Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-11 · Civilinė byla Nr. 2-4993-577/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-11
Bylos Nr.
2-4993-577/2012
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01313-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
Asociacijai Lietuvos Antstolių rūmai, Lietuvos antstolių rūmų
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4993-577/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01313-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.1; 113.2; 117.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo antstolio Roberto Vaitkevičiaus ieškinio atsakovui Asociacijai Lietuvos Antstolių rūmai, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui dėl Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2012-04-26 nutarimo Nr. 281 panaikinimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašo panaikinti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimą Nr. 281 dėl drausminės bylos iškėlimo antstoliui Robertui Vaitkevičiui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinio proceso teisės normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą kiekvienu atveju ex officio (savo iniciatyva) patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimą. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas jų – kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Ieškovas prašo panaikinti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nutarimą Nr. 281, kuriuo išspręstas klausimas dėl drausminės bylos iškėlimo ieškovui. Ieškovas, prašydamas panaikinti ginčijamą nutarimą, vadovaujasi Antstolių įstatymo bei Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių nuostatomis. Pažymėtina, kad Antstolių įstatymo 14 str. numatyta, jog teismui gali būti skundžiami Antstolių garbės teismo sprendimai, tačiau nei ieškovo nurodomi norminiai aktai, nei CPK nenumato galimybės nagrinėti teisme dokumento, kuriuo išspręstas procedūrinis klausimas, panaikinimo klausimą. Nagrinėjamu atveju ginčijamas atsakovo nutarimas, kuriuo ieškovui iškeliama drausmės byla. Antstolių įstatymas suteikia teisę Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui iškelti antstoliui drausmės bylą. Tačiau nutarimas, kuriuo išspęstas drausminės bylos iškėlimo klausimas, iš esmės yra procedūrinis dokumentas, kuris pats savaime nesukelia ieškovui materialinių teisinių pasekmių, o yra tik vienas iš procedūros, kuriuos metu ir bus priimtas sprendimas, kuris sukels ieškovui materialines pasekmes, priimamų dokumentų. Drausminės bylos iškėlimas yra tik vienas iš ieškovo drausminės atsakomybės klausimo nagrinėjimo etapų, tačiau šiame etape drausminės atsakomybės klausimas iš esmės nėra nagrinėjamas, o ginčijamas nutarimas savarankiškai, nepriklausomai nuo galutinio sprendimo, nepaveikia ieškovo teisinio statuso. Kaip minėta, įstatymas numato galimybę apskųsti teismui galutinę garbės teismo išvadą, kuri sietina su materialinių teisinių pasekmių atsiradimu ieškovui. Esant nurodytam, spręstina, jog ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieškinį atsisakytina priimti; jis grąžintinas ieškovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 137 str. 2 d. 1 p., teisėja

nutarė:

Atsisakyti priimti ieškovo antstolio Roberto Vaitkevičiaus ieškinį atsakovui Asociacijai Lietuvos Antstolių rūmai, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui dėl Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2012-04-26 nutarimo Nr. 281 panaikinimo kaip nenagrinėtiną teisme.

Nutartis per 7 d. nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič