- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-49-227/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Rimantas Savickas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 49 - 227 / 2008
Alberta Baltušytė Procesinio sprendimo kategorija:30.3;
2008 m. vasario 06 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007m. lapkričio 19d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisės
įgijimo pagal įgyjamąją senatį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2007-06-05 pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį kreipėsi į teismą . Prašė nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lHlp., į l/2ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Up ir į 1/2 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nes likusią dalį statinių dalį valdo jis nuosavybės teise, įgyta paveldėjimo būdu.
Teigė, kad jis sąžiningai, atvirai, teisėtai, nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų valdo 1/2 pastatų ir niekas neturi daugiau teisių į jį , nes po savininko L. L. mirties niekas jo turto nepaveldėjo ir nėra kliūčių jam įgyti nuosavybės teises į nurodytą turtą. Šio turto savininku Nekilnojamojo turto registre 1977-01-26 įregistruotas L. L., miręs (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad visą namą asmeninės nuosavybės teise iki savo mirties valdė J. L., mirusi (duomenys neskelbtini) ir jos sutuoktinis L. L., miręs (duomenys neskelbtini). Testamento jie nepaliko, po jų mirties į notarinę kontorą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė. Name gyveno judviejų sūnus A. J. Ž. ir pastarojo sutuoktinė I. Ž., kuri yra pareiškėjo sesuo. Mirus L. L. name 1997-01-03 apsigyveno ir jis (pareiškėjas) ir pradėjo rūpintis mirusiajam L. L. priklausiusia ½ turto dalimi, nes kita, priklausiusia J. L., dalimi rūpinosi A.J. Ž.. Dėl šios priežasties 1998-06-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu A.J. Z. jo prašymu pripažinta nuosavybės teisė tik į 1/2 dalį pastatų, priklausiusių jo motinai J. L.. Po A.J. Ž. mirties 2005-12-22 palikimą(l/2 dalį pastatų) priėmė I. Ž., o po pastarosios mirties ((duomenys neskelbtini)) pagal testamentą paveldėjo jis(pareiškėjas).
2007m. lapkričio 19d. sprendimu Kėdainių rajono apylinkės teismas A. B. pareiškimo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 2 d. sprendimu nustatyta, kad visi pastatai, įregistruoti L. L. vardu, yra jo(L. L.), mirusio (duomenys neskelbtini), ir J. L., mirusios (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė nuosavybė ir priklausė jiems lygiomis dalimis. Šiuo sprendimu jų sūnui A. J. Ž. pripažinta nuosavybės teisė į 1/2 dalį pastatų(b.l.25). Po pastarojo, mirusio (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinės I. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, 1/2 dalį pastatų 2006-09-11 paveldėjo pareiškėjas . Iš Valstybinės įmonės Registrų centro pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nustatė, kad nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį įregistruotos pareiškėjo ir L. L. vardu (b.l. 6). Iš Namų knygos dėl įrašymo piliečių, gyvenančių name Nr. (duomenys neskelbtini) gatvėje nustatė, kad pareiškėjas A. B. 1998-08-19 atvyko gyventi nuolat šiuo adresu (b.l. 19-21). Liudytojai V. S., G. Z., J. M. paaiškino, kad A. B. gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini) kartu su seserimi I. Ž. ir jos vyru A. J. Ž., prižiūrėjo namą, remontavo, dirbo sode, dirbo ūkio darbus. Po jų mirties liko tame name gyventi.
Teismas nurodė, kad įgyjamoji senatis galima tik esant visoms CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytoms sąlygoms. Nesant bent vienos iš jų, minėtu pagrindu nuosavybė negali būti įgyjama. Dėl to, kad Nekilnojamojo turto registre į minėto namo 1/2 dalį nuosavybės teisė yra įregistruota L. L. vardu 1977-01-26, DŽDT VK sprendimo Nr. 26 pagrindu, šie duomenys vieši ir nenuginčyti( LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), t.y nenuginčytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, bei registracija, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas nevaldė daikto CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytomis sąlygomis, ir todėl pareiškėjo prašomu pagrindu nuosavybė negali būti įgyjama.
Pažymėjo, kad liudytojo G. Z. parodymais, pareiškėjas šiame name pastoviai negyveno, nenakvodavo, iš rašytinių įrodymų matyti, kad atvyko gyventi nuolat į ginčo namą 1998-08-19. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė, jog turto valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kad turtas visą valdymo laikotarpį jo buvo valdomas kaip savas, t.y., kad pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių į valdomą turtą. Nesant išpildytoms visoms CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytoms sąlygoms, pareiškėjo pareiškimas atmestinas.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas dėl netinkamai įvertintų rašytinių įrodymų, bei liudytojų parodymų ir padarytų netinkamų išvadų prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - patenkinti pareiškimą.
Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai. kad po L. L. (duomenys neskelbtini) mirties niekas nesikreipė dėl paveldėjimo, valstybei šis turtas neperėjo ir jo valdymo valstybė nenutraukė, niekas, išskyrus jį, šiuo turtu nesinaudojo, pretenzijų jam. niekas nereiškė. Jis, kaip faktinis valdytojas tvarkė namus, mokėjo mokesčius, remontavo ir buvo Įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į juos. Priešingų įrodymų teismui nepateikta. Liudytojai patvirtino, kad 1/2 pastatų, registruotų daugiau kaip prieš 10 metų mirusio L. L. vardu . valdo ir prižiūri j is( pareiškėjas) sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, ir kad name jis apsigyveno daugiau kaip prieš 10 metų, nors gyvenamą vietą šiame name deklaravo tik 1998-08-19 . Todėl savo teises į pastatų ginčo dalį jis kildina tik iš faktinio naudojimosi(valdymo), kuriam neprieštarauja kiti asmenys, byloje esantys įrodymai bei liudininkų parodymai. Teigia, kad gyvenime pasitaiko situacijų, kai vienoks ar kitoks turtas ne remiantis teisiniais santykiais , tačiau neprieštaraujant galiojančiai teisei atsiranda vieno ar kito asmens, kuris nėra savininkas, rankose. Bendroji taisyklė, kad kiekvienas daiktas turi savininką, turi išimčių. Viena iš tokių yra ta, kad jo nurodytos ½ pastatų savininkas yra miręs prieš 10 metų. Iš čia kyla kelios problemos: pirma, neabejotinai egzistuoja visuomenės suinteresuotumas, kad toks turtas butu tvarkomas rūpestingai; antra, jis, kaip turto valdytojas, yra suinteresuotas, kad jo valdymas butu stabilus ir ateityje sukeltų teisėtus lūkesčius, nuosavybės teisės į daiktą atsiradimą. Dėl to, kad jis dorai vykdė pareigas prižiūrėdamas esamą turtą ir todėl pagrįstai reiškia teises į jį. Atlikti veiksmai: faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą , yra savarankiška daiktinė teisė, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti(CK 4.22 str.ld). Teisinas, neįsigilinęs į faktinį daikto valdymą ir atmesdamas jo pareiškimą, dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, nes nėra visų CK 4.68-4.71 str. numatytų sąlygų, nevykdė teisinės lygybės. Be to, remiantis teismų suformuota praktika, šių materialinių teisės normų visetas, nėra imperatyvas. Esant nurodytoms aplinkybėms nors ir neįregistruotas valdymas gali sukelti nuosavybės teisės atsiradimą.
Laiko, jog ta aplinkybė, kad daiktas į kurį jis pretenduoja šiuo pareiškimu, yra registruotas, nėra labai svarbus kriterijus, nes jis registruotas prieš daugiau kaip dešimtį metų mirusio asmens vardu ir tas asmuo jau niekaip nesusijęs su valdymo esme. Pagal LR CK 4.31 straipsnyje įtvirtintą klasikinį valdymo pasibaigimo pagrindą , valdymas baigiasi kai asmuo nustoja ne tik fiziškai valdyti daiktą, bet ir atsisako valios jį valdyti kaip savo. Su L. L. mirtimi pasibaigė fiziškas daikto valdymas -CK 4.31 str. L. L., nepalikdamas testamento, atsisakė savo kaip savininko teisių į daiktą, o pagal įstatymą šio turto taip pat niekas nepaveldėjo. Nuo 1997-01-03 kiekvienas suinteresuotas asmuo galėjęs ir turėjęs teisinę galimybę įgyvendinti savo teises į L. L. priklausiusią turto dalį, pretenzijų nereiškė. Dėl to sprendžia, kad jo(pareiškėjo) valdymas daikto atitinka ir reikalavimą daiktą valdyti taip, kad daikto savininkas būtų turėjęs teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nebūtų pasinaudojęs.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti apylinkės teismo sprendimą, nes nėra visų sąlygų, numatytų CK 4.68-4.71 str.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas(CPK 326 str.ld.lp)
Įgyjamoji senatis - tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui - įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK Ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68-4.71 straipsniai) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos, kaip CK 4.22 , 4.23 str. ir kt. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų, nustatytų CK 4.68-4.71 str., visetui. Taigi, įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savavaldes nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę (CK 4.25 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti (CK 4.27 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.30 straipsnį ir valdyti daiktą galima netgi per kitą asmenį, kuris privalo laikytis valdytojo nurodymų. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007, bylos kategorija: 30.8; 121.19.2 (S) 2007m. spalio 3 d nutartyje nurodė, kad Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, o toks valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą (CK 4.27 straipsnio 2, 3 dalys). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Analogiškai nurodyta kitose tokio pat pobūdžio bylose.
Šioje byloje pareiškėjas nėra pageidaujamų įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti 1/2 dalies pastatų savininkas ir nepripažįsta, jog kiti asmenys turi daugiau už jį teisių į šį turtą. Savo teises į šiuos pastatus pareiškėjas kildina tik iš faktinio naudojimosi, prasidėjusio, jo tvirtinimu, nuo pastatų savininko L. L. mirties- (duomenys neskelbtini) ir jo faktiniam valdymui neprieštaraujant kitiems asmenims. Tačiau tai, kad niekas neprieštaravo ir neprieštarauja faktiniam daikto naudojimui, nepakanka reikalavimo patenkinimui, nes šioje byloje būtent pastatų dalis, į kurią pretenduoja pareiškėjas, yra įregistruota L. L. vardu 1977-01-26 Nekilnojamo turto registre ir nei nuosavybės teisė, nei jos įregistravimo pagrindas nenuginčyti. Todėl šiuo atveju pareiškėjo prašomu pagrindu nuosavybė negali būti įgyjama dėl to, kad ginčo daiktai yra įregistruoti kito asmens vardu. Ta aplinkybė, jog savininkas miręs, o paveldėtojų nėra, esmės nekeičia, nes CK 4.69 str.3 dalyje suformuota įstatyminė norma, draudžianti įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti daiktus, registruotus kito asmens(ne valdytoj o) vardu, nenumato išimčių, kurioms esant pastarasis draudimas galėtų būti netaikomas. Be to, pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalyje ir CK 5.62 straipsnio 1 dalies 1-3punktuose bei 2 dalyje nustatyta, kad tuomet, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjas įgyjamąja senatimi negali įgyvendinti nuosavybės teisės į L. L. vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Kėdainių rajono apylinkės teismas įgyjamąją senatį reglamentuojančias teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti(CPK 326 str.ld.lp).Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusius su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 88 str.ld.3p).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. B., a.k(duomenys neskelbtini) 10 Lt(dešimt litų)teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.