Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjai A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ajam pensijų skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad nuo 2010-01-01, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis, jai, taikant Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį, buvo mokama sumažinta senatvės pensija. Pareiškėjos nuomone, toks pensijos mažinimas yra neteisėtas, todėl ji kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių dėl susidariusios pensijos dalies nepriemokos laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-07-01. Pažymi, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo buvo neišmokėta 1 215,59 Lt pensijos nepriemoka.

VSDFV Vilniaus skyrius 2013-08-09 sprendime Nr. (10.1)3-97140 išaiškino, kad pareiškėjai paskirta senatvės pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir 8 straipsnio 1 dalimi bei nurodė, kad nėra priimto teisės akto, kuriuo remiantis gali būti kompensuojama neišmokėta pensijos dalis, todėl atsisakė išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką. Pareiškėja nesutiko su tokiu sprendimu ir kreipėsi į VSDFV, kuri 2013-09-17 sprendimu Nr. (6.5) 1-6131 jos skundo iš esmės nenagrinėjo, nurodydama, kad yra praleistas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje nustatytas 3 metų terminas. Pasak pareiškėjos, ginčijami sprendimai yra nepagrįsti, todėl naikintini, VSDFV Vilniaus skyrius įpareigotinas išmokėti pensijos nepriemoką.

Skundą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija analogiškose bylose dėl Laikinojo įstatymo nuostatų, pripažintų prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau - ir Konstitucija), taikymo, kuomet pareiškėjams buvo išmokėta pensijos nepriemoka.

Pabrėžia, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2013-01-01, kuri taikytina ir pareiškėjai, buvo nustatyta, jog valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų kausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV. Pareiškėja ginčija VSDFV 2013-08-09 sprendimą, teigia, kad nepraleidusį 3 metų termino.

Be to, pareiškėja po senatvės pensijos paskyrimo dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl teisėtai, taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 jai buvo mokama senatvės pensijos dalis, atsižvelgiant į jos praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - ir Konstitucinis Teismas) nutarimas, kuriuo nuspręsta dėl atitinkamų Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, „Valstybės žiniose" oficialiai paskelbtas 2012-09-21, todėl jis taikytinas į ateitį ir nėra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą bei išmokėti jai negautą senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo.

Pabrėžė, kad pagal Laikinojo įstatymo 16 straipsnį, sumažintų pensijų kompensavimo tvarką turi parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau - ir Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija. Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia sumažintų senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektą. Kol šis įstatymas nėra priimtas, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalies.

Atsakovas prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant (b. 1. 52).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo pensijos (toliau – senatvės pensija) dalies už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, susidariusios dėl 2009-12-09 priimto Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjai VSDFV Vilniaus miesto skyriaus VII pensijų filialo 2004-01-05 sprendimu Nr. 2547 nuo 2003-12-03 iki gyvos galvos paskirta 394,74 Lt dydžio senatvės pensija (b. 1. 32).

VSDFV Vilniaus skyriaus 7-ojo pensijų skyriaus 2007-08-16 sprendimu Nr. 11366 nuo 2007-07-01 iki gyvos galvos paskirta 755,95 Lt dydžio senatvės pensija (b. 1. 33).

VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2011-09-19 sprendimu Nr. 15-17-15137 nuo 2011-03-01 iki gyvos galvos paskirta 972,31 Lt dydžio senatvės pensija. Nurodyta, kad Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu bus mokama pagal šio įstatymo nuostatas perskaičiuota senatvės pensija, t. y. 917,46 Lt (b. 1. 34).

VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius 2013-08-09 sprendimu Nr. (10.1)3-97140, atsakydamas į pareiškėjos 2013-07-31 prašymą Nr. 11-11-14009, nurodė, kad nuo 2003-12-03 pareiškėjai paskirta ir mokama senatvės pensija. Remiantis Pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostata ir atsižvelgiant į pareiškėjos prašymus, nuo 2006-01-01, nuo 2007-07-01, nuo 2011-03-01 ir nuo 2012-06-01 senatvės pensija buvo paskirta iš naujo pagal naujus duomenis. Senatvės pensijos dydis nuo 2007-07-01 - 960,21 Lt, nuo 2011-03-01 - 972,31 Lt ir nuo 2012-06-01 - 988,85 Lt. Paaiškino, kad pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dydis 2010-2011 metais viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt ribinį pensijos dydį, todėl senatvės pensija buvo perskaičiuota šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėja dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2010-2011 metais buvo mokėta senatvės pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Nurodė, kad Laikinasis įstatymas galiojo iki 2011-12-31, todėl nuo 2012-01-01 pareiškėjai mokama viso dydžio paskirtoji pensija. Paaiškino, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas taikytinas į ateitį, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo ir išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautą pensijos dalį (b. 1. 46–48).

Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, 2013-09-01 (VSDFV gautas 2013-09-10) jį apskundė VSDFV (b. 1. 44^15).

VSDFV 2013-09-17 sprendime Nr. (6.5)1-6131 nurodė, kad pirmoji sumažinta pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, todėl apie tai, kad jai mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. VSDFV padarė išvadą kad pareiškėja, kreipdamasi į VSDFV su 2013-09-01 skundu (VSDFV gautas 2013-09-10) išmokėti 2010-01-01-2011-12-31 laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį, praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą.

Kadangi pareiškėja praleido VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus veiksmų apskundimo terminą VSDFV, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (Žin., 2008, Nr. 37-1359; 2001, Nr. 79-3888; toliau - ir Taisyklės), 31 punktu, pareiškėjos 2013-09-01 skundą nagrinėti atsisakė. Nurodė, kad jeigu iki 2013-10-04 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (Taisyklių 20 punktas). Informavo, kad Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi parengti teisės aktų, kuriuose bus nustatyta dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, projektus. Priėmus ir įsigaliojus šiems teisės aktams, dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuojama tuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Kol kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai nepriimti, VSDFV teritoriniai skyriai neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų dalies. Pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius 2013-08-09 rašte Nr. (10.1)3-97140 nurodė, kokiais teisės aktais vadovaudamasis pareiškėjai mokėjo pensiją 2010-2011 metais, pateikė duomenis apie jai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 paskirtos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas bei neišmokėtos pensijos dalies dydžius. Paaiškino, kad šiuo informacinio pobūdžio raštu pareiškėjai pateikta išsami, teisinga informacija, todėl nėra pagrindo šį raštą naikinti (b. 1. 42–43).

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr.59-1153; Žin., 2005, Nr.71-2555), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (Žin., 1994, Nr.91-1781; Žin., 2005, Nr. 83-3 066) bei nuo 2010-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820).

Laikinojo įstatymo (2009-12-09 redakcija Nr. XI-537, Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje - pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Laikinojo įstatymo 8 straipsnis nuo 2012 07 13 neteko galios (2012 06 30 įstatymas Nr. XI-2195 Žin., 2012, Nr. 82-4274).

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą (paskelbtas 2012-09-21), kuriuo pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai; pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą; pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Pareiškėja prašo priteisti 1 215,59 Lt neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Kaip matyti iš VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktų duomenų (b. 1. 30-31), pareiškėjos prašoma išmokėti senatvės pensijos dalis susidarė 2010 m. sausio – 2011 m. gruodžio mėnesiais dėl Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

VSDFV teigia, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą trejų metų terminą.

Ginčui taikytinas Pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153; Žin., 2005, Nr. 71-2555) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų metų terminas apskųsti socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimus pensijų klausimais nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013).

Nors VSDFV ginčijamame 2013-09-17 sprendime Nr. (6.5)1-6131 pareiškėjos 2013-09-01 skundą nagrinėti atsisakė, tačiau jame nurodė, kad kol kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai nepriimti, VSDFV teritoriniai skyriai neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų dalies. Taip pat jame pažymėjo ir tai, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius 2013-08-09 rašte Nr. (10.1)3-97140 nurodė, kokiais teisės aktais vadovaudamasis pareiškėjai mokėjo pensiją 2010-2011 metais, pateikė duomenis apie jai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 paskirtos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas bei neišmokėtos pensijos dalies dydžius. Be to, nurodė, kad šiuo informacinio pobūdžio raštu pareiškėjai pateikta išsami, teisinga informacija, todėl nėra pagrindo šį raštą naikinti (b. 1. 42-43).

Toks VSDFV ginčijamo 2013-09-17 sprendimo Nr. (6.5)1-6131 turinys rodo, kad pareiškėjos 2013-09-01 skundas dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo buvo išnagrinėtas iš esmės, t. y. ginčijamas VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas paliktas galioti. Nors VSDFV ir nurodė, kad pareiškėjos skundą nagrinėti atsisakė, tačiau tame pačiame rašte nurodė motyvus ir dėl VSDFV teritorinio skyriaus veiksmų. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėja pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, jos skundas buvo išnagrinėtas iš esmės ir priimtas sprendimas atsisakyti panaikinti teritorinio skyriaus sprendimą. Be to, vertintina, kad VSDFV, išnagrinėdama pareiškėjos skundą, faktiškai vertino, kad pareiškėja termino skundui paduoti nepraleido. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta ir kliūčių nagrinėti ginčą teisme nėra. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje AS525-143/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad teisė į pensiją, kaip viena iš socialinių žmogaus teisių, konkrečiai - jos turtiniai aspektai, pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine nuosavybės teise. Teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į nuosavybę. Būtent ši aplinkybė lemia, kad asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog teisė į įstatymu nustatytą pensiją bus valstybės saugoma ir ginama. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, todėl galimas visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimas.

Pareiškėjai priteisiama visa pensijos nepriemoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Tai nepažeis Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyros, be to, bus užtikrinta pareiškėjos veiksminga jos teisių teisminė gynyba, socialinis teisingumas bei teisės viršenybė.

Nesutiktina su atsakovės nuomone, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas taikytinas į ateitį ir negali būti pagrindas pareiškėjai priteisti neišmokėtą pensijos dalį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principą, jeigu minėta išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytiems atvejams bei nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei asmenų lygiateisiškumo principu, darytina išvada, kad pareiškėjai išlieka teisė ginti savo pažeistas teises ir reikalauti išmokėti neišmokėtą pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kuri Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, taikymo.

Atsižvelgiant į tai, kad Konstituciniam Teismui pripažinus, jog Konstitucijai prieštarauja Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas, turintiems po pensijos paskyrimo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis dėl to neturėtų būti mažinamas, bei tai, kad Konstitucijai prieštaraujanti teisės norma negali sukelti neigiamų padarinių asmeniui, kuris dėl savo pažeistų teisių gynimo jau po to, kai priimtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kreipiasi į teismą nes kitu atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, teisėjų kolegija, daro išvadą kad pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį sumažinta pensijos dalis, kuri sudaro 1 215,59 Lt (b. 1. 30-31) yra priteisiama pareiškėjai.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį VSDFV finansų pagrindą sudaro savarankiškas VSDFV biudžetas, neįtraukiamas į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, VSDFV biudžeto pajamų pagrindą sudaro draudėjų, apdraustųjų, savarankiškai dirbančių asmenų, asmenų, apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu, valstybės biudžeto už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis įmokos, asignavimai iš valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių, taip pat lėšos už Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemoje asmens įgytas pensines teises, pervedamos į Fondo biudžetą pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą teismas sprendžia, kad pareiškėjai neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį turi išmokėti VSDFV Vilniaus skyrius.

Be to, pareiškėja prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2013-08-09 sprendimą Nr. (10.1)3-97140 ir VSDFV 2013-09-17 sprendimą Nr. (6.5)1-6131. Jais VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV atsisakė išmokėti pareiškėjai senatvės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, neišmokėtą dėl Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintų prieštaravusiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo. Teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei - Konstitucijai - prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos (Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos teisių pažeidimas kyla dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, darytina išvada, kad yra pagrindas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2013-08-09 sprendimo Nr. (10.1)3-97140 ir VSDFV 2013-09-17 sprendimo Nr. (6.5)1-6131 dalį, kuria atsisakyta pareiškėjos pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų pažeidimų.

VSDFV, tenkinus pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą pensijos dalį, prašė priteistą sumą išmokėti dalimis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.

Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. VSDFV prašymo nedetalizavo ir nepagrindę jokiais įrodymais, kurie sudarytų pagrindą pareiškėjai priteistą sumą išdėstyti dalimis. Be to, pareiškėjai priteista suma 1 215,59 Lt yra nedidelė. Atsižvelgus į tai, VSDFV prašymas priteistą sumą išmokėti dalimis netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškėjos A. P. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2013-08-09 sprendimo Nr. (10.1)3-97140 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-09-17 sprendimo Nr. (6.5)1-6131 dalį, kurioje atsisakyta A. P. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ajį pensijų skyrių išmokėti A. P. 1 215,59 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiolika litų 59 ct) dydžio valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 įskaitytinai.

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.