Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-177-245-2014

2014 m. kovo 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei, išteisintajam A. R., gynėjai advokatei Onai Klinavičienei, nukentėjusiojo atstovui advokatui Rimantui Prėskieniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo K. P. atstovo advokato apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

civilinio ieškovo K. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, prokuratūros ir nukentėjusiojo apeliacinių skundų argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kolegija sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendis dėl A. R. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Byloje yra pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis sudavė smūgį K. P. iš priekio į veidą. Ar šis smūgis buvo suduotas statmenai nosies nugarėlei, kaip kad buvo konstatuota specialisto išvadoje Nr. pG 10-997/12(06), suabejojo apylinkės teismas, vertindamas kaltinamajame akte nurodytą aplinkybę, kad smūgis buvo suduotas tik į nosį. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. R. sudavė K. P. smūgį į veido sritį, tai lėmė nukentėjusiojo pargriuvimą, kurio metu jis patyrė specialistų išvadose konstatuotus sužalojimus. Taigi, byloje nenuginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis į veidą, dėl ko jis nugriuvo. Specialistas nurodė, kad tikėtina, jog smūgis buvo suduotas iš priekio. Specialisto išvados turėtų būti vertinamos visumoje, o ne kaip atskiras įrodymas. Nustačius, kad kaltinamasis 2012-10-20 sudavė smūgį K. P., teismas, išteisindamas A. R., suformavo neteisingą išvadą, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas ne dėl kaltinamojo veiksmų, o dėl nukentėjusiojo užsiėmimo ekstremaliu sportu. Tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada negalėjo lemti išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme, nebuvo nustatytos tokios nukentėjusiojo K. P. sužalojimo aplinkybės. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžią klaidą ir dėl to, kad nukentėjusysis turi kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, kadangi pastarasis jau išreiškė poziciją dėl būtinumo vykdyti baudžiamąjį procesą – pranešė apie įvykį policijai, davė parodymus, pasirašė nutarime pripažinti nukentėjusiuoju, todėl jis turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Nepagrįstai priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl BK 138 str. 1 d. nusikalstamos veikos, apylinkės teismas dėl K. P. padarytų sužalojimų siūlo inicijuoti privataus kaltinimo bylą, tuo pažeisdamas BPK 417 str. 2 d., 3 d. reikalavimus.

Kolegijos manymu, apylinkės teismas neteisingai nuosprendyje įvertino ir aptarė įrodymų visumą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, tuo pačiu nepagrįstai išteisino A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyręs ir įvertinęs įrodymus,

nustatė:

kad A. R. 2012 m. spalio 20 d. apie 02.00 val. prie naktinio baro „F.“, esančio (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų tyčia smogė nukentėjusiajam K. P. vieną kartą kumščiu į veidą, kas lėmė nukentėjusiojo nosies kaulų lūžimą, trauminį nosies pertvaros iškrypimą, kraujosruvą odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, nukentėjusysis nuo gauto smūgio krito ir veidu atsitrenkęs į kietus paviršius patyrė viršutinio žandikaulio kairės pusės II ir III dantų vainikų kraštų lūžimą bei apatinio žandikaulio dešinės pusės I ir kairės pusės II dantų vainikų kraštų lūžimą, kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokų-kairio skruosto srityje, tuo K. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tai yra, padarė BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

A. R. kaltę padarius paminėtą nusikaltimą pagrindžia šie žemiau išvardinti įrodymai:

Kaltinamasis A. R. parodė, kad jis 2012-10-19 atėjo su draugais į barą „F.“, tarpusavio nesutarimų metu K. P. priėjo prie jo ir nestipriai kirto dešine ranka į jo veido kairę vidurinę pusę, skruosto srityje, nuo ko pastarasis nukrito ant grindinio. Smūgį sudavė gindamasis, kilus konfliktui dėl merginos. Įvykio metu nematė jokių sužalojimų ar kraujo ant nukentėjusiojo veido.

Nukentėjusysis K. P. parodė, kad jis su draugais 2012-10-20 buvo bare, išėjus į lauką, išgirdęs piktžodžiaujant, atsisuko ir gavo smūgį, nuo kurio pargriuvo. Buvo išgėręs, bet viską puikiai atsimena. Nuo smūgio nugriuvęs nesikėlė, nes svaigo galva. Trenkė į trinkeles pirma galva, po to - kūnu. Kreipęsis į specialistą, nurodė, kad buvo sumuštas jaunuolio. Matė mėlynę, kraujas bėgo iš nosies ir burnos, liežuviu pajuto nuskeltą dantį viršuje kairės pusės, vieno visai nebuvo. Jo manymu, šios pasekmės atsirado nuo suduoto smūgio. Sužalojimai jam padaryti vienu ir tuo pačiu metu. Į ligoninę kreipėsi iš kart po įvykio, tą pačią dieną parašė protokolą-pareiškimą policijos komisariatui.

Liudytojas E. V. parodė, kad jis matė, kaip kaltinamasis A. R. smogė kumščiu nukentėjusiajam į dešinę veido dalį, nuo ko K. P. galva trenkėsi į laiptus, po to ir visu kūnu. Po to K. buvo paraudusi dešinė akis, bėgo kraujas iš burnos, buvo išmuštas dantis. Kad K. smūgiuotų kaltinamajam, jis nematė. K. krito nuo suduoto smūgio.

Liudytoja A. T. parodė, kad ji įvykio dieną buvo „F.“ bare, paskui lauke įvyko konfliktas, tačiau ji nematė, kad kažkas trenktų K.. Tik atsisukusi pamatė jį parkritusį, pastarajam bėgo kraujas iš veido ir burnos. Jis krito prie laiptų, atsitrenkė į laiptus.

Liudytojas R. K. parodė, kad jis matė suduodamą smūgį K. P. į galvą, kad smūgį sudavė į kaltinamąjį panašus vaikinas. K. nuo smūgio krito į sieną ir gulėjo be sąmonės.

Liudytojas M. S. parodė, kad jis buvo „F.“ bare, matė, kaip nukentėjusysis bandė smūgiuoti A., tačiau jis išsisuko, kad po to A. R. kirto smūgį į veidą, tačiau neatsimena, į kurią vietą. Nukentėjusysis nugriuvo, galėjo atsitrenkti į T. pėdą, paskui į šaligatvį.

2012-10-20 K. P. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2012-10-20 apie 02.00 val. prie baro „F.“, (duomenys neskelbtini), jį sumušė nepažįstamas jaunuolis (t. 1, b. l. 1).

2012-10-20 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad iš Alytaus apskrities S. K. ligoninės priėmimo skyriaus gautas pranešimas, kad kreipėsi K. P., kurį 2012-10-20 apie 02.00 val. Alytuje, V. g., prie kavinės „F.“, sumušė nepažįstamas jaunuolis. K. P. nustatytas kairės akies ir veido sumušimai, girtumas (t. 1, b. l. 2).

2012 m. spalio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota aplinka prie baro „F.“ (duomenys neskelbtini). Ant gretimo pastato Nr. 18 mūrinės sienos, tarp dviejų langų ir ant palangės užfiksuoti kraujo pėdsakai, lašai (t. 1, b. l.4-9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. pG 2-997/12(06) nurodyta, kad K. P. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, kairės akies vokų-kairio skruosto srityje, nosies kaulų lūžimas, trauminis nosies pertvaros iškrypimas, viršutinio žandikaulio kairės pusės II ir III dantų vainikų lūžimas bei apatinio žandikaulio dešinės pusės I ir kairės pusės II dantų vainikų kraštų lūžimas. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Dėl viršutinio žandikaulio kairės pusės II ir III dantų vainiko lūžimo (nuolatinių dantų netekimo), nukentėjusysis prarado 5 procentus bendro darbingumo (t. 1, b. l. 78-80).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. pG 10-997/12(06) nurodyta, kad K. P. nosies kaulų lūžimas padarytas veikiant nosies sritį kietu buku žalojančiu daiktu, trauminiam poveikiui esant nukentėjusiojo atžvilgiu iš priekio ir, galimai, statmenai nosies nugarėlei. Kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose (vokų plyšio vidinio kampo srityje) bei nosies kaulų lūžimas galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu į nosies sritį. Viršutinio žandikaulio kairės pusės II ir III dantų vainikų lūžimas bei apatinio žandikaulio dešinės pusės I ir kairės pusės II dantų vainikų kraštų lūžimas galėjo būti padaryta tiek trauminio poveikio smogiant kietu buku žalojančiu daiktu, tiek trauminiu poveikiu atsitrenkiant į kietą buką ribotą žalojantį paviršių (t. 1, b. l.83-85).

Kolegija, vertindama aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad išteisintasis A. R. 2012 m. spalio 20 d. apie 02.00 val. prie naktinio baro „F.“, esančio (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų tyčia smogė nukentėjusiajam K. P. vieną kartą kumščiu į veido sritį, kas lėmė nukentėjusiojo nosies kaulų lūžimą, trauminį nosies pertvaros iškrypimą, kraujosruvą odoje ir poodyje dešinės akies vokuose, nukentėjusysis nuo gauto smūgio krito ir veidu atsitrenkęs į kietus paviršius patyrė viršutinio žandikaulio kairės pusės II ir III dantų vainikų kraštų lūžimą bei apatinio žandikaulio dešinės pusės I ir kairės pusės II dantų vainikų kraštų lūžimą, kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokų-kairio skruosto srityje, tuo K. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Tuo tarpu apylinkės teismas netinkamai vertino kaltinamojo, liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, specialisto išvadas, eksperto parodymus teisme, kitą rašytinę bylos medžiagą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų pagrįsti A. R. kaltei nepakanka.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. R. kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad nukentėjusysis buvo girtas ir agresyviai nusiteikęs, kas išprovokavo tokį jo elgesį – suduoti smūgį K. P. prie kavinės „F.“. Nukentėjusysis parodė, kad jam išeinant iš kavinės, išgirdo konfliktuojančių asmenų kažkokią repliką, o atsisukus į juos, pajuto smūgį į kairį skruostą, nuo kurio nukrito. Liudytojų parodymai patvirtino, kad kaltinamasis A. R. sudavė smūgį nukentėjusiam K. P. į veidą, nuo kurio jis nukrito ant grindinio šalia kavinės. Liudytojas R. K. patvirtino, kad panašaus vaikino į kaltinamąjį smūgis K. buvo suduotas į galvą, o liudytojas M. S. parodė, kad kaltinamasis kirto vieną smūgį K. P. į veidą, liudytojas E. V. parodė, kad kaltinamojo smūgis buvo į dešinę K. P. veido pusę. Liudytoja A. T. parodė, kad nematė, jog nukentėjusiajam kas būtų trenkęs, tačiau matė jį pargriuvusį, tekėjo kraujas iš burnos, veidas buvo kraujuotas. Liudytojas T. R. parodė, kad jis matė pargriuvusį A. P., draugai liudytojui sakė, kad jis bandė suduoti smūgius A., liudytojas Ž. C. matė nukentėjusįjį kruviną. Nukentėjusysis K. P. teisme parodė, kad A. R. jam kirto ranka į kairį skruostą, nuo smūgio jis pargriuvo. Liudytojas E. G. iš E. V. sužinojęs, kad A. sudavė K. į veidą, kad jis buvo išprovokuotas ir teko gintis.

Taigi, aukščiau paminėtų asmenų parodymų pakanka konstatuoti smūgio K. P. sudavimo į veidą faktą, nuo ko šis griuvo ant grindinio, ir kas lėmė jam padarytus sužalojimus, konstatuotus specialisto išvadose. Policijos postinio tarnybinis pranešimas, apžiūrų protokolai, nukentėjusiojo, liudytojų bei kaltinamojo parodymai patvirtina įvykį, specialisto S. Jasinsko išvados – sužalojimų mastą, tačiau apylinkės teismas tinkamai minėtų įrodymų neįvertino, specialisto išvadas ir liudytojų parodymus vertino atsietai nuo kitų bylos duomenų, nesusiejo visų byloje esančių įrodymų į vieną visumą, neatsižvelgė į tai, kad specialisto išvados patvirtina liudytojų nurodytas aplinkybes, o analizavo atskirus specialisto išvadų teiginius, tokiu būdu padarydamas tikrovės neatitinkančias išvadas. A. R. smūgis K. P. į veidą įrodytas anksčiau aptartais įrodymais, neneigė to ir pats kaltinamasis, taigi, smūgis ir griuvimas ant grindinio lėmė specialisto išvadose konstatuotus sužalojimus, kurių vienas – nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Įvykio vietoje buvo rasta kraujo pėdsakų, liudytojai matė kraują ant K. veido, smūgis buvo tik vienas. Tai, kad nuo jo griuvo, abejonių nėra. Darytina išvada, kad įrodymų visumos nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d. pakanka. Šioje byloje apylinkės teismas nuklydo į teisines peripetijas, modeliuodamas smūgio į kairę veido pusę mechanizmą, remdamasis vien kaltinamojo parodymais, atmetant visus kitus reikšmingus aukščiau išdėstytus kaltinimą pagrindžiančius ir tarpusavyje susijusius įrodymus. Tokiu būdu padarė klaidingas faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Kolegijos nuomone, sužalojimo veide mechanizmas nustatytas nukentėjusiojo, minėtų liudytojų parodymais, tai yra, kad smogiant į veidą, o konkrečiau jis nustatytas minėtomis specialisto išvadomis (T. 1 b.l. 78-80, 83-85), tai yra, nuo statmenai nosies nugarėlei suduoto vieno smūgio į nosį. Nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu niekas daugiau nukentėjusiojo nemušė ir daugiau smūgių į veidą smogta nebuvo. Iki nusikaltimo padarymo nukentėjusysis nebuvo sužalotas. Po sužalojimo kreipėsi į teisėsaugos organus. Todėl kolegija laiko, kad nukentėjusiojo parodymai, kaip jam buvo smūgiuota, tai yra, iš šono, ar tiesiai, yra nevisiškai tikslūs dėl girtumo ir apsvaigimo nuo gauto smūgio. Tiek sužalojimas, atsiradęs nuo smūgio į veidą, tiek sužalojimai, kurie atsirado griūvant nukentėjusiajam ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, yra susiję priežastiniu ryšiu. Specialisto išvada Nr. pG 10-997/12(06) nustatyta, kad viršutinio ir apatinio žandikaulių dantų vainikų lūžimas galėjo būti padarytas tiek trauminio poveikio smogiant kietu buku daiktu, tiek trauminiu poveikiu atsitrenkiant į kietą buką ribotą žalojantį paviršių (t. 1 b.l. 83-85). Todėl nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai yra kaltinamojo A. R. smūgio nukentėjusiajam pasekmė ir todėl jis yra kaltas.

A. R. suduoto smūgio pasekmės – nesunkus K. P. sveikatos sutrikdymas. Kolegija daro išvadą, kad kaltinamojo A. R. šioje byloje kaltė, nesunkiai sutrikdžius K. P. sveikatą, įrodyta tiek paties nukentėjusio, tiek minėtais liudytojų, tiek daliniais kaltinamojo parodymais bei specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolu. Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. pG 2-997/12(06) konstatuoti padaryti sužalojimai nukentėjusiam K. P. atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o ekspertas savo duotas išvadas paaiškino teisme. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtino, jog A. R. padarė BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Taigi, apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymų visumą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas K. P. padarytas ne dėl kaltinamojo veiksmų, o dėl to, kad jis užsiima ekstremaliu sportu ir galimai susižalojo pats, todėl nepagrįstai jį išteisino dėl K. P. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kaltinamojo A. R. parodymai, kad jis smogė nukentėjusiajam, kai šis bandė jam suduoti, tai yra, besigindamas, atmetamas kaip nepagrįstas. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad mergina prisikabino prie jo draugo T., nepatvirtino ne tik nukentėjusysis K. P., bet ir liudytojai E. V., A. T., J. M.. Liudytojai T. R., M. S. parodė, kad išvarytam iš klubo nukentėjusiajam einant kartu su dar dviem merginomis ir dviem vaikinais, viena iš merginų vardu A. apsižodžiavo su T. R., mosikavo rankomis. Po to nukentėjusysis nukrito ant žemės. Tokiu būdu kaltinamasis ir liudytojai T. R., M. S. patvirtino, kad tarpusavio konfliktas prasidėjo ne tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Liudytoja A. T. parodė, kad ją praeinančią užkabino kažkas iš jaunuolių. Tuo metu nukentėjusiajam atsisukus į konfliktuojančių pusę, pastarajam buvo suduotas smūgis ir K. P. nugriuvo. Šiuos liudytojos parodymus patvirtino liudytojas E. V.. Pirmos instancijos teismas vertino nukentėjusiojo K. P. ir liudytojų A. T., J. M., E. V., R. K. parodymus kaip prieštaringus, duotus suinteresuotų asmenų, nurodydamas neblaivumo požymį-„smarkiai išgėrę“. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio nematyti, kuo grindžia teismas tokias išvadas. Minėtų asmenų blaivumas nebuvo tikrinamas, o liudytojai yra ne tik nukentėjusiojo pusės, bet ir kaltinamojo kompanijos, kurie taip pat galėtų turėti tam tikrą suinteresuotumą. Iš nuosprendyje išdėstytų motyvų neaiškus motyvas, vertinant liudytojų parodymus, „skirtingai parodė ir visas kitas įvykio aplinkybes“. Todėl neaišku, ką teismas turi omenyje „visas kitas“ ir kuo pasireiškia jų prieštaringumas. Iš aptartų visų asmenų parodymų matyti, kad pastarieji neneigia vartoję alkoholinių gėrimų, tačiau pastarųjų parodymai gana informatyvūs, nurodė iš esmės visas nusikaltimo aplinkybes, tai yra, konflikto priežastį, eigą ir pasekmes. Todėl kolegija nepastebi esminių prieštaravimų. Kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtas konfliktas ir nukentėjusiojo sužalojimas įvyko staiga, repliką sekė nukentėjusiojo bandymas užstoti merginą ir vieno smūgio sudavimas, nukentėjusiojo griuvimas. Tuo paaiškinamas ir minėtų liudytojų parodymų skirtingumas. Taip pat pastarieji ėjo iš kavinės vienas po kito ir tuo momentu vienas kito nestebėjo, tai yra, kas spėjo ką pamatyti, tą ir parodė. Faktinės aplinkybės yra vertinamos pagal visumą įrodymų. Anksčiau paminėtos faktinės aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis K. P. neužpuolė ir fizinio smurto kaltinamojo, ar kitų asmenų atžvilgiu nepanaudojo. Kad nukentėjusysis realiai būtų kėsinęsis panaudoti fizinį smurto kaltinamojo atžvilgiu, ar jį panaudojęs, tokių faktinių aplinkybių nėra. Todėl kaltinamasis neveikė būtinosios ginties sąlygomis. Nukentėjusysis sužalotas konflikto tarp kitų asmenų metu. Kaltinamajam A. R. nebuvo jokio pagrindo naudoti fizinio smurto, tačiau jį tyčia panaudojo. Todėl jis privalo atsakyti dėl kilusių pasekmių. Iš aptartų įrodymų matyti, kad nukentėjusiajam K. P. padaryto sužalojimo aplinkybės yra aiškios, tai yra, sužalojimas padarytas daugelio žmonių akivaizdoje. Sužalojimo padarymo mechanizmas taip pat yra aiškus iš aptartų specialisto išvadų, tai yra, vienas smūgis ranka į veidą ir du trauminiai poveikiai, kurie galėjo sukelti sužalojimus tik griūvant ir atsitrenkiant į kietus paviršius, tai dantų vainikų sužalojimai. Todėl pirmos instancijos teismo išvados, kad taip nukentėjusysis negalėjo būti sužalotas, šią hipotezę grįsdamas prielaida, kad tai galėjo būti ekstremalaus sporto pasekmė, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, netinkamai išspręsti klausimai su civilinio ieškinio išsprendimu, bausmės paskyrimu (BPK 328 str. 1 p., 3 p., 4 p.).

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. R., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes.

A. R. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikytina tai, kad nukentėjusysis pats, būdamas neblaivus, išprovokavo konfliktą, pirmas ketino suduoti smūgį A. R., kirto, tačiau šis atsitraukė ir smūgio išvengė. Teismų praktikoje atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) pripažįstama tada, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir panašiai. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Byloje nenustatyta, kad konfliktas prasidėjo nukentėjusiojo iniciatyva, kad nukentėjusysis K. P. išprovokavo kaltinamąjį A. R., priešingai, A. kompanija prikibo prie K. P. merginos, todėl ši aplinkybė nepripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia. Kaip anksčiau minėta, šioje byloje nėra ir būtinosios ginties situacijos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. R., atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą: A. R. administracine tvarka nebaustas, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas, anksčiau teistas nebuvo, jis pirmą kartą teisiamas už nesunkų nusikaltimą, Kauno technikos kolegijos charakterizuojamas teigiamai, ir sprendžia, jog bausmės tikslai pirmą kartą teisiamam asmeniui gali būti pasiekti, neskiriant su realiu laisvės atėmimu susijusios bausmės (BK 55 str.).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis K. P. šioje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 15000 Lt neturtinės ir 6290 Lt turtinės žalos atlyginimo. Prokuratūros apeliaciniame skunde prašoma visiškai tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš dalies – dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisiant 690 Lt K. P., advokatas prašo turtinę žalą atlyginti visiškai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad turtinė žala gali būti priteisiama ir nesant konkrečių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, žalos dydis gali būti nustatomas ir vertinant parodymus, kitus įrodymus, nustačius jos atsiradimo faktą ir vadovaujantis protingumo principu. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Iš specialisto išvados matyti, kad K. P. padaryti veido srities sužalojimai – nosies kaulų lūžimas, trauminis nosies pertvaros iškrypimas, kritimo metu į grindinį jis patyrė viršutinio žandikaulio kairės pusės II ir III dantų vainikų kraštų lūžimą bei apatinio žandikaulio dešinės pusės I ir kairės pusės II dantų vainikų kraštų lūžimą, kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokų-kairio skruosto srityje, tai yra padaryta ženkli turtinė žala, kas turi būti nukentėjusiajam atlyginta. Tiriamas atvejis nelaikytinas išimtiniu, dėl ko civilinio ieškinio klausimas turėtų būti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kolegijos nuomone, nors nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys dėl 6290 Lt pagrįstas ne vien turėtomis išlaidomis, tačiau ir esamo gydymo, ir būsimo gydymo ir protezavimo išlaidomis, dantų gydymo ir protezavimo plane nurodytos kainos yra tik preliminarios, tačiau nurodytos kainos yra realios, protingos, racionalios, o ieškovui priteista suma bus pakankama patirtiems sveikatos sutrikdymams atstatyti, todėl jo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai. Toks kolegijos sprendimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai analogiškose situacijose, kaip, pavyzdžiui, nukentėjusiajam priteisė Vilniaus implantologijos centro gydymo plane nurodytą būsimos dantų implantacijos kainą 31 300 Lt motyvuojant tuo, kad tokios odontologo paslaugos yra realios, nukentėjusiojo A. R. patirta fizinė žala, kurios pašalinimas (kompensavimas) yra būtinas per įmanomai trumpesnį laiką ir tam padaryti iš atsakovo yra priteista 31 300 Lt suma (kaip turtinė žala), vertintina kaip realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta, o ne kaip būsima žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nustatant nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Teismas apie pareikšto ieškinio pagrįstumą ir patirtų neigiamų išgyvenimų dydį, apimtį bei pobūdį sprendžia įvertinęs tiek nukentėjusiojo parodymus, tiek ir specialisto išvadą. Byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis į veido sritį, jam sulaužyta nosis, du dantys sužaloti, du išmušti, padarytos kraujosruvos, jis prarado 5 proc. bendro darbingumo. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam K. P. tyčiniai nusikalstami A. R. veiksmai sukėlė skausmą, nusikalstamos veikos pasekmės jaučiamos ir dabar, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, neigiamas psichologines pasekmes ir turės nepatogumų, susijusių su gydymu, ir ateityje. Dėl šio įvykio nukentėjusysis nebejotinai buvo pažemintas (konfliktas įvyko viešoje vietoje, matant kitiems asmenims), patyrė fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, buvo apribota galimybė tam tikrą laiką dirbti, normaliai bendrauti. Įvertintina taip pat ir tai, kad nusikaltimas, nors ir nesunkus, tačiau tyčinis, smurtinis. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, svarbu užtikrinti nukentėjusiojo teisę į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą ir protingą abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyrą. Kartu pažymėtina, kad atsakovo turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės pagal minėtas CK nuostatas nelemia neturtinės žalos dydžio išsprendimo klausimo. Nors nuteistasis nedirba, jis yra studentas, tačiau įvertinus nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, jų pasekmes, net ir atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, prašoma neturtinės žalos piniginė kompensacija nėra per didelė, nepažeidžia sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų, įvertinant A. R. jauną amžių ir perspektyvas atlyginti civilinį ieškinį ateityje. Atsižvelgiant į teismų praktiką, kolegija tenkina nukentėjusiojo prašomą priteisti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo visiškai (žr. aukščiau paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis).

Esant tokioms aplinkybėms, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Daiktinių įrodymų nėra, proceso išlaidų atlyginti neprašoma.

Iš byloje pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad nukentėjusysis K. P. sumokėjo už teisines paslaugas 1600 Lt, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. R. (BPK 103-105 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo K. P. atstovo advokato apeliacinius skundus tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nuosprendį, kuriuo A. R. išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir jį nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p., 5 p., įpareigoti A. R. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteisti iš A. R. nukentėjusiajam K. P. 6290 Lt turtinės ir 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

K. P. sumokėtus už teisines paslaugas 1600 Lt pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš A. R. nukentėjusiajam K. P. 1600 Lt proceso išlaidų.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.