Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. G. skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo atsakovei Pasvalio rajono savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymo ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. G.“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra valstybės tarnautoja. Jos pareigos - Administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė.

Nustatyta, kad Administracijoje 2017 m. birželio 6 d. buvo gautas Administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo K. P. 2017 m. birželio 6 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 28 d. įsakymu pareiškėja buvo paskirta viena iš Pasvalio lopšelio-darželio ,,Eglutė“ vyresniosios auklėtojos V. P. praktinės veiklos vertintojų. 2017 m. birželio 6 d. vyko Pasvalio lopšelio-darželio ,,Eglutė“ atestacinės komisijos posėdis, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių pareiškėja nedalyvavo posėdyje ir dėl jos nepateiktų vertinimo išvadų auklėtoja V. P. liko neįvertinta. Administracijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. pavedė Administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei Š.V. pradėti tirti pareiškėjos galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. 2017 m. birželio 12 d. Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, ir pranešimas) pareiškėja pasirašytinai informuota apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą. 2017 m. birželio 19 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. 2017 m. birželio 22 d. parengtoje Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą – iki 2017 m. gegužės 22 d. nustatyta tvarka neparengė ir nepateikė praktinės veiklos įvertinimo dokumentų (išvados) dėl Pasvalio lopšelio-darželio ,,Eglutė“ mokytojo (vyresnioji auklėtoja V. P.), pretenduojančio įgyti mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją, pagal Administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 28 d. įsakymą, ir pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. DV-210 ,,Dėl Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo (su visais aktualiais pakeitimais, toliau -Pareigybės aprašymas), 7.1, 7.14, 7.15, 7.21 punktų, Administracijos Švietimo ir sporto skyriaus nuostatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. DV-783 ,,Dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus nuostatų patvirtinimo“ (su visais aktualiais pakeitimais)(toliau – Skyriaus nuostatai) 7.11 punkto, Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų(išskyrus psichologus)atestacijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-3216 ,,Dėl Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatų patvirtinimo“ (su visais aktualiais pakeitimais) 21, 44 ir 78 punktų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 ,,Dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“ 2.1, 2.3, 9.3 punktų reikalavimus. Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Išvadą, 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. G.“ paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą už netinkamai valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ir pavedamų užduočių ne laiku atlikimą.

Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti ir tarnybinei nuobaudai skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą, nustačius konkrečias veikas(veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose(neveikime)yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, tai yra turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais-pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio ir 2002m. birželio 25d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 977 (su vėlesniais pakeitimais ir redakcijomis) patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių(toliau – Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) nuostatas, nuobaudų skyrimo procedūra – tai plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu(pvz., žr., 2010m. gegužės 24d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-700/2010; 2012m. birželio 14d. nutartį, administracinėje byloje Nr. A-520-2362/2012; 2013m. kovo 4d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-662-565/2013 ir kt.).

Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkami įgyvendinti savo teisę į gynybą. Jame turi būti tikslai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas(nurodomi konkretūs jo veiksmai(neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Priešinga valstybės tarnybos interesams veika gali būti padaroma tiek veikimu – netinkami atliekant pareigas, tiek ir pasyviai - t.y. neveikimu – tarnautojui neatliekant pareigų. Neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis, asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti Nustačius, kad valstybės tarnautojas neturėjo objektyvios galimybės laiku ir tinkamai atlikti jam pavestas užduotis, Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daroma išvada, kad valstybės tarnautojo kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo nėra įrodyta(žr,. 2009m. rugsėjo 21d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1112/2009).

Nagrinėjamoje byloje 2017m. birželio 12d. pranešime apie tarnybinį nusižengimąįtariamas pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas apibrėžtas kaip neveikimas, neatlikimas pareigybės aprašyme numatytos funkcijos – laiku teisės aktų nustatyta tvarka nepateikimas išvados dėl Pasvalio lopšelio-darželio „Eglutė“ mokytojos (vyresniosios auklėtojos V.P.), pretenduojančio įgyti mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją, praktinės veiklos įvertinimo pagal Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017m. balandžio 28d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)“ Dėl atstovų mokytojo praktinei veiklai vertinti delegavimo“. Šiame pranešime nėra konkrečiai įvardintas įtariamo tarnybinio nusižengimo padarymo laikas, o ir pats funkcijų neatlikimas – tai yra neveikimas nėra pakankamai konkretizuotas, aiškus bei išsamus, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę gintis nuo kaltinimo: nėra įvardinta, kokią konkrečią išvadą dėl V.P. praktinės veiklos įvertinimo turėjo pateikti ir nepateikė pareiškėja, kam ir kada pareiškėja turėjo išvadą pateikti. Pranešime konkrečiai nenurodyta, koks pareiškėjos Pareigybės aprašymo punktas, kokia tvarka ir kokiu laiku nustato pareiškėjai pareigą pateikti išvadą dėl V.P. praktinės veiklos įvertinimo. Nors pranešime yra nurodyti teisės aktai, kuriuos pareiškėja įtariama pažeidusi, tačiau dėl to įtariamas nusižengimas nėra aiškesnis, nes dauguma nurodytų teisės aktų yra bendro pobūdžio, pvz.: Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į pareiškėjos Pareigybės aprašymą, o Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse suformuluotos bendro pobūdžio valstybės tarnautojų elgesio taisyklės: 2.1. punktas - gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; 2.3 punktas - tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikytis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų; 9.3 punktas - savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai. Skyriaus nuostatų 7.11 punkte suformuluota bendro pobūdžio nuostata, kad Skyrius organizuoja Savivaldybės mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų atestaciją. Pareiškėjos Pareigybės aprašymo 7.1 punktas nustato bendro pobūdžio pareiškėjos pareigą Savivaldybės teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti švietimo srities administravimą; 7.14 punktu pareiškėjai pavestas gimnazijų ir mokyklų-darželių bei lopšelių-darželių, tarp jų ir Pasvalio lopšelio-darželio „Eglutė“ mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestavimo dokumentų nagrinėjimas, išvadų teikimas; 7.15 punktas pareiškėją įpareigoja dalyvauti jame įvardintų įstaigų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos komisijose švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka; pagal 7.21 punktą pareiškėja yra įgalinta koordinuoti mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestaciją, dokumentų tvarkymą, ataskaitų rengimą. Atestacijos nuostatų 21 punktas nustato, kad praktinės veiklos vertintojas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atestacijos komisijos posėdžio atestacijos komisijos sekretoriui pateikia atestuojamo mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto pamokos vertinimo lenteles pagal šių Atestacijos nuostatų 5 priede pateiktą formą; Mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto veiklos bei kompetencijos įsivertinimo ir vertinimo lentelę, parengtą pagal Atestacijos nuostatų 6 priede pateiktą formą; Mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto veiklos bei kompetencijos įvertinimo lentelę pagal Atestacijos nuostatų 8 priede pateiktą formą; Atestacijos nuostatų 44 punktas numato tvarką, pagal kurią mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto, pretenduojančio įgyti mokytojo metodininko ar pagalbos mokiniui specialisto metodininko kvalifikacinę kategoriją, praktinės veiklos vertinimui yra deleguojami vertintojai; o 78 punktas numato Atestacijos komisijos ir jos pirmininko atsakomybę už Nuostatų vykdymą, komisijos narių priimtų nutarimų teisingumą ir objektyvumą, atestacijos dokumentų atitiktį Nuostatų reikalavimams. Pranešime minimu Administracijos direktoriaus 2017m. balandžio 28d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl atstovų mokytojo praktinei veiklai vertinti delegavimo“ pareiškėja yra deleguota į vertintojų grupę Pasvalio lopšelio-darželio „Eglutė“ vyresniosios auklėtojos V. P. praktinės veiklos įvertinimui.

Nekonkretus ir aiškiai nesuformuluotas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą neatitinka Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 ir 8 punktuose įtvirtintų tikslų, kuriais siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas ir galėtų pateikti paaiškinimus būtent dėl to nusižengimo, kuriuo jis įtariamas, nes tik taip būtų sudaryta galimybė jam įgyvendinti gynybos teisę. Be to, reikalavimu, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą būtų išsamus ir konkretus, taip pat yra siekiama užtikrinti ir įtariamo pažeidimo išsamų bei objektyvų tyrimą( žr. 2009m. birželio 1d. nutartį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A-63-651/2009). Tam yra skirtas ir nusižengimo padarymu įtariamo valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti(pvz., žr. 2009m. spalio 2d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-662-1076/2009). 2017m. birželio 19d. paaiškinime pareiškėja nurodė daug priežasčių, kurios įtakojo galimą tarnybinio nusižengimo padarymą: tai ir įtempti tarnybiniai santykiai su Skyriaus vadovu, pareiškėjai tenkantis didžiulis darbo krūvis, Administracijos veiksmai, kuriais buvo patvirtinta, pareiškėjos nuomone, Atestacijos nuostatų neatitinkanti Pasvalio lopšelio-darželio „Eglutė“ atestacijos programa, Pasvalio lopšelio-darželio „Eglutė“ atestacijos komisijos pirmininkės pavėluotas kreipimasis skirti atstovus į mokytojų, pretenduojančių įgyti metodininko kvalifikacinę kategoriją,vertintojų grupę, tuo pažeidžiant Atestacijos nuostatų 49 punkte nustatytą 6 mėnesių iki atestacijos komisijos posėdžio terminą; neaiškią, nuolat besikeičiančią Pasvalio lopšelio-darželio „Eglutė“ atestacijos komisijos posėdžio datą, kuri neatitinka atestacijos komisijos posėdžio datos, nurodytos šios įstaigos atestacijos komisijos posėdžių grafike, Pasvalio lopšelio-darželio „Eglutė“ atestacijos komisijos pirmininkės neveikimo - vertintojų grupės nesudarymo Atestacijos nuostatų nustatyta tvarka bei įsakymo dėl šios įstaigos deleguoto vertintojo įgalinimų savalaikio neparengimo ir kt. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nusižengimą būtina pagrįsti įrodymais, nurodyti jo padarymo aplinkybes ir priežastis. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje tiriant įtariamą tarnybinį nusižengimą priežastys ir aplinkybės, susijusios su tiriamu nusižengimu, nurodytos pareiškėjos paaiškinime, nebuvo tinkamai ištirtos, Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo apsiribota paviršutinišku ir formaliu jų vertinimu, dažniausiai teigiant, kad pareiškėjos paaiškinime minimi dokumentai yra galiojantys ir teismine tvarka nepanaikinti, bei pareiškėjos nurodytų argumentų nesiejant su nusižengimo padarymo priežasčių vertinimu.

2017m.gegužės 22d. Išvadoje dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatų, kuri yra Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sudedamąja(motyvuojamąja)dalimi, konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą. Nusižengimas aprašytas taip: pareiškėja iki 2017m. gegužės 22d. nustatyta tvarka neparengė ir nepateikė praktinės veiklos įvertinimo dokumentų(išvados) dėl Pasvalio lopšelio - darželio „Eglutė“ mokytojo(vyresnioji auklėtoja V. P.), pretenduojančio įgyti mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją, praktinės veiklos įvertinimo (išvados) pagal Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017m. balandžio 28d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl atstovų mokytojo praktinei veiklai įvertinti delegavimo“ ir pažeidė teisės aktus( jie teismo jau yra įvardinti ir aptarti).

Nors Išvadoje jau buvo užfiksuotas nusižengimo padarymo laikas – praktinės veiklos įvertinimo dokumentų(išvados)nepateikimas iki 2017m. gegužės 22d., tačiau, kaip iš pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, taip ir iš Išvados liko neaišku, kokių konkrečių veiksmų neatlikimą atsakovė vertina kaip tarnybinį nusižengimą bei su kokių pareiškėjos funkcijų nevykdymu sieja nusižengimo padarymą. Be to, atsakovė pranešime ir Išvadoje neįvardija konkrečių dokumentų, kuriuos turėjo pateikti pareiškėja bei nenurodo kam jie turėjo būti pateikti. Jau minėta, kad daugelis atsakovės pažeistais įvardijamų teisės aktų nuostatų yra bendro pobūdžio, todėl jų nurodymas neatskleidžia tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu kaltinama pareiškėja, sudėties elementų. Kadangi apibrėžiant pareiškėjos nusižengimą yra nuoroda, jog pareiškėja iki 2017m. gegužės 22d. nustatyta tvarka neparengė ir nepateikė praktinės veiklos įvertinimo dokumentų(išvados) pagal Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017m. balandžio 28d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl atstovų mokytojo praktinei veiklai įvertinti delegavimo“, teismas sprendžia, jog atsakovė, tirdama tarnybinį nusižengimą, vertino pareiškėjos kaip Pasvalio lopšelio-darželio „Eglutė“ steigėjo deleguotos į vyresniosios auklėtojos V. P. praktinės veiklos vertintojų grupę atstovės veiklą, kuri yra reglamentuota Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatais.Tokia išvada daroma ir dėl to, kad būtent pagal Atestacijos nuostatus praktinės veiklos vertintojas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atestacijos komisijos posėdžio šios komisijos sekretoriui pateikia atestuojamojo mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto praktinės veiklos vertinimo dokumentus, o pareiškėjos pareigybės aprašyme nurodyta pareiga - išvadų teikimas(7.14punktas) yra abstrakti ir nekonkretizuota. Atestacijos nuostatuose yra labai aiškiai ir tiksliai įvardinti atestacijos dokumentai, kurie nagrinėjamu atveju turėjo būti teikiami atestacinei komisijai: tai atestuojamo mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto pamokos vertinimo lentelė, parengta pagal šių Atestacijos nuostatų 5 priede pateiktą formą; Mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto veiklos bei kompetencijos įsivertinimo ir vertinimo lentelė, parengta pagal Atestacijos nuostatų 6 priede pateiktą formą; Mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto veiklos bei kompetencijos įvertinimo lentelė, parengta pagal Atestacijos nuostatų 8 priede pateiktą formą(Atestacijos nuostatų 21 punktas). Iš Atestacijos nuostatų 5,6 ir 8 priedų matyti, kad Pamokos vertinimo lentelė, numatyta 5 priede, yra rengiama ir pasirašoma vertintojo vienasmeniškai, o prieduose 6 ir 8 numatytos Mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto veiklos bei kompetencijos įsivertinimo ir vertinimo lentelė bei Mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto veiklos bei kompetencijos įvertinimo lentelė rengiamos ir pasirašomos visų trijų vertintojų grupės dalyvių. Pagal Atestacijos nuostatų 1 priedo 16 punktą kiekvienas vertintojas stebi ne mažiau kaip keturias pamokas ir pildo kiekvienos pamokos stebėjimo formą. Atestacijos nuostatų 49 punkte numatyta, kad institucijos atestacijos komisijos pirmininkas, vadovaudamasis atestacijos programa, prieš 6 mėnesius iki atestacijos komisijos posėdžio, kuriame numatyta atestuoti mokytoją ar pagalbos mokiniui specialistą atitinkamai metodininko ar eksperto kvalifikacinei kategorijai, raštu kreipiasi į steigėją/valdymo organą dėl praktinės veiklos vertintojų paskyrimo, o pagal tų pačių nuostatų 44 punktą, mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto, pretenduojančio įgyti mokytojo metodininko ar pagalbos mokiniui specialisto metodininko kvalifikacinę kategoriją, praktinę veiklą vertina trijų vertintojų grupė: tai institucijos vadovas ar kuruojantis vadovas, steigėjo/valdymo organo deleguotas atstovas ir dalyko mokytojas ar pagalbos mokiniui specialistas, kurį taip pat deleguoja steigėjas/valdymo organas. Gavusi raštus dėl deleguojamų asmenų, institucijos atestacijos komisija priima nutarimą dėl vertintojų grupės sudarymo(Atestacijos nuostatų 51 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja ir Pasvalio lopšelio-darželio „Žilvitis“ auklėtoja metodininkė R. R.Pasvalio rajono administracijos direktoriaus buvo deleguotos vertintojomis Pasvalio lopšelio-darželio „Eglutė“ vyresniosios auklėtojos V. P. praktinės veiklos vertinimui. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovė teismui pateikė įrodymus, kurie nebuvo surinkti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu( žr. teismui pateiktą originalią Tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, kuri teismo sprendimu laikoma bylos medžiaga popierine forma). Tai : 2017m. gegužės 17d., 2017m. gegužės 19d., 2017m. gegužės 23d. ir 2017m. gegužės 24d. pamokos vertinimo lentelės, parengtos pagal Atestacijos nuostatų 5 priedą. Nustatyta, kad 2017m. gegužės 17d. Pamokos vertinimo lenteles atskirai užpildė Pasvalio lopšelio-darželio „Eglutė“ direktoriaus pavaduotoja J. V., R. R. ir pati pareiškėja. Visų vertintojų 2017m. gegužės 17d. Pamokos vertinimo lentelės buvo pateiktos Pasvalio lopšelio-darželio „Eglutė“ atestacijos komisijai. Tai patvirtina liudytojos J. V. parodymai. Ji 2017m. lapkričio 20d. teismo posėdyje parodė, kad kiekvienos vertintojos atskirai užpildytos 2017m. gegužės 17d. pamokos vertinimo lentelės tą pačią dieną buvo paliktos jai, nes tokia buvo įprasta praktika, niekas tokių dokumentų neteikdavo atestacijos komisijos sekretorei, tuo pasirūpindavo atestuojamas asmuo arba pati J. V. Kad minėtos pamokos vertinimo lentelės buvo pateiktos atestacinei komisijai matyti iš Pasvalio lopšelio-darželio „Eglutė“ Pedagogų atestacijos komisijai pateiktų dokumentų registravimo žurnalo kopijos. Byloje nėra įrodymų, kad Atestacinės komisijos sekretorė vedė kitą žurnalą, kuriame registruodavo vertintojų pateiktus dokumentus. Taigi, pareiškėja nustatyta tvarka parengė Pamokos vertinimo lentelę pagal Atestacijos nuostatų 5 priedą ir ją pateikė iki 2017m. gegužės 22d., tačiau šios aplinkybės tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nėra nustatytos.

Nustatyta, kad vertindamos Pasvalio lopšelio-darželio „Eglutė“ vyresniosios auklėtojos V. P. praktinę veiklą, visos trys vertintojos dalyvavo 4 pamokose: 2017m. gegužės 17d., 2017m. gegužės 19d, 2017m. gegužės 23 d. ir 2017m. gegužės 24d. Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad kitų pamokų, vykusių gegužės 19d., 23d. ir 24d. vertinimo lentelių pagal Atestacijos Nuostatų 5 priedą ji iki 2017m. gegužės 22d. nebuvo užpildžiusi dėl to, kad Atestacijos nuostatų numatyta tvarka nebuvo sudaryta vertintojų grupė, tai yra Pasvalio lopšelio-darželio kolegialus organas – atestacijos komisija, gavusi Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, nesudarė vertintojų grupės. Be to, pareiškėja paaiškino, kad vyresniosios auklėtojos V.P.praktinės veiklos vertinime dalyvavusios J. V. įgalinimai nebuvo patvirtinti jokiu dokumentu. Todėl pareiškėja prašė dokumento, patvirtinančio J. V. įgalinimus ir teigė, kad J. V. suteiktus įgalinimus vertinant V.P. praktinę veiklą patvirtinančio dokumento nepateikimas trukdė surašyti tuos vertinimo dokumentus, kuriuos turėjo sudaryti ir pasirašyti visa vertintojų grupė kartu(Atestacijos nuostatų 6 ir 8 prieduose numatyti dokumentai). Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja apklausta J. V. Liudytoja parodė, kad pareiškėjaiprašant, ji jokio dokumento, jog turi teisę vertinti V. P. praktinę veiklą, nepateikė, nes įgalinimai vertinti darbuotojų praktinę veiklą jai suteikti pareigybės aprašyme. Tačiau pareigybės aprašymo pareiškėjai ji taip pat nepateikė.Liudytoja patvirtino, jog pareiškėjai sakė, kad visi dokumentai yra pas direktorę, kuri atostogauja, todėl nėra galimybės jų pateikti. Pareiškėja prie savo paaiškinimo nusižengimą tyrusiai tarnautojai pridėjo įrodymus, patvirtinančius, kad 2017m. balandžio 28d Pasvalio lopšelio-darželio „Eglutė“ direktorės įsakymas „Dėl atstovų mokytojo praktinei veiklai įvertinti delegavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Pasvalio lopšelis-darželis „Eglutė“ delegavo šios įstaigos direktorės pavaduotoją ugdymui J. V. į vyresniosios auklėtojos V. P. praktinės veiklos vertintojų grupę, pareiškėjai buvo išsiųstas tik 2017m. gegužės 30d.(Tarnybinio patikrinimo medžiagos popierine forma dokumentų byla), tai yra J. V. kaip vertintojos įgalinimai, įrodantys jai suteiktą teisę kartu su pareiškėja ir R. R. parengti Atestacijos nuostatų 6 ir 8 prieduose numatytus praktinio vertinimo dokumentus, kuriuose yra duodama išvada, kad mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto veikla atitinka kvalifikacinės kategorijos reikalavimus( 8 priedas), buvo gauti vėliau, negu pagal Išvadą buvo nustatytas privalomas tokių dokumentų pateikimo laikas.Šios aplinkybės Išvadoje nebuvo nustatytos ir įvertintos.

Liudytojos J. V. ir R. R. teismo posėdyje parodė, kad vertintojos iš esmės nesusitarė, kokiu konkrečiu laiku bei kas ir kaip organizuos ir spręs bendrų vertinimo dokumentų, numatytų Atestacijos nuostatų 6 ir 8 prieduose, sudarymą ir pasirašymą. NorsIšvadoje, remiantis 2017m. birželio 7d. J. V. tarnybiniu pranešimu, teigiama, kad pareiškėja atsisakė 2017m. gegužės 24d. parengti ir pasirašyti bendrus Atestacijos nuostatų 6 ir 8 priede numatytus dokumentus, tačiau teismo posėdyje liudytojos parodė, jog vertintojos, 2017m. gegužės 24d. baigusios V.P. pamokos(ugdymo veiklos)stebėjimą, nesusitarė dėl konkretaus susitikimo bendrų dokumentų parengimui laiko, o tik planavo viena kitai paskambinti, bet nepaskambino.Pažymėtina ir tai, jog J. V. tarnybiniame pranešime neneigė pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad bendrų dokumentų įforminimui 2017m. gegužės 24d. trūko J. V.steisę dalyvauti vertintojų grupėje patvirtinančio dokumento, kurio prašė pareiškėja. Taigi, dėl bendrų vertintojų grupės dokumentų sudarymo ir pasirašymo vertintojų grupė galėjo spręsti tik 2017m. gegužės 24d., po tą pačią dieną vykusio V.P. praktinės veiklos stebėjimo, be to, tą dieną nebuvo pateikti J. V. teisę dalyvauti vertintoja patvirtinantys dokumentai, tačiau Išvadoje šios aplinkybės nėra nustatytos ir įvertintos, o pareiškėja yra kaltinama, kad išvados nepateikė iki 2017m. gegužės 22d.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėja iki 2017m. gegužės 22d. V.P. praktinės veiklos vertinimo dokumentų negalėjo pateikti, nes V.P. praktinės veiklos stebėjimas vyko iki 2017m. gegužės 24 d., o dėl Atestacijos nuostatų 6 ir 8 prieduose numatytų vertinimo dokumentų, kurie turėjo būti bendrai sudaryti ir pasirašyti visų vertintojų grupę sudarančių vertintojų, buvo tariamasi tik 2017m. gegužės 24d., ir jie nebuvo sudaryti dėl dviejų priežasčių: vertintojos konkrečiai nesusitarė dėl bendro vertinimo laiko ir vietos bei viena iš vertintojų, o būtent J.V. nepateikė įrodymų(dokumentų), patvirtinančių jos teisę sudaryti ir pasirašyti minėtus dokumentus. Taip pat svarbu pažymėti, jog, pagal Atestacijos nuostatų 24 punktą, vertintojų grupė, vertinanti mokytojo ar pagalbos mokiniui specialisto, pretenduojančio įgyti atitinkamą metodininko ar eksperto kvalifikacinę kategoriją, priima bendrą sprendimą ir su juo supažindina mokytoją ar pagalbos mokiniui specialistą. Taigi, išvadą turėjo priimti ir pateikti vertintojų grupė, o ne pareiškėja vienasmeniškai. Todėl, kaltindamas pareiškėją išvados nepateikimu, atsakovas neatsižvelgė į Atestacijos nuostatų 6 ir 8 prieduose numatytus reikalavimus, netyrė ir nenustatė, dėl kokių priežasčių nebuvo priimta vertintojų grupės bendra išvada ir, ar dėl to buvo pareiškėjos kaltė.Taigi, tiriant pareiškėjos tarnybinį nusižengimą, nebuvo nustatytos ir įvertintos priežastys, o tuo pačiu nebuvo tinkamai įvertinti įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys pareiškėjos kaltę, nebuvo nustatyta, kodėl pareiškėja iki 2017m. gegužės 22d. nepateikė V.P. (praktinės veiklos vertinimo dokumentų)(išvados)), apsiribojant nuoroda, kad tai nebuvo padaryta dėl nepaaiškinamų priežasčių. Tokiu būdu nebuvo laikomasi tarnybinio nusižengimo tyrimo objektyvumo ir išsamumo reikalavimų. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad sprendžiant dėl nusižengimo padarymo neveikimo forma, turėjo būti įvertinta, ar pareiškėja turėjo objektyvią galimybę laiku ir tinkamai atlikti jai pavestą užduotį, nes tik nustačius , kad ji tą galėjo padaryti būtent iki 2017m. gegužės 22d.(kaltinime nurodytos datos), būtų buvę galima spręsti, jog pareiškėjos kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo yra įrodyta.

Pareiškėja savo paaiškinime akcentavo, kad vertinant V.P. praktinės veiklos dokumentų pateikimo terminą, kurio nustatymas nagrinėjamoje byloje yra aktualus,būtina atsižvelgti ir į teisėtai nustatytą Pasvalio lopšelio-darželio „Eglutė“ atestacijos komisijos posėdžio datą. Pagal Atestacijos nuostatų 28.3punktą, atestacinė komisija savo posėdžių grafiką tvirtina metams, o tai reiškia, kad būtent atestacinė komisija, tvirtindama posėdžių grafiką, nustato posėdžių datą. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad Pasvalio lopšelio-darželio „Eglutė“ atestacijos komisijos pirmininkė R.Š.raštais dėl vertintojų delegavimo atsakovei pranešėdvi skirtingas atestacijos komisijos posėdžio datas:iš pradžių - 2017m. birželio 16d. vėliau - ir 2017m. birželio 6d. Duomenų, kad atestacijos komisijos posėdžio data komisijos sprendimu iš 2017m. birželio 16d. perkelta į 2017m. birželio 6d. nebuvo pateikta.Bylos nagrinėjimo metu Pasvalio lopšelis-darželis „Eglutė“ teismui pateikė 2016m. gruodžio 12d. atestacijos komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus du šios komisijos posėdžių grafikų 2017 metams variantus: pagal vieną iš jų atestacijos komisijos posėdžiai numatyti: 2017m. kovo 17d. ir 2017m.birželio 16d., o pagal kitą: 2017m. kovo 17d. ir 2017m. birželio 20d. Iš teismui pateiktų rašytinių Pasvalio lopšelio-darželio direktorės paaiškinimų nustatyta, kad galioja 2017m. sausio 25d. komisijos posėdyje koreguotas grafikas, kuriame klaidingai nurodyta, kad jis patvirtintas 2016m. gruodžio 12d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal kurį komisijos posėdžiai paskirti 2017m. kovo 17d. ir 2017m. birželio 16d. Atsižvelgiant į aptartą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, tirdama pareiškėjos tarnybinį nusižengimą, privalėjo įvertinti visas atestacijos komisijos posėdžio datos nustatymui reikšmingas aplinkybes, nes tai susiję su Atestacijos nuostatuose numatyto termino pateikti praktinio vertinimo dokumentus atestacijos komisijai skaičiavimu.

Atsižvelgdamas į aptartą, teismas sprendžia, kad tiriant pareiškėjos tarnybinį nusižengimą buvo formaliai konstatuotas pareiškėjos neveikimas, pranešimas apie tarnybinį nusižengimą ir Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje suformuluotas kaltinimas nusižengimo padarymu buvo nepakankamai aiškūs ir konkretūs, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo surinkti visi įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys pareiškėjos nusižengimo faktą, kaltę, nebuvo patikrintos ir tinkamai įvertintos pareiškėjos paaiškinime nurodytos su tiriamu nusižengimu susijusios aplinkybės. Todėl daroma išvada, kad nesilaikyta nuostatų dėl išsamaus visų tiriamo nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimo. Nurodytos aplinkybės teismo vertinamos kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas. Pažeidimas pripažįstamas esminiu, nes užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui bei pagrįsto Įsakymo priėmimui (žr., 2012m. balandžio 27d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr.A-858-1364/2012).Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 1 dalies 3 punktu, skundžiamas Įsakymas naikinamas.

Pareiškėja prašo teismo priteisti iš atsakovės 1000 Eurišlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą: 600 Eur už skundo surašymą ir pateikimą; 200 Eur už advokato pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. spalio 13d. teismo posėdyje; 200 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. lapkričio 20d. teismo posėdyje. Išlaidos pagrįstos teisinių paslaugų sutarties išrašu; sąskaitomis už teisines paslaugas bei jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

Nustatyta, kad prašoma priteisti 600 Eur suma už advokato suteiktas teisines paslaugas – skundo parengimą – neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nagrinėjamu atveju aktuali 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad parengto skundo apimtis nėra didelė, skundas, paremtas situacijos, dėl kurios nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, faktinėmis aplinkybėmis, bei labai lakonišku teisinio reglamentavimo apibūdinimu, todėl, taikant teisingumo ir protingumo kriterijus, prašoma priteisti pareiškėjai už skundo parengimą suma mažinama iki 450Eur.

Sprendžiant dėl prašomos priteisti 400 Eur išlaidų už advokato pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose atlyginimo, nustatyta, kad byloje buvo du posėdžiai: 2017 m. spalio 13d. teismo posėdis truko 2 val. ir 16 min., o 2017 m. lapkričio 20 d. teismo posėdis truko 2 val. ir 29min., todėl pagal Rekomendacijų 9 punktą atstovavimo laikas sumuojamas ir apvalinamas bei nustatoma, kad advokatas pareiškėjos interesus teisme atstovavo 5 valandas bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustato, kad advokato pasirengimui dviem teismo posėdžiams pakankamas laikas yra 2 val. Remiantis Rekomendacijų 8.19 punktu, už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo valandą, atsižvelgiant į užpraėjusio ketvirčio (2017 m. II ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, rekomenduojama apmokėti suma yra 83,87 Eur, todėl prašoma priteisti bendra 400 Eur suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijų 8.19 punktu nustatytų maksimalių dydžių ir yra priteistina.Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo tenkinamas iš dalies ir pareiškėjos naudai iš atsakovės priteisiama 850 Eur

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti.

Panaikinti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 28d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. G.“.

Priteisti pareiškėjai E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Pasvalio rajono savivaldybės administracijos, kodas (duomenys neskelbtini), 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų, susijusių su administracinės bylosNr. eI-538-739/2017 nagrinėjimu Panevėžio apygardos administraciniame teisme, atlyginimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.