Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-10-21 · Administracinė byla Nr. A-143-1755-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-21
Bylos Nr.
A-143-1755-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Kategorijos
  • 6.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143 – 1755/2008Procesinio sprendimo kategorija 6.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,dalyvaujant pareiškėjui V. K.,atsakovų atstovėms Daliai Cirtautienei ir Irminai Junevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1 – ajam pensijų skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 4 – 5), kurį patikslino (b. l. 2 – 3), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2007 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (6.3) I-3491 „Dėl pensijos apskaičiavimo“, įpareigoti VSDFV apskaičiuoti jam pensijos dydį, skiriant valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 1999 m. birželio 29 d. pasirašytu susitarimu dėl pensinio aprūpinimo (toliau – Susitarimas), bei priteisti iš VSDFV neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dalį – 5 360,80 Lt – nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d. Patikslinęs skundo reikalavimus, papildomai prašė priteisti pensijos dalį nuo 2007 m. liepos 1 d. – 2 474,22 Lt, iš viso: 7 835, 02 Lt (b. l. 66 – 67).

Pareiškėjas nurodė, kad su skundžiamu sprendimu nesutinka, nes jame yra neteisingai nustatyta, jog Susitarimo 2 straipsnio nuostata jo atžvilgiu netaikytina, kadangi jis nuolat gyveno Lietuvoje. Pareiškėjas teigė, kad darbo stažas (tarnyba karinėse oro pajėgose), kurio atsakovas nenori pripažinti, buvo įgytas jam dirbant Rusijos Federacijoje nuo 1965 m. rugpjūčio 18 d. iki 1990 m. rugsėjo 27 d., t. y. kada jis buvo išrinktas Lietuvos SDAALR Centro komiteto pavaduotoju, o iki to laiko pastoviai gyveno ir dirbo Rusijos Federacijos Krasnodaro krašto, Rostovo, Volgogrado bei Voronežo sričių kariniuose garnizonuose. Jo persikėlimą nuolat gyventi Lietuvoje įrodo daugelis dokumentų, visų pirma, 1990 m. sausio 24 d. įpareigojimas atvykti, taip pat daiktų pervežimo dokumentas Nr. 445690, išduotas 1990 m. sausio 19 d., darbo knygutės įrašai, pastovios gyvenamosios vietos Lietuvoje registravimas pase bei skrydžių ir lakūno medicininė knygelės ir kt. Kadangi paminėto Susitarimo 2 straipsnis nenustato datos ar kitų persikeliančių asmenų terminų apribojimų, todėl šio Susitarimo nuostatos turėtų būti jam taikomos. Pagal šio Susitarimo 11 straipsnį turėtų būti pripažinta Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje (toliau – Socialinio aprūpinimo skyrius) pažyma, kurioje nurodyta, jog ištarnauti metai pensijai skirti iki 1990 m. lapkričio 30 d. lengvatinėmis sąlygomis yra 45 metai ir 7 mėnesiai, kuriuos pridėjus prie valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d., sudarytų 1,2806 metų ir pagal pensijos apskaičiavimo formulę pensijos dalis iki 1994 m. sausio 1 d. (ir visa pensija) padidėtų 412,37 Lt, todėl nuo pensijos paskyrimo, t. y. nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d., iš viso nesumokėta 5 360,80 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV atsiliepimu į skundą (b. l. 44 – 46, 55 – 57) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV nurodė, kad atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1 – asis pensijų skyrius (toliau – Vilniaus 1 – asis pensijų skyrius) 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 2554 pareiškėjui, netekusiam 50 procentų darbingumo, nuo 2006 m. birželio 1 d. paskyrė valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, kurios dydis buvo apskaičiuotas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 32 straipsnio nustatyta tvarka, atsižvelgiant į 35,6698 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą bei 2,4890 ir 2,8986 asmens draudžiamųjų pajamų koeficientus, apskaičiuotus atitinkamai pagal 1985 – 1989 m. ir 1995 – 2001 m. bei 2003 m. draudžiamąsias pajamas. 2007 m. birželio mėnesį Vilniaus 1 – asis pensijų skyrius gavo pareiškėjo tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpį patikslinančius dokumentus ir 2007 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 2554 perskaičiavo pareiškėjo netekto darbingumo pensijos dydį nuo 2006 m. birželio 1 d., t. y. nuo pensijos paskyrimo dienos, atsižvelgdamas į 39,4948 metų stažą. Pažymėjo, jog, remiantis pensijos byloje esančiais dokumentais, nuo 1965 m. rugpjūčio 18 d. iki 1990 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas tarnavo TSRS Ginkluotosiose pajėgose, nuo 1990 m. rugsėjo 27 d. iki 1991 m. balandžio 11 d. dirbo Lietuvos SDAALR Centro komitete (nuo 1990 m. gruodžio 19 d. – sporto ir technikos susivienijimas „Vytis“), o nuo 1991 m. balandžio 12 d. iki 1992 m. sausio 6 d. – Lietuvos aeroklube. Visi šie laikotarpiai yra įskaityti į pareiškėjo stažą, todėl jo teiginys, kad tarnybos TSRS Ginkluotosiose pajėgose laikotarpis nuo 1965 m. rugpjūčio 18 d. iki 1990 m. lapkričio 30 d. nepripažįstamas pensijų draudimo stažu, neatitinka tikrovės. Pabrėžė, kad į pareiškėjo stažą darbo ir tarnybos laikotarpiai buvo įskaityti pagal faktinę jų trukmę ir apskaičiuotas pareiškėjo stažas, įgytas iki 1994 m. sausio 1 d., kuris yra 26,3889 metai. Tarnybos Lietuvos kariuomenėje, vėliau – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos Antrajame pulke, laikotarpiai nuo 1995 m. birželio 26 d. iki 1996 m. lapkričio 4 d., nuo 1996 m. gruodžio 17 d. iki 2001 m. vasario 19 d. ir nuo 2003 m. kovo 24 d. iki 2003 m. birželio 2 d. įskaityti kaip stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Laikotarpis nuo 2004 m. gruodžio 6 d. iki 2005 m. liepos 21 d., kuriuo pareiškėjas kaip individualios įmonės savininkas mokėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas pagrindinei pensijos daliai, įskaitytas kaip stažas, įgytas dirbant savarankiškai. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas iki darbo Lietuvoje pradžios, t. y. iki 1990 m. rugsėjo 27 d., nuolat gyveno ir dirbo Rusijos Federacijoje, o tik po to persikėlė gyventi į Lietuvos Respubliką, nėra, todėl pareiškėjui buvo nurodyta, kad taikyti Susitarimo nuostatas skiriant jam netekto darbingumo pensiją nėra pagrindo. Be to, Susitarimo 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmenims, kuriems jis taikomas, kompetentingos įstaigos (organai) pensijas skiria ir moka pagal tos šalies valstybės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, teisės aktus ir iš jos lėšų. Taigi iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką persikėlusiam nuolat gyventi asmeniui pensijos skiriamos ir mokamos pagal Lietuvos teisės aktus, t. y. pagal Pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos ir yra paskirta pareiškėjui pensija. Apskaičiuoti pareiškėjo netekto darbingumo pensiją įtraukiant į stažą 45 metus ir 7 mėnesius, o ne 25 metus 3 mėnesius 12 dienų pagal faktinės trukmės karinėje tarnyboje laikotarpį nuo 1965 m. rugpjūčio 18 d. iki 1990 m. lapkričio 30 d., nėra teisinio pagrindo.

Atsakovas Vilniaus 1 – asis pensijų skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 52 – 54) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus 1 – asis pensijų skyrius nurodė, kad pareiškėjui, kaip nuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui, 2007 m. vasario 15 d. buvo paskirta netekto darbingumo pensija, kurios dydis buvo apskaičiuotas Pensijų įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į 35,6698 metų stažą bei 2,4890 ir 2,8986 asmens draudžiamųjų pajamų koeficientus, apskaičiuotus atitinkamai pagal 1985 – 1989 m. ir 1995 – 2001 m. bei 2003 m. pajamas. 2007 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 2554 pareiškėjo netekto darbingumo pensija buvo perskaičiuota, įvertintas jo 39,4948 metų stažas, kurį sudaro: 26,3889 metų – stažas, įgytas, dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d.; 7,8114 metų – stažas, įgytas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu po 1994 m. sausio 1 d.; 0,6306 metų – stažas, įgytas dirbant savarankiškai po 1994 m. sausio 1 d.; 4,6639 metų – įskaitytas į stažą trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius. Atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Nuostatais, stažui prilyginami laikotarpiai iki 1995 m. sausio 1 d. įskaitomi į stažą pagal faktinę jų trukmę, todėl visi į pareiškėjo stažą įtraukti darbo ir tarnybos laikotarpiai įskaityti pagal faktinę jų trukmę. Pažymėjo, jog Socialinio aprūpinimo skyriaus išduotoje pažymoje nurodyta, kad stažas lengvatinėmis sąlygomis yra 45 metai 7 mėnesiai, tačiau kalendoriniu skaičiavimu pareiškėjas yra įgijęs 25 metų ir 3 mėnesių stažą, be to, Pensijų įstatyme nėra numatytas pensijų skyrimas lengvatinėmis sąlygomis. Pareiškėjo stažas, įgytas po 1994 m. sausio 1 d., apskaičiuotas vadovaujantis Pensijų įstatymo nuostatomis. Nurodė, kad pagal Gyventojų registro duomenis pareiškėjas nuo 1991 m. rugsėjo 6 d. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl, apskaičiuojant pareiškėjui netekto darbingumo pensiją, faktas, kad jis iki tampant nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, gyveno ir dirbo Rusijos Federacijoje, reikšmės neturėjo ir neturi. Susitarimo 4 straipsnyje nurodyta, kad asmenims, kuriems šio straipsnio nuostatos taikomos, kompetentingos įstaigos (organai) pensijas skiria ir moka pagal tos šalies valstybės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, teisės aktus ir iš jos lėšų, todėl netekto darbingumo pensija pareiškėjui paskirta pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Įskaityti į pareiškėjo stažą 45 metus ir 7 mėnesius, o ne 25 metus 3 mėnesius 12 dienų faktinės trukmės karinės tarnybos laiko, nėra teisinio pagrindo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu (b. l. 77 – 80) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 1991 m. rugsėjo 6 d. yra įrašytas į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, todėl, atsižvelgiant į Pensijų įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalies, Susitarimo 2, 3, 4 straipsnių nuostatas, laikytinas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, kurio pensinį aprūpinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Teismas taip pat nustatė, jog Socialinio aprūpinimo skyriuje pareiškėjui nuo 1990 m. gruodžio 1 d. paskirta ir mokama iki 2006 m. gegužės 31 d. pensija už ištarnautus metus už tarnybos Ginkluotosiose pajėgose laikotarpį nuo 1965 m. rugpjūčio 18 d. iki 1990 m. lapkričio 30 d., įskaitant būtinąją karinę tarnybą ir tarnybos laikotarpį, skaičiuojamą lengvatinėmis sąlygomis nuo 1969 m. liepos 7 d. iki 1989 m. spalio 25 d. Pensijos mokėjimas nutrauktas nuo 2006 m. birželio 1 d. Ištarnauti metai Ginkluotosiose pajėgose (pagal kariškių ištarnautų metų apskaičiavimą pensijai skirti) sudaro: kalendoriniu skaičiavimu – 25 metai 3 mėnesiai 12 dienų, lengvatinėmis sąlygomis – 45 metai 7 mėnesiai. Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Pensijų įstatymo 8 straipsniu, 54 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, Nuostatų 14 punktu. Teismas pažymėjo, kad Socialinio aprūpinimo skyriui nutraukus pareiškėjui pensijos mokėjimą nuo 2006 m. birželio 1 d. Vilniaus 1 – asis pensijų skyrius nuo 2006 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 2554 paskyrė jam netekto darbingumo pensiją – pagal faktinę tarnybos ir darbo trukmę. Teismas nurodė, kad pensijų rūšys nuo 2005 m. liepos 1 d. yra senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių (Pensijų įstatymo 4 str.). Pensijų įstatymas pensijos skyrimo lengvatinėmis sąlygomis už ištarnautą laiką nenumato. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad Vilniaus 1 – asis pensijų skyrius teisingai ir pagrįstai apskaičiavo pareiškėjui netekto darbingumo pensiją, teisingai taikė teisės aktus, VSDFV 2007 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. (6.3) I-3491 yra priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, teisingai argumentuotas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 83 – 85) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir patenkinti skundą, patikslinant neišmokėtos pensijos dalies iki 2008 m. sausio 1 d. sumą 7 835,02 Lt bei nuo 2007 m. liepos mėnesio mokamos neišmokėtos priemokos už stažą 971,96 Lt, iš viso: 8 806,98 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, pripažinęs Susitarimo nuostatų jam taikymą, nepareikalavo, kad atsakovas jas vykdytų.

2. Neginčija pensijos apskaičiavimo pagal Pensijų įstatymą ir Nuostatus, tačiau kadangi šis apskaičiavimas atliktas neatsižvelgiant į Susitarimo 5 straipsnio nuostatas, jis yra klaidingas, todėl su juo nesutinka.

3. Atsakovas, 2005 m. rugpjūčio 31 d. pateikdamas užklausą Gyventojų registro centrui, jau turėjo atsakymą, patvirtinantį jo atvykimo gyventi į Lietuvą nuolat datą.

4. Neteisingai suprantama Susitarimo 4 straipsnio nuostata asmeniui, nuolat gyvenančiam vienos šalies teritorijoje, skirti ir mokėti pensiją pagal kitos šalies valstybės teisės aktus ir iš jos lėšų, nes tai jau būtų kitos valstybės pensija.

5. Susitarimo 5 straipsnyje numatytas pensijų skyrimas lengvatinėmis sąlygomis arba už ištarnautą laiką. Supaprastinant stažo, įgyto lengvatinėmis sąlygomis kitoje šalyje, įskaičiavimą, skiriant Susitarimo 3 straipsnyje numatytas pensijas, buvo sutarta vienos valstybės išduodamus reikalingus dokumentus pripažinti galiojančiais kitoje valstybėje be legalizavimo (Susitarimo 11 str.). Jo pateikta pažyma, išduota Rusijos Federacijos ambasados, yra galiojanti ir privaloma apskaičiuojant netekto darbingumo pensiją.

6. Jo nuolatinis gyvenimas Lietuvoje dabar neprieštarauja Susitarimo nuostatų taikymui skiriant netekto darbingumo pensiją.

7. Ginčas vyksta dėl Pensijų įstatyme numatytos netekto darbingumo pensijos, kurią apskaičiuojant reikia vadovautis Susitarimo nuostatomis ir atsižvelgti į darbo stažą, įgytą lengvatinėmis sąlygomis.

8. Teismas neatkreipė dėmesio į jo nuomonę dėl Susitarimo 4, 5 straipsnių aiškinimo ir taikymo, palaikydamas tik atsakovą, neleido pateikti papildomos informacijos (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 53 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 89 – 92) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismas, tik įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir Susitarimo nuostatas, galėjo nustatyti ir nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu Susitarimas netaikytinas, todėl apelianto teiginys, jog teismas pripažino Susitarimo nuostatų jam taikymą, neatitinka tikrovės.

2. Susitarimo 5 straipsnio nuostata taikoma tik tuo atveju, jeigu pensiją skiriančios šalies valstybės teisės aktai numato pensijų skyrimą lengvatinėmis sąlygomis arba už ištarnautą laiką, tai į stažą pensijai lengvatinėmis sąlygomis arba už ištarnautus metus paskirti įskaitomas ir kitoje valstybėje įgytas stažas atliekant tokią pačią veiklą. Ji negali būti aiškinama kaip įpareigojanti Susitarimo šalies valstybę skirti pensijas lengvatinėmis sąlygomis. Pensijų įstatymas nenumato pensijų skyrimo lengvatinėmis sąlygomis už ištarnautą laiką, todėl Susitarimo 5 straipsnis netaikytinas net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjui ir būtų taikomas Susitarimas.

Atsakovas Vilniaus 1 – asis pensijų skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 94 – 96) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

Šalies argumentai

1. Apelianto teiginys, kad skiriant jam netekto darbingumo pensiją nebuvo atsižvelgta į Susitarimo nuostatas, yra nepagrįstas, nes pensija jam buvo paskirta pagal Lietuvos, t. y. šalies, kurioje jis nuolat gyvena, teisės aktus.

2. Pagal Susitarimo nuostatas pensijos skiriamos ir mokamos pagal šalies valstybės, kurioje asmuo nuolat gyvena, teisės aktus, o Lietuvos teisės aktai, pagal kuriuos skaičiuojamas pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo stažas, nenumato pensijų skyrimo lengvatinėmis sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad nuo 1990 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. gegužės 31 d. pareiškėjas gaudavo iš Socialinio aprūpinimo skyriaus pagal Rusijos Federacijos įstatymus jam paskirtą pensiją už ištarnautus metus. Ši pensija pareiškėjui buvo paskirta už tarnybos TSRS Ginkluotosiose pajėgose laikotarpį nuo 1965 m. rugpjūčio 18 d. iki 1990 m. lapkričio 30 d., įskaitant būtinąją karinę tarnybą lengvatinėmis sąlygomis nuo 1969 m. liepos 7 d. iki 1989 m. spalio 25 d. (nurodytos lengvatinės sąlygos pasireiškė dvigubu faktinio tarnybos šiuo laikotarpiu laiko padidinimu, kuris numatytas atitinkamuose Rusijos Federacijos teisės aktuose). Nurodytos iš Rusijos Federacijos gaunamos pensijos mokėjimas buvo nutrauktas pareiškėjo iniciatyva, jam siekiant gauti atitinkamą pensiją iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Išvardintos faktinės bylos aplinkybės abiejų ginčo šalių pripažįstamos, t. y. nėra ginčijamos, todėl laikytinos nustatytomis šioje administracinėje byloje (ABTĮ 86 str. 2 d.). Nagrinėjamo ginčo esmė – klausimas, ar nurodyta Rusijos Federacijos numatyta pensijos stažo skaičiavimo (nustatymo) lengvata taikytina apskaičiuojant ir mokant pareiškėjui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (Pensijų įstatymą) paskirtą valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Pažymėtina, kad pats faktinės minėtos pareiškėjo tarnybos laikas (nuo 1969-07-07 iki 1989-10-25, tačiau netaikant minėtos lengvatos) buvo apskaičiuotas nustatant pareiškėjui nuo 2006 m. birželio 1 d. mokamos netekto darbingumo pensijos draudimo stažą. Dėl to ginčo tarp šalių taip pat nėra. Iš pareiškėjo teismui paduoto skundo matyti, kad reikalavimą dėl minėtos pensijų draudimo stažo nustatymo lengvatos taikymo apskaičiuojant ir mokant minėtą netekto darbingumo pensiją pareiškėjas grindžia ne Pensijų įstatymo, t. y. ne Lietuvos Respublikos teisės aktų, o Susitarimo nuostatomis. Todėl nagrinėjamojoje byloje yra aktualus klausimas dėl Susitarimo nuostatų taikymo pareiškėjui.

Atsakydama į šį klausimą, kolegija pažymi, kad Susitarimas yra skirtas sureguliuoti asmenų, persikeliančių nuolat gyventi iš vienos (Susitarimo) šalies valstybės teritorijos į kitos šalies valstybės teritoriją (Susitarimo preambulė ir 2 str.), pensinį aprūpinimą. Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas nepatenka į tokių asmenų kategoriją, nes (kaip matyti iš bylos) jau nuo 1990 m. pabaigos (iki minėtos pensijos už ištarnautus metus paskyrimo 1990-12-01) jis dirbo ir nuolat gyveno Lietuvoje, t. y. pareiškėjo situacijoje nėra Susitarime numatyto ir tuo pačiu Susitarimo taikymui reikšmingo persikėlimo nuolat gyventi fakto. Be to, kolegija, vertindama Susitarimo nuostatas pareiškėjo pensinio aprūpinimo situacijoje, iš esmės sutinka su atsakovo teigimu, kad net ir Susitarimo taikymo požiūriu nebūtų atsiradusi pareiga taikyti pareiškėjui minėtą lengvatą skiriant ir mokant nurodytą netekto darbingumo pensiją. Tokią išvadą galima daryti analizuojant Susitarimo 5 straipsnio nuostatas, pagal kurias atitinkamas pensijų skyrimas lengvatinėmis sąlygomis arba už ištarnautą laiką turi būti numatytas abiejų Susitarimo šalių, o ne tik vienos šalies teisės aktuose. Šiuo atveju tokios lengvatinėmis sąlygomis pensijos skyrimo Lietuvos Respublikos teisės aktai (Pensijų įstatymas) nenumato.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai nėra pakankami panaikinti šį teismo sprendimą arba jį pakeisti (ABTĮ 136 str., 142 str. 1 d., 143 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRoma Sabina AlimienėAnatolijus BaranovasStasys Gagys