Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. P. D. pareiškimą suinteresuotiems R. D. ir J. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sutaryta B. D. ir A. D. santuoka. B. D. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). A. D. mirė (duomenys neskelbtini). Bankiniai pavedimai dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo.

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).

Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad vienintelis palikėjos turtas, kurį galima buvo faktiškai pradėti valdyti, juo rūpintis kaip savu, buvo nekilnojamasis turtas ir jos asmeniniai daiktai, todėl sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti vertinamos aplinkybės susijusios su šio palikėjo turto paėmimu, valdymu ir rūpinimusi. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad po sutuoktinės mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi bute, rūpinosi žemės sklypu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo. Teismo vertinimu ta aplinkybė, kad turtas buvo įgytas santuokos metu, tačiau registruotas tik sutuoktinio vardu, pareiškėją suklaidino dėl paveldimo turto, todėl nebuvo kreiptasi į notarą. Tokio pobūdžio aplinkybes patvirtina ir suinteresuoti asmenys apklausti teismo posėdžio metu.

Pareiškime išdėstytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po A. D. mirties jos sutuoktinis perėmė ir pradėjo valdyti velionės turtą, t. y. faktiškai priėmė A. D. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į A. D. turtą, nėra. Iš byloje pateikto notarės rašto nustatyta, kad paveldėjimo byla nėra užvesta.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo sutuoktinio mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad priimamas visas mirusiojo palikimas, draudžiama priimti palikimą iš dalies ar su tam tikromis išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Dėl šios aplinkybės nors reikalavimas formuluojamas dėl konkretaus turto priėmimo, tačiau sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nedetalizuojamas koks turtas/jo dalis priimta faktiniu valdymu. Pagal teisinį reglamentavimą, laikytina, kad asmuo priėmė visą mirusiojo turtą, nors faktiškai pradėjo valdyti tik dalį turto (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinės teises į paveldimą turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P. D, asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.