Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-39-581/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-19
Bylos Nr.
1S-39-581/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Arvydas Alekna
1S-39-581/2015
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.;2.1.16.1.2.2.
Panevėžio apygardos teismasN U T A R T I S2015 m. sausio 19 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Baranauskienei,kaltinamojo A. S. gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo A. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbančio pagal verslo liudijimą, vedusio, teisto, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. S. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi A. S. pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo - terminas trims mėnesiams, pratęsimo terminą skaičiuojant pasibaigus paskirtam suėmimo terminui, tai yra nuo 2015 m. sausio 2 d.

Šalies argumentai

Skundu suimtasis A. S. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl suėmimo termino pratęsimo panaikinti. Nurodo, kad tiek pateikiant įtarimus, tiek kaltinimus nebuvo atsižvelgta į jo parodymus bei prašymus, kurie gali įrodyti jo nekaltumą ir galimybę taikyti kitas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paso paėmimą, užstatą. Teigia, jog teismas rėmėsi teistumu, kuris nėra susijęs su byla, be to, ankstesni nusikaltimai buvo padaryti seniai ir nesusiję su smurtu. Byloje matyti daug spragų. Netirta daug aplinkybių, kurias skunde A. S. nurodo, taip pat skunde teigia, kad netirta K. G. psichika, K. G., duodama parodymus, meluoja. Prašo panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą – skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nes neketina bėgti, slėptis ar paveikti kitus liudytojus. Jeigu būtų norėjęs paveikti liudytojus, būtų galėjęs tai padaryti per brolį ar kitus asmenis. Kviečiamasi atvyks į posėdžius.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo A. S. gynėjas prašė skundą tenkinti, išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Baudžiamojoje byloje A. S. kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. laikotarpyje nuo rugsėjo mėn. 1 d. 23 val. iki rugsėjo mėn. 2 d. 02.40 val., tiksliai nesustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą, atimdamas K. G. galimybę priešintis, pasikėsino ją išžaginti ir tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią, o būtent: K. G. ketinant išeiti iš buto, jos neišleido, suėmęs nukentėjusiąją už rankos nutempė į kambarį, pastumdamas pergriovė ją ant lovos, grasindamas panaudoti fizinį smurtą sakydamas žodžius „reikia tave nugesinti, aš tave pamokysiu“, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiosios baimę patirti fizinį smurtą ir supratimą apie būsimą lytinę prievartą, atėmė galimybę priešintis, pasikėsino ją išžaginti, tačiau savo veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji pasakė, kad jai mėnesinės, po to, A. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, liepė jį patenkinti oraliniu būdu, atsisėdo nukentėjusiajai ant pilvo, prispausdamas jos rankas, kišdamas savo lytinį organą K. G. į burną, šiai sukiojant galvą ir bandant išvengti seksualinės prievartos, jis delnais ne mažiau nei 10 kartų sudavė nukentėjusiajai į abi veido puses, rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė, tampė už plaukų, tokiu būdu palaužęs nukentėjusiosios pasipriešinimą, iš jos ausų išvėrė auskarus, pagrobdamas svetimą, K. G. priklausantį turtą 100 litų vertės, įkišo savo varpą jai į burną ir prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu ne mažiau kaip tris kartus, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, siekdamas seksualiai ją prievartauti, suėmęs nukentėjusiąją už rankos nutempė K. G. į vonią, liepė jai nusirengti, o šiai atsisakius, jis suplėšė jos kelnių diržą ir pasinaudodamas jos palaužta valia priešintis dėl anksčiau jos atžvilgiu vartoto fizinio smurto ir seksualinės prievartos, įkišo savo varpą jai į burną ir prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, taip mušdamas nukentėjusiąją padarė jai kūno sužalojimus, sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą t.y. šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.

Suimtasis A. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2014-09-02 20.30 val. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-04 nutartimi A. S. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui, kurios terminas buvo tęsiamas 2014-10-29 nutartimi, o skundžiama nutartimi suėmimo terminas dar kartą buvo pratęstas.

Patikrinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenų apie galimą suimtojo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamą nusikaltimą byloje yra pakankamai – tai paties kaltinamojo A. S. parodymai, nukentėjusios K. G. parodymai, nukentėjusios K. G. parodymų patikrinimo vietoje ir asmens parodymo atpažinti protokolai, teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojų K. G., M. B., J. B., A. D., D. I. parodymai, liudytojo N. S. parodymai ir šio liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, daiktų apžiūros protokolas, kiti tyrimo veiksmų protokolai.

BPK 122 straipsnis numato, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o taip pat kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės paskirčių, numatytų BPK 119 straipsnyje.

Teismas skundžiamojoje nutartyje padarė išvadą, kad, būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo bei trukdys procesui ir todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti negalima. Teismas nustatė suėmimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

Šioje byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas.

Suimtasis A. S. yra teistas, teistumas nėra išnykęs. Šioje byloje A. S. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų padarymų. Veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai - už nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje, numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė – iki septynerių metų, o už veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Taip pat A. S. kaltinamas ir apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors nusikaltimų sunkumas ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmė negali būti laikoma absoliučiu pagrindu pagrįstai manyti, kad suimtasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau šiuo atveju gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas taikyti suimtajam A. S. pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad, būdamas laisvėje, A. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio suėmimo taikymo pagrindo nepaneigia skunde nurodytas teiginys, kad A. S. turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, kviečiamas atvyks į teismą, nesislėps.

BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas tik tuo atveju, kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis trukdys procesui ir tai turi būti pagrįsta duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius, nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada, jog kaltinamasis A. S. gali trukdyti procesui nėra argumentuota ir, įvertinus pateiktus teismui duomenis, nepagrįsta. Vien tai, kad byla perduota teismui ir teisminis tyrimas nėra pradėtas, kaltinamojo parodymuose yra prieštaravimų su kitų proceso dalyvių parodymais, šiuo atveju nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad A. S., būdamas laisvėje, trukdys procesui, paveikdamas kitus proceso dalyvius. Kaip jau minėta BPK 122 straipsnio 3 dalyje tiksliai nurodytas aplinkybių sąrašas, tačiau pateikti baudžiamosios bylos duomenys nėra pakankami tokiai išvadai padaryti. Nors skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, kad kaltinamasis gali daryti poveikį nukentėjusiajai ir kitam kaltinamajam, liudytojams, tačiau kodėl tokia išvada padaryta, nėra aišku, nėra nurodyta kokiems liudytojams gali būti padarytas poveikis. Byla perduota teismui, nukentėjusios, liudytojų parodymai yra fiksuoti BPK nustatyta tvarka ir nėra aišku, kokiu būdu kaltinamasis galėtų paveikti nurodomus asmenis, o ta aplinkybė, jog tarp kaltinamojo A. S. parodymų ir kitų proceso dalyvių yra prieštaravimų, nesuponuoja manymo, kad kaltinamasis juos paveiks. Aukštesnysis teismas paminėtais motyvais sprendžia, jog pateikti baudžiamosios bylos duomenys nėra pakankami teigti, kad minėtoje byloje A. S. trukdys procesui, todėl daroma išvada, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje suėmimo skyrimo ir suėmimo termino tęsimo pagrindas nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra išnykęs.

Suimtasis skunde nurodo, kad nukentėjusioji duoda melagingus parodymus, tyrimo metu buvo padaryta klaidų ir yra spragų. Pažymima, jog skundą nagrinėjantis teismas šioje baudžiamojo proceso stadijoje įrodymų nevertina ir nesprendžia asmens kaltės klausimo, o analizuoja ir vertina tik tuos duomenis, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, o duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, pakankamumą ar visų įrodymų, tame tarpe ir nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nuoseklumą, jų šaltinių patikimumą ir kt., privalės įvertinti bylą nagrinėjantis teismas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog skundo nagrinėjimo momentu, byloje yra pakankamai duomenų manyti, kad A. S. yra kaltinamas pagrįstai.

Pažymėtina, jog sprendimas dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone teisminio bylos nagrinėjimo metu yra bylą nagrinėjančio teismo, o ne skundą dėl suėmimo nagrinėjančio teismo, prerogatyva.

BPK 119 straipsnis nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos taip pat siekiant užtikrinti ir įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, leidžia skundą nagrinėjančiam teismui teigti, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog A. S. dalyvautų procese, negalima.

Esant visoms pirmiau išvardytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo - terminas, A. S. šioje proceso stadijoje pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti Lietuvos BPK 122 straipsnyje. Skundo argumentai Panevėžio miesto apylinkės teismo išvadų nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. S. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė