- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-08
- Bylos Nr.
- A-143-78-12
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- V. S., V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundus atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. S. (toliau – pareiškėjas) skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – atsakovas, Specialiųjų tyrimų tarnyba) direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. P-99 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. S.“; 2) panaikinti atsakovo Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2010 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. P-116 „Dėl V. S. tarnybos laiko nepratęsimo“; 3) įpareigoti atsakovą pratęsti jo tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje laiką nuo 2011 m. sausio 17 d. dvejiems metams iki 2013 m. sausio 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundus atmetė kaip nepagrįstus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundus.
Pareiškėjas 2010 m. gruodžio 18 d. ir 2010 m. gruodžio 22 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo, kuriuo prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2010 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. P-116 „Dėl V. S. tarnybos laiko nepratęsimo“ galiojimą.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu įsakymu nustatyta, jog nepratęstas jo tarnybos laikas ir nuo 2011 m. sausio 17 d. jis bus atleistas iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Akivaizdu, jog dėl didelio darbo krūvio Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme sprendimas dėl apeliacinio skundo nebus priimtas iki 2011 m. sausio 17 d. Patenkinus apeliacinį skundą, po atleidimo iš tarnybos 2011 m. sausio 17 d. nebus įmanoma įvykdyti teismo sprendimo, nes reikės spręsti ne tarnybos laiko pratęsimo, o grąžinimo į tarnybą klausimą. Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos vidaus teisės norminius aktus grąžinamam į tarnybą pareigūnui taikoma sudėtinga ir ilga procedūra – būtinas sveikatos patikrinimas, kiti specialūs patikrinimai (dėl teistumo, administracinių nuobaudų, leidimo dirbti su įslaptinta informacija ir kt.). Kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, kol bus atliktos kitos procedūros, kol bus grąžintas į tarnybą, gali praeiti daugiau nei vieneri metai, tokiu atveju reikalavimo įpareigoti atsakovą pratęsti jo tarnybos laiką iki 2013 m. sausio 17 d. įvykdymas iš viso gali prarasti prasmę. Atsižvelgiant į tai, būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Pareiškėjas 2011 m. sausio 3 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo, kuriuo prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, kol bus išnagrinėta ši byla ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas, uždrausti atsakovui atleisti jį iš Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigų ir iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje.
Pareiškėjas nurodo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba, neatsižvelgdama į tai, jog teismo sprendimas dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2010 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. P-116 „Dėl V. S. tarnybos laiko nepratęsimo“ dar nepriimtas, vadovaudamasi šiuo įsakymu, 2010 m. gruodžio 29 d. išleido įsakymą Nr. P-195 ,,Dėl V. S. atleidimo iš tarnybos“, pagal kurį jis atleidžiamas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigų ir iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje nuo 2011 m. sausio 17 d., o nuo 2011 m. sausio 18 d. panaikinamas jam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Atsižvelgiant į tai, taip pat būtina laikinai uždrausti atsakovui atlikti veiksmą – atleisti jį iš užimamų pareigų ir tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Prašymas netenkintinas.
Pareiškėjas, be kita ko, inicijuoja ginčą dėl administracinio akto – Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2010 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. P-116 „Dėl V. S. tarnybos laiko nepratęsimo“ – teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. uždrausti atsakovui atleisti jį iš Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigų ir iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje bei laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Vadovaujantis teisės aktais būtų atlikti veiksmai, susiję su ankstesnės padėties (pareiškėjo teisių) atkūrimu (pvz., grąžinimas į tarnybą, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos išmokėjimas ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.
Esant tokioms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71, 133 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. S. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.