- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-12
- Bylos Nr.
- AS-556-149-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. gruodžio 8 d. savavališkos statybos aktą Nr. SA-54.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - sustabdyti skundžiamo akto galiojimą.
Pareiškėjas nurodė, kad juo remiantis atsakovas gali surašyti (surašė) administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimti nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Galiojant ginčijamam aktui, atsakovas pagal STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ privalės vykdyti imperatyvias teisės normas, o tai sukels naujas teisines pasekmes - bus pradėtos naujos administracinės procedūros, sukurtos teisės ir pareigos kitoms institucijoms ir asmenims. Nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas - negalės būti atkuriama iki ginčijamo akto priėmimo buvusi padėtis, nes jis gali būti nubaustas administracine tvarka, o statinio dalis - nugriauta ar pertvarkyta.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl priemonės reikalavimui užtikrinti taikymo nepatenkino (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).
Teismas konstatavo, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (ABTĮ 71 str. 1 d.). Taigi įstatymas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą sieja su teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis ateityje. Tik esant realiai grėsmei, t. y. konstatavus konkrečias aplinkybes, faktus, leidžiančius daryti prielaidą, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, jos gali būti taikomos. Skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis (ABTĮ 92 str.). Pareiškėjas ginčija administracinį aktą (savavališkos statybos aktą), kuriame nustatyta, kad jis savavališkai vykdo statybos darbus - ties savo kambariu atsitvėrė dalį bendro naudojimo koridoriaus, padidino bendro naudojimo sandėliuką prie virtuvės. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą, pareiškėjas grindžia argumentais, kad jam gali grėsti administracinė atsakomybė, atsakovas gali pareikalauti nugriauti savavališkai pastatytą (statomą) statinį ar jo dalį; pertvarkyti (atstatyti) savavališkai išmontuotą, išardytą, išgriautą statinio dalį, ar priimti kitą teisės aktuose numatytą sprendimą. Tačiau, administracinės atsakomybės tikimybė arba galimų ateityje administracinių aktų priėmimas šiuo atveju dar nėra reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Nesutinkant su atitinkamos institucijos (pareigūno) priimtais aktais (nutarimu) pareiškėjui išlieka teisė juos ginčyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslas yra užkirsti kelią teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimui arba negalėjimui jį vykdyti, o ne galimiems ateityje teisiniams ginčams, naujų teisminių ginčų galimybė nesudaro besąlygiško pagrindo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui (2007 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS469-535/2007; 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-533/2007). Todėl pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, esant teisminių ginčų ateityje galimybei, atmestini. Kita vertus, ginčijamas savavališkos statybos aktas neįpareigoja pareiškėjo nugriauti ar pertvarkyti statinio dalį. Toks įpareigojimas gali būti pareikštas atitinkamoms institucijoms vykdant Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje numatytus veiksmus, t. y. pareikalavus likviduoti savavališko statinio statybos padarinius, arba dėl to kreipiantis į teismą. Ginčo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo šioje byloje nėra. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, statinio dalis bus nugriauta ar pertvarkyta, o teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės - taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti atsakovo 2009 m. gruodžio 8 d. surašyto savavališkos statybos akto Nr. SA-54 galiojimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškėjui padavus patikslintą skundą, teismui tapo žinoma, kad atsakovas 2009 m. gruodžio 16 d. priėmė įsakymą Nr. V-684 ,,Dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), padarinių pašalinimo“. Tai, kad patikslintas skundas iki šiol dar nėra priimtas nagrinėti ir jame nespręstas naujo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas, nesudaro pagrindo jų netaikyti, kadangi minėtas prašymas turi būti sprendžiamas per 1 dieną nuo jo gavimo (ABTĮ 71 str. 3 d.). Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (ABTĮ 4 str. 6 d.), teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartyje išdėstytais motyvais bei naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, taip pat faktu, jog pareiškėjui dar nėra surašytas joks Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas protokolas, tačiau jis gali būti surašytas bet kada ir pareiškėjas gali būti nubaustas, o tokiu atveju nebus galima atkurti padėties, buvusios iki ginčo akto priėmimo (ABTĮ 92 str.), prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė sustabdyti ginčijamo akto – Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. gruodžio 8 d. savavališkos statybos akto Nr. SA-54 – galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Savavališkos statybos aktas surašytas dėl to, kad statytojas (A. M.) (duomenys neskelbtini), savavališkai vykdo statybos darbus – ties savo kambariu atsitvėrė dalį bendro naudojimo koridoriaus ir padidino bendro naudojimo sandėliuką prie virtuvės.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.
Atsižvelgus į šiuos argumentus, nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo prašymo motyvus, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad administracinės atsakomybės tikimybė arba galimų ateityje administracinių aktų priėmimas šiuo atveju dar nėra reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Tai, kad atsakovas 2009 m. gruodžio 16 d. priėmė įsakymą Nr. V-684 ,,Dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), padarinių pašalinimo“ taip pat nėra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi teismo sprendimo įvykdymas, liečiantis būtent Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. gruodžio 8 d. savavališkos statybos akto Nr. SA-54 panaikinimą, nepasunkės arba nepasidarys negalimas.
Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nepatenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - sustabdyti būtent Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. gruodžio 8 d. savavališkos statybos akto Nr. SA-54 galiojimą.
Pareiškėjo patikslintas skundas dėl atsakovo 2009 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. V-684 ,,Dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), padarinių pašalinimo“ ir šio akto galiojimo sustabdymo Kauno apygardos administraciniame teisme gautas 2010 m. sausio 15 d., t. y. po skundžiamos teismo nutarties priėmimo. Kol neišspręstas patikslinto skundo dėl atsakovo 2009 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. V-684 panaikinimo priėmimo klausimas, pirmosios instancijos teismas spręsti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – šio akto galiojimo sustabdymo, neturėjo pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl aukščiau nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.