Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. V., L. V., L. V., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. V. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą pagal įstatymą priėmė jo sūnus J. V., faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. V.. Valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. rugsėjo 12 d. duomenimis J. V. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje: 0.2500 ha žemės sklypą, jame esantį gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 0.2100 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0.4400 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 1.8000 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0.4500 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas J. V. gyvenant santuokoje su A. V., todėl tai buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir po jo mirties liko ½ dalis jo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto. Prieš mirdamas pareiškėjo tėvas J. V. testamento nepaliko. Prienų rajono 3-iajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla į J. V. palikimą, kadangi jo palikimą priėmė sutuoktinė A. V. 2018 m. vasario 26 d. paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą. Paveldėjimo teisės liudijimas A. V. nėra išduotas. Pareiškimu pareiškėjas siekia įteisinti savo vardu tėvo J. V. palikimą, kadangi po jo mirties palikimą priėmė ne notarine tvarka, bet faktiniu valdymu, to padaryti negalima, būtina nustatyti juridinį faktą teisme. Iš karto po savo tėvo J. V. mirties, priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjo šeima iki pat tėvo mirties gyveno kartu su pareiškėjo tėvais jiems priklausančioje sodyboje, vedė bendrą ūkį, gyveno ūkiškai, augino galvijus, prižiūrėjo namų valdą. Po tėvo mirties pareiškėjas liko gyventi šioje sodyboje, kito gyvenamojo būsto neturi, iš šio gyvenamojo namo niekada nėra išsikėlęs, gyvena jame iki dabar, moka už suvartojamą elektros energiją, šiukšlių išvežimą. Namas kūrenamas kietu kuru, malkas, anglis laiko ūkiniame pastate, yra atlikęs gyvenamojo namo pagerinus: pakeitė gyvenamojo namo ir lauko duris, pakeitė kieto kuro katilą, iš pagrindų atnaujino vonios kambarį. Yra įsigijęs blokelius gyvenamojo namo priestatui atnaujinti. Ūkiniuose pastatuose laiko galvijus, pašarą, yra atlikęs vieno iš ūkinio pastatų rekonstrukciją. Prie namų yra ariamos žemės, kurioje yra daržas, augina daržoves, puoselėja tėvo įveistą sodą, renka derlių. Visus tėvui priklausančius žemės sklypus dirba pats, juos deklaruoju. Mirus tėvui J. V. motina A. V. po kurio laiko išsikėlė gyventi atskirai į Stakliškių seniūniją, todėl pareiškėjas vienas rūpinosi visa sodyba bei visais žemės sklypais, kadangi motina jai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi nesirūpina. Nors nustatytu laiku ir nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo, manė, kad pareiškėjui bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo J. V. palikimą, kadangi per tris mėnesius po tėvo mirties faktiškai pradėjo valdyti jo palikimą. Kitos galimybės įregistruoti savo nuosavybės teises į tėvo palikimą pagal įstatymą nėra.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog tuo atveju, jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo tenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė paliekantis teismui vertinti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai bei pareiškime nurodytos aplinkybes sudaro pagrindą nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad byla nėra susijusi su jos teisėmis ir pareigomis.

Suinteresuoti asmenys A. V., L. V., L. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje bei CPK 133 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka – teismo pranešimais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad J. V. ir A. V. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė dviejų vaikų – L. V. ir J. V.. J. V. taip pat turi ir kitą sūnų L. V.. J. V. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugsėjo 12 d. duomenimis J. V. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje: 0.2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 0.2100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 1.8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0.4400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0.4500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). J. V. palikimą priėmė jo sutuoktinė A. V., paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 3-iajam notaro biurui, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Palikėjo sūnus L. V. tėvo J. V. palikimo atsisakęs. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po J. V. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pareiškėjas J. V., faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (šio fakto nustatymas reikalingas dėl mirusiojo J. V. turto paveldėjimo). Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip pirmos eilės įpėdiniui CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme jam gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. V. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą pagal įstatymą priėmė jo sūnus J. V., faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, nagrinėjamojoje byloje įrodo paties pareiškėjo procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjo šeima iki pat tėvo mirties gyveno kartu su pareiškėjo tėvais jiems priklausančioje sodyboje, vedė bendrą ūkį, gyveno ūkiškai, augino galvijus, prižiūrėjo namų valdą. Po pareiškėjo tėvo J. V. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas liko gyventi šioje sodyboje, kito gyvenamojo būsto neturi, iš šio gyvenamojo namo niekada nėra išsikėlęs, gyvena jame iki dabar, moka už suvartojamą elektros energiją, šiukšlių išvežimą, yra atlikęs gyvenamojo namo pagerinus, ūkiniuose pastatuose laiko galvijus, pašarą, yra atlikęs vieno iš ūkinio pastatų rekonstrukciją, dirba žemę, ją deklaruoja, augina daržoves, puoselėja tėvo įveistą sodą, renka derlių. Pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis netikėti teismas pagrindo neturi, nes jas pagrindžia pirmiau aptarti įrodymai, be to, byloje nėra gauta jokių įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis, o suinteresuoti asmenys prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui neprieštarauja. Pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo procesiniame dokumente nurodyti paaiškinimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Be pirmiau paminėto, VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad J. V. savo gyvenamąją vietą iki mirties buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad pareiškėjo J. V. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2017 m. spalio 20 d. taip pat yra tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), kas atitinka pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes jam po pradėjus valdyti po tėvo J. V. mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, laikyti nepatikimais, todėl nėra pagrindo pareiškėjo paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip neatitinkančių faktinę situaciją ar prieštaringų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų ir nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, savarankiškų reikalavimų nereiškė, interesų konflikto nėra, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo pareiškime nurodytais paaiškinimais kaip patikimu įrodymų šaltiniu. Nors pareiškėjo kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai – atsikaitymai už suvartotą elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos, kiti rašytiniai įrodymai yra atlikti pasibaigus J. V. palikimo priėmimo terminui, t. y. atlikti po (duomenys neskelbtini), tačiau tokie dokumentai suteikia pagrindą išvadai, kad J. V. po savo tėvo J. V. mirties, pradėjęs valdyti likusį turtą ir toliau tęsė aktyvius veiksmus, susijusius su paveldimo turto priežiūra ir tuo pačiu tinkamu palikimo įgyvendinimu. Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, procesiniame dokumente pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog po J. V. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė jo sūnus J. V., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, kadangi jis palikėjo turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, todėl, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, nesant interesų konflikto, pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje patyrė 24,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sūnus J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 24,37 Eur (dvidešimt keturis eurus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.