktinio pareigas šeimoje yra pažeidusi tik ieškovė, palaikydama artimus santykius su kitu vyru, o tokias aplinkybes pagrindžia apklaustų byloje liudytojais asmenų (jo sūnaus D. S., kaimynių V. V. ir V. V.) paaiškinimai. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto argumentus dėl ieškovės neištikimybės bei juos patvirtinančius įrodymus, konstatavęs pačios ieškovės nederamą elgesį (kaltę) dėl šeimos iširimo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad apeliantas taip pat iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK 3.26 str.-3.27 str., t.y. sutuoktinių lygiateisiškumo, lojalumo ir pagarbos vienas kitam, vienas kito rėmimo materialiai bei moraliai, prisidėjimo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Lojalumas - tai sutuoktinių veikimas tiek šeimoje, tiek už jos ribų kito sutuoktinio bei šeimos interesais, savo interesų nesupriešinimas su kito sutuoktinio interesais, protinga tolerancija ir pakantumas, be kurių šeimos gyvenimas neįmanomas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją ar užsiėmimą, jo pomėgius, rūpintis vienas kito ne tik materialine, bet ir psichologine, dvasine būkle. Abipusės pagarbos pareiga įpareigoja sutuoktinius paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, nevartoti vienas prieš kitą ir kitus šeimos narius fizinės prievartos, smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo. Byloje esama duomenų, kad ieškovei teko kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus dėl šeimoje kilusių konfliktų (b.l. 16-17), apie juos teisme paliudijo ir šalių nepilnametė dukra V. (b.l. 136-137), ir socialinė darbuotoja L. D. (b.l. 114-115 ). Dėl nederamo apelianto elgesio šeimoje ieškovei teko su dukra išsikraustyti iš namų ir apsigyventi Vilniaus m. motinos ir vaiko pensione (b.l.50, 98, 104, 106-107), vėliau nuomotis butą, ką patvirtina į apeliacinės instancijos teismo posėdį pateikta nuomos sutartis. Be to, apeliantas pakeitė buto spynas ir neduoda joms raktų. Galiausiai, kaip paaiškino šiame posėdyje, dėl apelianto jos darbovietėje sukeliamų konfliktų ji prarado ir darbą VšĮ V. Ž. darbo rinkos mokymo centre. Toks sutuoktinio elgesys kito sutuoktinio atžvilgiu ir moraliniu, ir teisės požiūriu netoleruotinas bei nepriimtinas, yra nelojalus ir nepagarbus. Aptartų duomenų pakako pagrįstai teismo išvadai susiformuoti, kad dėl abiejų sutuoktinių elgesio bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu, o santuokos iširimo priežastimi yra abiejų sutuoktinių kaltė (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Apelianto skundo argumentai, jog nėra jokių tiesioginių įrodymų apie pavartotą fizinį smurtą, kitokio šios situacijos vertinimo nesuponuoja. Įrodymų, kad konfliktus šeimoje provokuodavo išimtinai tik ieškovė, taip pat nepateikta. Kolegija pažymi ir tai, kad parengiamajame teismo posėdyje pats apeliantas buvo išreiškęs sutikimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (b.l. 114). Todėl ši apeliacinio skundo dalis pripažintina nepagrįsta, o skundžiama teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Apeliantas kvestionuoja ir teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui formos nustatymo – tokio išlaikymo priteisimo konkrečia turto (buto) dalimi, teigdamas, kad yra pajėgus mokėti dukrai išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Būtina pastebėti, kad bylos nagrinėjimo eigoje apeliantas pastovių darbo santykių, taigi ir nuolatinio užtikrinto pajamų šaltinio neturėjo, kadangi buvo sudaręs terminuotą, iki 2010-10-29 galiojančią darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) (b.l. 75, 76-77, 80). SODROS duomenimis, šioje bendrovėje nuo 20011-04-20 vėl įsidarbino, tokią aplinkybę patvirtina ir apelianto pateikta pažyma apie šioje darbovietėje jam mokamą 900 Lt darbo užmokestį. Tačiau objektyviai patvirtinančių darbo sutarties pobūdį (nuolatiniai ar laikini darbo santykiai, išskyrus skundo argumentą, kad darbas yra sezoninis) įrodymų byloje nėra. Taip pat apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė mokėjimo nurodymų kopijas, pagrindžiančias 1200 Lt sumos, skirtos vaikui išlaikyti, sumokėjimą po sprendimo priėmimo (keturios įmokos po 200 Lt, ir viena – 400 Lt). Ieškovė nedirba nuo 2011-02-14 (SODROS pažyma). Taigi nors vaiko kasdienių poreikių užtikrinimo kontekste piniginės periodinės įmokos būtų reikšmingesnės, nei išlaikymas turto dalimi, kolegija pažymi, kad tokio dydžio įmokų anaiptol negalima vertinti kaip galinčių užtikrinti pačius būtiniausius, minimaliausius paauglės mergaitės poreikius, juo labiau susiklosčius faktinei situacijai, kuomet ši neturi ir nuolatinės gyvenamosios vietos. Nepilnamečio vaiko teisės į būstą užtikrinimo aspektu toks vaiko poreikis ir interesas yra dominuojantis, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė iš apelianto išlaikymą dukrai V. nekilnojamojo turto dalimi (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 3 p.), tokio išlaikymo vertę apskaičiuodamas minimalia 400 Lt suma per mėnesį už visą laikotarpį iki V. pilnametystės. Apeliaciniame skunde iš esmės net nesama jokių argumentų dėl teismo sprendimo šioje ginčo dalyje ydingumo, išskyrus vienintelį ir kolegijos jau aptartąjį – apelianto deklaruojamą norą teikti išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Tačiau nei pateiktąja pažyma patvirtinamo apelianto darbo užmokesčio dydis, nei realiai visą šį laikotarpį kaip išlaikymas sumokėtos sumos nepatvirtina apelianto finansinio pajėgumo teikti tokį išlaikymą, kurio pakaktų bent būtiniesiems (maistui, būstui, sveikatos apsaugai, mokymosi reikmėms, drabužiams) poreikiams užtikrinti, jau nekalbant apie kitų tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimą.

Teisėjų kolegija, šią sprendimo dalį palikdama iš esmės nepakeistą, patikslina sprendimo rezoliucinės dalies, kuria iš I. S. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai V. S. turtu, t.y. 34/100 dalimis buto, esančio (duomenys neskelbtini), formuluotę ir nurodo, kad šio vieno kambario, 31 kv.m. bendrojo ploto buto, kurios unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), 34/100 dalys priteisiamos pačiai V. S. nuosavybės teise. Apylinkės teismas aiškiai šio fakto, kad buto dalis atitenka nuosavybės teise būtent V., nei kad ieškovei pavedama uzufrukto teise tvarkyti vaikui kaip išlaikymą priteistą turtą, neįvardijo, todėl gali kilti keblumų registruojant minėto nekilnojamojo turto teisinio statuso pasikeitimus viešame registre. Antra vertus, tokia būtinybė įvardinti 34/100 dalių buto savininkę tiesiogiai kyla ir iš neslepiamo šalių (jos tėvų) noro šį butą parduoti. Savo atsiliepime (b.l. 71) išdėstytą prašymą butą priteisti natūra jam, įpareigojant išmokėti ieškovei pusės buto vertės (34 750 Lt) kompensaciją, apeliantas detaliau paaiškino teismo posėdyje (b.l. 134), nurodęs, kad svarstė galimybę parduoti butą ir pinigus pasidalinti, tą patį patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nors teigia labiau siektų butą išsaugoti vaikams - gyvena dar ir pilnametis šalių sūnus. Ieškovė savo siekį parduoti šį butą atskleidė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams (b.l. 107), apie buto pardavimą tikslu išmokėti buvusiam sutuoktiniui kompensaciją nurodė ir pirmosios instancijos teisme, ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Kadangi disponavimas nepilnamečiam asmeniui priklausančiu turtu nėra galimas be atitinkamo teismo leidimo, būtent tokia forma (gyvenamojo būsto dalimi) priteistas V. išlaikymas, kolegijos nuomone, turėtų maksimaliai užtikrinti nepilnametės šalių dukters teises į gyvenamąjį būstą bei labiausiai šiomis aplinkybėmis atitinka jos interesus.

Teisėjų kolegija aptaria ir dar vieną skundo argumentą, susijusį su 9250 Lt piniginės kompensacijos iš ieškovės apeliantui priteisimu už jai atitenkančią jo turto dalį. Jokių savarankiškų šios teismo sprendimo dalies neteisėtumo ar nepagrįstumo motyvų apeliantas neįvardijo, apsiribodamas nuoroda, jog nesutinka su kompensacija tik dėl netinkamai, jo manymu, nustatytos išlaikymo vaikui formos. Dėl išlaikymo vaikui aspektų kolegija jau pasisakė. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir sprendė, kad sutuoktiniams santuokoje įgytas turtas dalintinas per pusę lygiomis dalimis. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, taip pat būtina atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus, sutuoktinių sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju nustatydamas, kuriam iš sutuoktinių natūra turėtų būti paskirtas bendrai užgyventas turtas – vieno kambario butas, bylą nagrinėjęs teismas vadovavosi išimtinai vaiko interesais ir priteisė šį nekilnojamąjį daiktą tam sutuoktiniui, su kuriuo yra nustatoma vaiko gyvenamoji vieta (t.y. ieškovei). Iš antrajam sutuoktiniu (apeliantui) tenkančios buto dalies teismas išskyrė vaikui, kaip išlaikymas, priteisiamas 34/100 dalis šio buto, kurių vertė - 24 000 Lt - atitinka apelianto pareigos iki pilnametystės išlaikyti V., apimtį. Taip pat teismas išskaičiavo apeliantui tenkančio natūra automobilio vertę, ir likusią 9250 Lt sumą priteisė iš ieškovės kaip kompensaciją antrajam sutuoktiniui (apeliantui) už natūra ieškovei tenkančią jo buto dalies vertę. Kolegija pritaria šiai pozicijai, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino konkrečias faktines aplinkybes ir kiekvienos iš šalių pareikštus reikalavimus dėl turto padalijimo būdo, dėl to padarė teisingą išvadą, kad visą turtą racionaliau paskirti natūra ieškovei. Nustatytos buto 69 500 Lt vidutinės rinkos vertės (b.l. 19-20) apeliantas neginčijo ir su ja sutiko (b.l. 134). Nagrinėjamojoje situacijoje kitoks buto padalijimas negalimas - butas vieno kambario, taigi nedalus. Šalims po santuokos nutraukimo toliau jame kartu gyventi dėl itin komplikuotų tarpusavio santykių, kurie kenkia ir jų nepilnametės dukters sveikatai (b.l. 104, 106-107), taip pat nėra įmanoma.

Tačiau teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl turto padalijimo pakeistina (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), nurodant, kad ieškovei nuosavybės teise priteisiamos 66/100 dalys šio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)). Teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė – priteisti L. S. pusę 50/100 dalių buto (tai reiškia pusę pusės) – aiškiai neatitinka teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, jog jai natūra atitenka visa likusi dalis (išskyrus išlaikymo judviejų dukrai V. dalį) šio buto, be to, atliekant teisinę jai priteisto turto registraciją, sprendimas galėtų būti traktuojamas kaip ieškovės naudai priteistos tik 25/100 dalys šio buto.

Pasisakant dėl kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo, kolegija ir šiuos skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas, išskyrus bendras sutuoktinių prievoles. Byloje nustatyta, kad ieškovė santuokos metu paėmė iš „Swedbank“, AB du vartojimo kreditus - 1000 Lt ir 5100 Lt. Nors apeliantas nesutinka su teismo sprendimu nustatytu šios prievolės solidarumu (bendrumu), teigdamas, jog abi paskolos paimtos be jo žinios ir ne šeimos interesais, ieškovė paaiškino lėšų skolinimosi tikslą – viena paskola naudota šalių sūnaus advokato paslaugoms apmokėti, o kita - skolai, paimtai iš draugės, grąžinti (b.l. 133). Poreikis skolintis kilo siekiant pragyventi, nes apeliantas ją su dukra išvarė iš namų, neteikė dukrai materialinės paramos (ieškovės paaiškinimai, b.l. 114), ko, pastebėtina, neneigia ir pats apeliantas, pripažinęs, jog pusę metų išlaikymo dukrai neteikęs (apelianto paaiškinimai, b.l. 114). Jokių svaresnių argumentų ar įrodymų, kad minėtos lėšos nebuvo panaudotos tuo tikslu, kurį nurodo ieškovė, į bylą nepateikta, taigi pakeisti šią sprendimo dalį teisinių prielaidų nėra.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto pozicija, kad ieškovei visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos kompensuotos nepagrįstai. Kadangi ieškinys patenkintas tik iš dalies, pripažįstant vienodą šalių atsakomybę dėl iširusios santuokos (abipusę kaltę), ieškovei gali pretenduoti tik į dalį išlaidų, susijusių su byla, susigrąžinimą (CPK 93 str. 2 d.). Tokiomis kompensuotinomis išlaidomis pripažintina 71,20 Lt (b.l. 47-49) už atitinkamų dokumentų iš registro įstaigų gavimą, bei 550 Lt (b.l. 99-100) už advokato teisinę pagalbą. Šių išlaidų suma – 621,20 Lt dalintina pusiau, priteisiant iš apelianto 310,60 Lt (CPK 88 str., 1 d. 6 p. ir 9 p., 98 str.). Apelianto argumentai, kad tokios išlaidos iš viso neturėtų būti priteisiamos iš jo ieškovei, kadangi tokių bylinėjimosi išlaidų turėjo ir jis pats, neparemti įstatymu. Šalies naudai gali būti priteisiamos tik tos išlaidos, kurių apmokėjimo dokumentai teismui yra pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o apeliantas jokių su atstovavimu susijusių įrodymų ir tokių paslaugų apmokėjimo dokumentų nepateikė (CPK 98 str.). Todėl šie jo motyvai negali būti priimtini domėn ir negali būti atliekamos jokios tarpusavio išlaidų užskaitos.

Vertinant žyminio mokesčio ieškovei iš apelianto priteisimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybės naudai pati ieškovė sumokėjo tokio mokesčio nepakankamai, atsižvelgiant į jai priteisiamos (įgyjamos teismo sprendimo pagrindu) turto dalies – 36 250 Lt vertę, vos 300 Lt, o nuo didžiosios šio mokesčio dalies buvo atleista teismo nutartimi (b.l. 58). Todėl jokios dalies šio mokesčio apelianto kompensuoti ieškovei neturi pareigos.

Tuo tarpu iš apelianto valstybei priteistino žyminio mokesčio dydį pirmosios instancijos teismas apskaičiavo neteisingai, taigi sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat pakeistina (CPK 93 str. 5 d., 329 str. 1 d.). Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvų, spręsdamas dėl priteisino į valstybės biudžetą žyminio mokesčio dydžio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai, teismas taikė netinkamą teisės normą – CPK 85 str. 1 d. 3 p., taikytiną būtent periodinių išmokų priteisimo atveju. Priteisiant turtą, ieškinio suma nustatoma pagal turto (jo dalies) rinkos vertę (CPK 85 str. 1 d. 9 p.), taigi mokėtinas žyminio mokesčio už šį reikalavimą dydis yra lygus 720 Lt (24 000 Lt x 3 proc.). Be to, apeliantui buvo priteista ir 9250 Lt kompensacija už jam tenkančią turto dalį, bei 3000 Lt vertės automobilis, nuo šio turto vertės valstybei sumokėtinas 367,50 Lt žyminis mokestis (12 250 Lt x 3 proc.), o iš viso į valstybės biudžetą iš jo priteistina 1087,50 Lt (CPK 96 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos abiejų instancijų teismuose šalims paskirstytinos pusiau, atsiževlgiant į nustatytą jų abiejų kaltę dėl santuokos iširimo, taip pat į aplinkybę, kad apeliacinis skundas patenkintas ne visa apimtimi, o tik iš dalies (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.). Pirmosios instancijos teisme susidariusios 38 Lt pašto išlaidos atitinkamai padalintinos šalims po 19 Lt, apeliacinės instancijos teisme susidariusios 17,30 Lt pašto išlaidos (b.l. 178) padalintinos po 8,65 Lt kiekvienai šaliai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria iš I. S. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai V. S. turtu, t.y. 34/100 dalimis buto, esančio(duomenys neskelbtini), patikslinti, nurodant, kad šio vieno kambario, 31 kv.m. bendrojo ploto buto (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) 34/100 dalys priteisiamos V. S. nuosavybės teise.

Sprendimo dalį, kuria L. S. ir I. S. padalintas santuokoje įgytas turtas natūra, pakeisti, nurodant, kad L. S. nuosavybės teise priteisiamos 66/100 dalys vieno kambario, 31 kv.m. bendrojo ploto, 69 500 Lt vertės buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)).

Pakeisti sprendimą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje.

Sumažinti priteistų iš I. S. bylinėjimosi išlaidų L. S. naudai dydį iki 310 (trijų šimtų dešimt) litų 60 centų.

Padidinti iš I. S. priteistiną valstybės naudai žyminio mokesčio sumą iki 1087 (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt septynių) litų 50 centų.

Procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme siuntimo (pašto) išlaidas šalims padalinti lygiomis dalimis ir priteisti iš L. S. ir I. S. po 19 (devyniolika) litų iš kiekvieno valstybės naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. S. ir I. S. po 8 (aštuonis) litus 65 centus iš kiekvieno procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybės naudai.