- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-16
- Bylos Nr.
- 2A-1897-343/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-05799-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- R. J., R.
- Atsakovas
- K. J.
- Trečiasis asmuo
- K., E. J., K. J.
- Advokatai
- Ligija Marcinkienė, Sonata Žukauskienė
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. J. patikslintą apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2618-587/2010 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui K. J., tretiesiems asmenims E. J., K. J. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu (b.l. 36, t. 1) ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti šalims santuokines pavardes, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti nepilnamečiams vaikams iš atsakovo išlaikymą po 500 Lt per mėnesį kiekvienam, priteisti nepilnamečiams vaikams po 3600 Lt išlaikymo įsiskolinimo, priteisti ieškovei iš atsakovo 5000 Lt moralinei žalai atlyginti, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė su atsakovu susituokusi 1993 m. gegužės 21 d., gyvenant santuokoje gimė du vaikai. Kartu su atsakovu ieškovė nurodė nebegalinti gyventi, kadangi jis yra nelojalus šeimai, elgiasi įžūliai, grubiai, niekina ir kolioja ieškovę vaikų akivaizdoje. Sūnus dėl atsakovo elgesio yra įbaugintas, konsultuotas psichologo. Atsakovas šeimą paliko 2008 m. pradžioje, nuo 2008 m. pavasario gyvena su kita moterimi, šeima nesirūpina, todėl būtent atsakovas yra kaltas dėl faktinio santuokos iširimo. Vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi nepilnamečiai vaikai artimai bendrauja tik su ja, atsakovas jais nesirūpina. Kiekvienam vaikui išlaikyti ieškovė skiria virš 1000 Lt per mėnesį, todėl, atsakovui esant darbingam, jis privalo prisidėti prie išlaikymo 500 Lt per mėnesį suma kiekvienam vaikui. Bet to, už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. vasario 1 d. iš atsakovo vaikams priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuotinas po 300 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Dėl atsakovo smurto ir neištikimybės ieškovė patyrė moralinę žalą, kurios atlyginimas jai priteistinas iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 42-45, t. 1) atsakovas nurodė sutinkantis su ieškinio reikalavimu dėl santuokos nutraukimo, tačiau ne dėl atsakovo, o dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovės argumentai dėl atsakovo nelojalumo ir neištikimybės yra deklaratyvūs, pati ieškovė buvo nelojali atsakovui, nuolat žemindavo jį vaikų akivaizdoje. Nutraukus santuoką dėl ieškovės kaltės, atmestinas jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atsakovas taip pat nurodė sutinkantis su ieškinio reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tuo tarpu vaikams priteistiną išlaikymo sumą prašė sumažinti iki 200 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, pabrėždamas, jog ieškovės nurodytos išlaidos vaikams išlaikyti yra nepagrįstai didelės, ieškovas tokios išlaikymo sumos mokėti neturi galimybių. Kadangi susitikdamas su vaikais ieškovas duoda jiems pinigų, nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu (b.l. 155-158, t. 1) ieškinį patenkino iš dalies, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, paliko šalims santuokines pavardes, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, priteisė nepilnamečiams vaikams iš atsakovo išlaikymą po 400 Lt per mėnesį, taip pat po 3600 Lt išlaikymo įsiskolinimą, priteisė iš atsakovo ieškovei 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 930 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė iš atsakovo valstybei 50 Lt pašto išlaidų atlyginimą ir 78 Lt žyminio mokesčio. Remdamasis ieškovės paaiškinimais ir liudytojos parodymais, teismas pripažino, jog atsakovas buvo nelojalus šeimai, neištikimas ieškovei, o tai yra pakankamas pagrindas santuokai nutraukti dėl atsakovo kaltės, juolab kad atsakovas nepateikė jokių ieškovės kaltę patvirtinančių įrodymų. Santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės, ieškovė įgijo teisę reikalauti neturtinės žalos, kurios faktą patvirtina aplinkybė, jog santuoka truko ilgai, todėl jos faktinis iširimas sąlygojo neigiamas emocijas, dvasinį skausmą, atlyginimo. Vertindamas ieškovės prašomą priteisti išlaikymo vaikams dydį teismas nurodė, jog ieškovės išlaidos kiekvienam iš vaikų siekia po 1500-1600 Lt per mėnesį, tačiau jos turtinė padėtis geresnė nei atsakovo, kuris yra bedarbis, todėl priteisiamą išlaikymo sumą sumažino iki 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Kadangi liko nepaneigtas ieškovės teiginys, jog atsakovas nuo 2008 m. vasario 1d. neteikė išlaikymo vaikams, tenkintas ir ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Šalies argumentai
Patikslintu apeliaciniu skundu (b.l. 2-4, t. 2) atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą pakeisti nustatant, kad šalių sudaryta santuoka nutraukiama dėl ieškovės kaltės, sumažinant vaikams priteistino išlaikymo dydį iki 250 Lt per mėnesį kiekvienam, atmetant ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiams vaikams, atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodo, kad, vertindamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, teismas neatsižvelgė į tai, jog santykiai tarp ieškovės ir atsakovo pašlijo ne iš karto po santuokos sudarymo, psichologinė įtampa atsirado dėl nuolatinių nepagrįstų ieškovės priekaištų, atsakovo nuomonės nepaisymo. Būtent dėl netinkamo ieškovės elgesio atsakovas buvo priverstas išsikelti pas savo tėvus. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovės kviestos liudytojos parodymai vertintini kaip prielaidos, jie turėtų būti vertinami kritiškai, nes liudytoja yra ieškovės brolio žmona. Vertindamas sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams atsakovas nurodė, jog jo pajamos tesiekia 1200 Lt per mėnesį, todėl jis neturi galimybių teikti teismo priteistą išlaikymą. Nepagrįstai teismas tenkino ir ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nors atsakovas ir duodavo vaikams pinigų, jis, negalvodamas, jog ieškovė gali elgtis nesąžiningai, pinigų perdavimo raštu neįformino. Kadangi ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jos patirtos neturtinės žalos faktą, teismas šį ieškinio reikalavimą patenkino nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 17-19, t. 2) ieškovė prašo skundą atmesti ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais papildomai nurodė, jog atsakovui gyvenant su kita moterimi gimė vaikas, kas dar kartą patvirtina jo neištikimybės faktą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
CK 3.60 str. įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį sutuoktinis, prašantis nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, turi įrodyti, jog kitas sutuoktinis pažeidė santuokines pareigas, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomu. Kartu minėto straipsnio 3 d. įtvirtinta įrodinėjimo pareigos išimtis, pagal kurią neištikimo, palikusio šeimą ir ja nesirūpinančio ilgiau nei vienerius metus sutuoktinio kaltė preziumuojama. Pastaruoju atveju ieškinį reiškiančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti neištikimybės ar šeimos palikimo faktą ir jis atleidžiamas nuo pareigos įrodyti kito sutuoktinio kaltę. Tokiu atveju atsakovui tenka pareiga paneigti įstatyminę prezumpciją. Kaip matyti iš faktinių nagrinėjamos bylos aplinkybių, kurių šalys neginčija, ieškovas ilgiau nei metus negyvena kartu su šeima, byloje nėra jokių duomenų, jog jis rūpintųsi sutuoktine ar nepilnamečiais vaikais, teiktų pastariesiems išlaikymą. Tiek tretieji asmenys, tiek ir apklausta liudytoja patvirtino, jog atsakovas gyvena su kita moterimi, nors nėra iniciavęs santuokos su ieškove nutraukimo. Pažymėtina ta aplinkybė, jog teismo ;posėdžio metu trečiasis asmuo K. J., atsakovo tėvas, pripažino, kad atsakovas turi vaiką su kita moterimi. Ši aplinkybė patvirtina atsakovo santuokinės neištikimybės faktą. Jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes, jog santuoka faktiškai nutrūko dėl ieškovės netinkamo elgesio, byloje nėra, todėl kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepaneigė įstatyminės jo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcijos. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės patenkintas pagrįstai.
Pripažinęs, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 3.70 str. 2 d., esant ieškovės prašymui, pagrįstai sprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Ginčas šiuo atveju gali kilti tik dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio pagrįstumo. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, santuokinį gyvenimą šalys gyveno apie 15 metų, todėl santuokos iširimas, su tuo susiję teisinio statuso pokyčiai ir moralinio bei ekonominio pobūdžio grėsmės, liekant su dviem nepilnamečiais vaikais, pergyvenant kiekvienam nemalonias santuokos nutraukimo procedūras, akivaizdžiai sąlygoja neigiamus išgyvenimus. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovės nurodyta ir teismo patvirtinta neturtinės žalos suma nelaikytina nepagrįstai didele, atsakovas ginčijo patį reikalavimą, o ne jo dydį. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisto neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ir dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6d. ir detalizuota CK 3.192 str. Nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų - vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kiekvieno iš vaikų poreikiai per mėnesį sudaro apie 1500 Lt. Šios aplinkybės apeliaciniu skundu atsakovas neginčija, tenurodydamas, jog jo gaunamos 1200 Lt per mėnesį pajamos neleidžia teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymo. Nustatydamas iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, kuris yra mažesnis nei pusė sumos, reikalingos teismo nustatytiems vaikų poreikiams patenkinti, teismas kartu pripažino, jog ieškovė prie vaikų išlaikymo turi prisidėti daugiau. Dar labiau didinti ieškovės dalį vaikų išlaikyme nėra pagrindo, kadangi atsakovas pats patvirtino gaunantis po 1200 Lt per mėnesį, nepaneigė savo darbingumo ir galimybių užsidirbti prezumpcijos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog prašymas dar labiau sumažinti atsakovo teiktiną išlaikymo sumą neatitinka tėvų pareigos pagal galimybes lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo principo.
Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįstai priteisto išlaikymo įsiskolinimo. Kadangi įsiskolinimo suma apskaičiuota taikant mažesnį, nei priteista išlaikymo suma dydį, atsakovui pripažinus, jog jis su šeima negyvena nuo 2008 m. pradžios, jog nuo to laiko neveda su ieškove bendro ūkio, nepateikus teismui jokių įrodymų, patvirtinančių išlaikymo teikimo faktą, konstatuotina, jog pareigos teikti išlaikymą atsakovas nevykdė, todėl išlaikymo įsiskolinimas iš jo priteistas pagrįstai.
Visus apeliacinio skundo argumentus pripažinus nepagrįstais, atmestinas ir reikalavimas dėl bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo. Kartu iš atsakovo ieškovei priteistinas 800 Lt bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimas, valstybei iš atsakovo priteistinas apeliacinės instancijos teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atlyginimas - 23,85 Lt. Kartu dėmesys atkreiptinas į tai, jog pateikdamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio - 250 Lt (b.l. 5, t. 2), likusios dalies mokėjimas jam Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi (b.l. 11, t. 2) atidėtas iki bylos išnagrinėjimo. Apeliaciniame skunde buvo reiškiamas neturtinis reikalavimas dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant santuoką, už kurį mokėtinas 132,70 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 4 d., 82 str.). Taip pat reiškiamas turtinis reikalavimas nepilnamečiams vaikams priteistiną išlaikymo sumą sumažinti nuo 400 Lt per mėnesį kiekvienam iki 250 Lt per mėnesį kiekvienam, kurio bendra suma yra 3600 Lt ((150Lt+150Lt)*12= 3600 Lt) (CPK 85 str. 1 d. 3 p.), o mokėtinas žyminis mokestis - 108 Lt. Tuo tarpu žyminis mokestis už turtinius reikalavimus - panaikinti sprendimo dalis dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 366 Lt. Bendra mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 606,70 Lt. Kadangi atsakovas sumokėjo 250 Lt, likusi suma - 356,70 Lt - priteistina iš atsakovo valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovo K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 356,70 Lt už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio ir 23,85 Lt apeliacinės instancijos teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.