Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Ivetos Galkevičienės (toliau – ir prokurorė) bei nuteistojo T. P. (toliau – ir nuteistasis) ir jo gynėjo advokato Vytauto Geležinio (toliau – ir gynėjas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam skirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė T. P. paskirta 50 MGL (2 500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, T. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, trejiems metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 5 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, T. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW M850i XDRIVE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalies atitinkančios pinigų sumos – 16 000 Eur, konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3.1.3. Pažymi, kad T. P. atžvilgiu pritaikytas ilgesnis nei minimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas sukels ypač neigiamas pasekmes. Kaip teigia, nuteistasis ilgą laiką negalės važinėti į savo darbovietes, vienos iš kurių buveinė yra Vilniuje, kitos – Kaune, todėl akivaizdu, kad T. P. darbinės veiklos vykdymas bus ypatingai apsunkintas. Nurodo, kad T. P. bus apsunkinta ir galimybė uždirbti reikiamą pinigų sumą, kad galėtų įvykdyti teismo paskirtą turto konfiskavimą. Pažymi ir tai, jog T. P. taip pat negalės vykdyti ir savo socialinės veiklos padedant vaikams, kuriems to labiausiai reikia, ar dalyvauti aplinkosauginėse akcijose, kurios vyksta įvairiose Lietuvos vietose. Tvirtina, kad sutrumpinus T. P. paskirtą specialiosios teisės atėmimo terminą, bus ne tik pasiekti bausmės tikslai, bet ir pritaikytos teisingos ir proporcingos poveikio priemonės, kurios bus ir prevencinė priemonė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Ivetos Galkevičienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistojo T. P. ir jo gynėjo advokato Vytauto Geležinio apeliacinis skundas atmestinas.

5. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išieškoti iš nuteistojo T. P. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „BMW M850i XDRIVE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį – 16 000 Eur. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka su nuteistajam T. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminu, prašo jį sutrumpinti. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimo

6. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

7. Turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-91-303/2021). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismų praktikoje yra nurodyta, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Taigi, konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „BMW M850i XDRIVE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. Minėtas automobilis priklauso ne T. P., o UAB „O“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nustatydamas konfiskuotino turto vertę, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi pateiktu „Nepriklausomų vertintojų biuro“ individualiu automobilio „BMW M850i XDRIVE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės nustatymu, kurio duomenimis, minėto automobilio vertė su PVM yra 63 500 Eur (t. 2, b. l. 22–80). Sprendimą išieškoti iš T. P. ne visą (63 500 Eur), o dalį automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos – 16 000 Eur, teismas priėmė atsižvelgdamas į T. P. asmenybę – neteistas, tačiau per trejus metus šešiolika kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už nusižengimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, 2017 m. buvo baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam (buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis), į jo turtinę padėtį – dirba dviejose darbovietėse, gauna pastovias, maždaug 1 300 Eur pajamas per mėnesį, nurodė, jog turi apie 10 000 Eur santaupų, gyvena vienas, išlaikytinių neturi, taip pat neturi ilgalaikių didelių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminas būtų suėjęs, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – nusikaltimas padarytas Vilniaus senamiestyje, kur bet kuriuo metu gali būti tiek kitų transporto priemonių, tiek pėsčiųjų, tamsiu paros metu, važiavo nedidelį atstumą, žalos nekilo, taip pat teisingumo bei protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju visos automobilio vertės, t. y. 63 500 Eur, konfiskavimas iš T. P. neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, jo asmenybės, visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų, o nuteistajam tai būtų per didelė finansinė našta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, šios bylos aplinkybėmis, atsižvelgus į nuteistojo T. P. individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti visą transporto priemonės vertės sumą (63 500 Eur), pirmosios instancijos teismo sprendimas išieškoti dalį konfiskuotino turto vertės yra teisingas. Vis tik, nustatytai išieškotino turto vertės daliai – ketvirtadaliui, teisėjų kolegija nepritaria.

9. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padaryto nusikaltimo aplinkybes, tačiau proporcingumo turinį šioje byloje aiškino netinkamai. Pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertės dalies dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas. Iš duomenų apie asmens padarytus administracinius nusižengimus gausos, teisėjų kolegijos vertinimu, spręstina apie T. P. abejingą požiūrį į teisės aktų reikalavimus. Kaip aptarta skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis ne pirmą kartą vairavo būdamas neblaivus, taigi jam taikytos švelnesnės – administracinio poveikio, priemonės pakankamo poveikio neturėjo, T. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Automobilis, kurį vairuodamas nusikalto T. P., priklausė UAB „O“ (t. 1, b. l. 30), tačiau automobilio valdytojas – UAB „T“, kurios direktorius, vienintelis akcininkas ir darbuotojas yra nuteistasis (t. 1, b. l. 51). Nustačius, kad nors automobilis „BMW M850i XDRIVE“ T. P. faktiškai nepriklausė, tačiau šiuo automobiliu nuteistasis turėjo galimybę naudotis pastoviai, tai dar labiau sustiprina prevencinę automobilio vertės dalies konfiskavimo reikšmę. Visgi, šios bylos aplinkybėmis atsižvelgtina ir į tai, kad finansinio lizingo sutartis 2023 m. gruodžio 7 d. buvo nutraukta (nepadengta turto vertė pagal sutartį – 39 302,69 Eur) (t. 2, b. l. 20), taigi ateityje aptariama transporto priemonė nebebus nuteistojo naudojama. Teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – visos automobilio rinkos vertės išieškojimas, šiuo konkrečiu atveju padėtų įgyvendinti vieną iš bausmės tikslų – t. y. nuteistojo nubaudimą, tačiau siekiant sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tokios ženklios sumos išieškojimas nebūtų proporcingas. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į skundžiamame nuosprendyje nustatytą aplinkybę, jog T. P. finansinė padėtis yra gera, įvertintina, jog nuteistasis yra jauno, darbingo amžiaus, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi darbinės patirties įvairiose įmonėse. Byloje nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad teisingumo ir proporcingumo principus šiuo konkrečiu atveju atitinka pusės konfiskuotino turto vertės (31 750 Eur) išieškojimas iš nuteistojo. Toks sprendimas bus pakankamai individualizuotas, nesuvaržys nuteistojo asmens teisių daugiau, negu yra būtina, priešingai, užtikrins teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą, užtikrins prevencinius tikslus ir paties nuteistojo atgrasymą nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo.

10. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė išieškoti iš T. P. tik ketvirtadalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino

11. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniu skundu neginčijama T. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tačiau nesutinkama su nustatytu terminu, prašoma jį sutrumpinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirdamas T. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – trejiems metams Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

12. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad T. P. kartu su bausme taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), pažymėjo, kad analizuojamu atveju nuteistasis, vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas vidutinis – 1,79 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai. Skundžiamame nuosprendyje įvertinta, kad T. P. vairavo transporto priemonę tamsiu paros metu – naktį, Vilniaus mieste, senamiestyje, nors nedidelį atstumą, tačiau praėjus pakankamai trumpam laikui po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis, šios bylos aplinkybėmis, antrą kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, po to, kai 2017 m. jam jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, be to, yra baustas administracine tvarka ir už kitokio pobūdžio KET pažeidimus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgė į tai, jog T. P. neteistas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, yra siejamas stiprių socialinių ryšių su šeima (tėvais, broliu), nuolat dirba keliose darbovietėse, charakterizuojamas teigiamai, užsiima savanoriška veikla. Kaip aptarta, nagrinėjamu atveju tiek paskiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos terminą reikšmingos bylos aplinkybės buvo įvertintos, apygardos teismas su skundžiamo nuosprendžio argumentais sutinka.

14. Skunde nurodoma aplinkybė, kad trejų metų terminas neatitinka T. P. asmenybės ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei sunkumo. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis nepadarė jokių sužalojimų kitiems asmenims, taip pat nesugadino jokio turto, teigiama, jog transporto priemonę jis vairavo spontaniškai. Apygardos teismas pripažįsta, kad skunde dėstomos aplinkybės apie tai, kad T. P. išklausė kursus apie saugų elgesį kelyje ir alkoholio daromą žalą, yra siejamas stiprių socialinių ryšių su šeima, dirba, užsiima savanoriška veikla, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, visgi, kaip pirmiau išdėstyta, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta ir į ankstesnius nuteistojo teisės pažeidimus, pakartotinį vairavimą būnant neblaiviam. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apylinkės teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės terminą, nesuteikė išskirtinės reikšmės vien apeliantui palankioms aplinkybėms, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio skunde dėstomi argumentai nepaneigia. Nesutiktina ir su apeliantų pateikiamu įvykio vertinimu, kaip mažiau pavojingo. Priešingai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, T. P., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui. Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, kas patvirtina, jog vien tik pati veika sukelia didelį pavojų aplinkiniams. Aplinkybė, kad nuteistasis spontaniškai, t. y. dėl reikalingumo nuvežti vaistų augintiniui, nusprendė vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, taip pat nemažina padaryto nusikaltimo pavojingumo.

15. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad T. P. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teigiama, kad jis buvo pasmerktas savo artimųjų, todėl jau patyrė poveikį už padarytą nusikaltimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas dėl galimybės T. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nenustatė vienos iš įstatymo (BK 40 straipsnio) būtinųjų sąlygų – pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-697/2022). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad nuteistajam pagrįstai nebuvo taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas, taip pat ir tai, kad nuteistojo nusikalstamą veiką neigiamai įvertino jo artimieji, neleidžia spręsti, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminas yra pernelyg ilgas. Atsakant į skundo argumentus pažymėtina ir tai, jog baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), keisti skunde prašomu draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai.

16. Skunde pabrėžiama, jog teisė vairuoti nuteistajam T. P. reikalinga darbinėje veikloje, t. y. jam reikia važiuoti į darbovietes, esančias Vilniuje ir Kaune. Be to, pažymima, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo T. P. ne tik bus ypatingai apsunkintas darbinės veiklos vykdymas, bet ir apribota galimybė uždirbti reikiamą sumą įvykdyti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat T. P. negalės dalyvauti visuomeninėje veikloje, kuri vyksta įvairiose Lietuvos vietose. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės apeliantas patirs nepatogumų ir suvaržymų. Vis tik, apelianto patiriami suvaržymai ir nepatogumai nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja proporcingumo principui ir trumpinti pirmosios instancijos teismo nustatyto taikymo termino pagrindo nesudaro. Apeliantas, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl darbo specifikos bei siekio aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, padarė nusikalstamą veiką, atitinkamai, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nevertinamas kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė, dėl kurios jam turėtų būti trumpinamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įtvirtinant įstatyme draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nėra neproporcingas, jo trumpinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

tenkinti iš dalies Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Ivetos Galkevičienės apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo:

Nustatyti, kad iš T. P. išieškotina automobilio „BMW M850i XDRIVE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 31 750 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti nuteistojo T. P. ir jo gynėjo advokato Vytauto Geležinio apeliacinį skundą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.